Kažkada radau diskų masyvo “krepšelį”. Tai toks modulis, kuris statomas į serverius, gal į desktop kompiuterius ar į kokius 19 colių modulius. Ten labai patogiai susikiša maži diskeliai (kaip nešiojamam kompiuteryje, tik daugiau nei du kartus storesni). Dar prisirinkau senų kietų diskų su rankenėlėm, kad gal būt ateityje sukonstruoti kokį nors diskų masyvą.
Diskeliai kaip ir SATA, bet iš tikro, jie yra SAS sistemos. Teoriškai, turi dar papildomus duomenų kanalus, kažkokias diagnostines jungtis. Tačiau kiek nagrinėjausi mano turimą hardwarę, niekur nebuvo naudojamas papildomas duomenų kanalas. Pagalvojau, gal tas papildomas duomenų kanalas (kadangi nenaudojamas) kaip ir nereikalingas eksperimentams. Todėl išpjoviau nafig. Dabar kietas diskas jungiasi ir prie paprasto SATA kontrolerio… Deja, matyt skirtumai kiek didesni ir nei vieno turimo disko nei vienas kompas nepamatė, o dar ir pats diskas net neįjungė savo motoro. O ten motoriukas toks kaip pas “bulgarkę”- 10,000 ar net daugiau apsukų. Eksperimentus kaip ir nepratesiau, nes nelabai ir reikalinga ta duomenų saugykla.
Kol neradau aš SAS kontrolerį- monstras kaip reikiant. Pilno ilgio, rodos 4x PCIe tipo, su RAM ir akumuliatorium. Taip atsirado proga visdėlto išbandyti diskelius. Su SAS kontroleriu diskai iškarto įjungė savo motoriukus. Deja, visi diskai išskyrus vieną buvo pilni lavonai. Vienas biški dar veikė, todėl nutariau išbandyti kas tai per žvėris. Beja, SAS kontroleris puikiausiai bendrauja su paprastais SATA diskais.
Nuotraukoje kontroleris ir diskeliai. Dar buvo problema surasti tinkamus laidus. Nes jųgali būti visokių:
Plati jungtis,kur eina 4 kanalai, tokia pat kaip SATA jungtis, siaura jungtis su keliais kanalais iškarto, valdymo signalai ir kitoks išmislas. Kas durniausia, tai net apdrožus paprastą SATA laidą, signalas nepraeina, nes jungtyje tarp kontrolerio ir disko signalo poros susikeičia vietomis ir eiliškumu. Netgi litavau adapterį kai dariau eksperimentus. Tačiau kažkaip pasisekė susikomplektuoti visus laidus- kai ką litavau, kai ką pirkau iš Kinijos. Todėl eksperimentas užsitesė gal porą mėnesiu ir pasidarė visiškai neįdomus. Tačiau dabar atkasiau seną informaciją ir pasidalinsiu su skaitytojais.
Kontrolerio (HP Smart Array E200, su RAID5 opcija) BIOSas pamatė vieną diską ir dar skundžiasi, kad akumas nepakrautas- write cache išjungtas. Kita bėda, kad kompas gal ir mato, bet mano eksperimentinis kompiuteris turi tik seną XP sistemą, o prie darbinio kompo aš nelendu, nes nenoriu jį sprogdinti. O ir jame nėra vietos didelei PCIe plokštei- beveik visą kompo turinį užima kieti diskai ir viena didelė smurtinė video plokštė kuri visai gerai šildo kambarį jei dirba su apkrova.
Tačiau senas geras Linux Mint (ubuntu rodos pagrindu) Live CD puikiausiai suveikė ir sistema pamatė ir kontrolerį ir tą vienintelį kietą diską…
Persiprašom dėl keistos spalvos- čia nuotrauka iš monitoriaus, o monitoriaus laidas kaip tik eksperimento metu biški palūžo ir dingo mėlyna spalva. Nuotraukytė maža, todėl parašysiu testo rezultatus:
Maximum Read Rate: 86MB/s
Average Read Rate: 72.2MB/s
Maximum Write Rate:86Mb/s
AverageWrite Rate:68MB/s
Tas “pravalas” grafike tai pažeistas disko trekas. Toje vietoje yra badai ir diskas stipriais susilėtina.
Deja nieko geresnio nepavyko daugiau padaryti- nesugebėjau paleisti sistemos iš šio raido. Linuxai atpažino RAIDo particijas, susirašė savo sistemą, tačiau nesugebėjo iš jos užsikurti. Tačiau sekvencinio skaitymo- rašymo greitis tikrai nustebino. Juk tai tik vieno, daužyto, dešimtmečius dirbusio disko parametrai. Gaila neturėjau daugiau diskų išbandyti įvairius RAID variantus.
Vėliau buvo mintis pasistatyti vidėlto šitą RAID kontrolerį į darbinį kompą, bet užkniso beviltiškai ilgas šio įrenginio užsikūrimo laikas. Man norisi, kad kompas būtų pasirengęs darbui per minutę po power mygtuko paspaudimo. O čia pačio RAIDo biosas tiek laiko ieško diskų.
Patį diskų krepšelį aš apipjausčiau, kad tilptu į paprasto kompo 5.25 colių diskų vietą ir jau prisiruošiau konstruoti, bet poto užpuolė tinginystė, viską supakavau į maišėlį ir nutrenkiau garaže…
Tas didelis kontroleris dar turbūt ir kaista nevaikiškai. Buvau vieną namie panašų užsikūręs ir kai kambary pasidarė įtartinai šilta supratau nafig serveriams toks kalnas netylių ventiliatorių – rankos pridėt neįmanoma, bet veikia 🙂
Na jo, 80MB/s yra savotiskai daug, ypac palyginus jog nauji laptopai su 3GB/s SSD diskais eina 🙂
Nauji laptopai eina su NVM atmintimi pastatyta tiesiai ant PCIe 4x. To dalyko kaip ir nebeapsivercia vadinti disku…
dzh.. nu pirmiausia nedidelis skirtumas tarp bitų ir baitų. Antriausia, jau jai kalbama apie SSD, tai jungiasi jie ir prie 6 gigabitų linijos. 3 gigabitai- seno SATA teorinis greitis per šyną. Realiai ten nieko gero nėra… Tai šynos fizinis pralaidumas kuris dėl pakavimo (8b10b) krenta per šyną iki 300 megų. Minus čipsetas, minus softas, minus lagas, minus paketavimas…
Yra gi postas kažkur, terabaitinis samsungas (mechanika) ant sintetinio testo 120Mb/s greitį pasiekia.
Tačiau pas geriausias testas tai “defraggler” programa ir realaus darbinio disko testavimas. Pamatai kaip tavo mechanika teišpaudžia kelis megus per sekunde ir puikiausiai suvoki, kodėl taip lėtai atsidaro kai kurios programos. Realistiškas SSD- 50…80Mb/s random failų skaitymas.
Kęstui: nekaista.
Justui: tų, pcie dar asmeniškai netestavau. Žinau kad serverių spintose eina link pcie sistemos.
Ten tą mėlyna laidą kur turi, tai sas-sata kabelis. Prie 1 SAS jungties gali fiziskai pakabinti 4 SATA diskus. Jei gerai matau kontroleris turi 2 jungtis, tai gali susijungti 8 sata diskus 🙂 kas liečia greitaveika, tai taip SAS diskai yra greitesni praktiškai vien dėl sukiu, viskas kita yra tik dėl stabilumo, daugiau technologija labai panaši standartiniams diskams, 1 SAS diskas gali tureti dviguba kanala, bet tai jau reikia žiūrėti ar visa sistema ta moka, ir tai dažniausiai naudojama dėl pamaininio darbo (sakykim turi 2 kontrolerius pakabintus ant 1 disko, vienam kontroleriui numirus, sistema persijungia ant kito, prie to pačio disko gali jungtis skirtingi kompai) 🙂 Būna dažniausiai kad diskai tiesiog to nepalaiko dvigubo kanalo.. reikia skaityti. Kas liecia sas diskus kainos šiandien yra ženkliai kritusios, galima nusipirkti ir naujus. O šiaip i sas masyva\dėžę\krepša gali drasiai kišti SATA diskus ir jie veiks, galėsi išmėginti visus raid vikrantasus 🙂
Ir dar dėl karščii, taip tos plokštės labai kaista, ten gi stovi atskiras cpu au aavo infrasrruktura ir OS, praktiskai kompas kompe 🙂 jei naudosi pysiuke, tai pasirupink aktyviu aušinimu, nesvarbu kad jis turi radiatorių jo nepakanka, kadangi tai daigtas yra skirtas serveriam, ten ant komponentų niekas ventiliatorių nededa, net ant CPU. Stovi dideli sisteminiai ventiliatoriai ir košia orą per visą dėžę.
Tai kad dzh nesuklydo… PCIe keturiu liniju teorinis pralaidumas – apie 4GBps, o pvz. Samsung 960 SSD disko skaitymo greitis – 3.5GBps (baitai, ne bitai).
Ir dar, Defraggler rodo, kad mano 850 Pro SSD random skaitymo greitis – 98MBps, o SM951 (ne topinis PCIe SSD) – 145MBps.
“Ab”, šiaip tiksli citata: ” laptopai su 3GB/s SSD diskais eina ”
Kadangi lyginam SATA diskus, apie jokias egzotikas nekalbam.
O dėl 850 greičio, gal paprasčiausiai pustuštis diskas, įjungtas “samsung magician’o” optimizavimas kur naudojamas rimtas kešavimas.
Mano stacionarus (win7):
16355 fragmented files (16.5GB), 86171 total fragments, 22% fragmentation, Random Read Speed: 66.07MB/s
čia tošiba THNSNH128GBST
Senovinis nešiojamas (win10):
1432 fragmented files (2.6GB), 10316 total fragments, 3% fragmentation, Random Read Speed: 65.67MB/s
čia Samsung 850 EVO
Tačiau stacionarus yra i5 ir 16Gb RAM ir 6Gbit sata, o nešiojamas tik intel T9500 ir 4GB RAM ir max 3Gbit sata.
Kad ir ką bešnekėtu reklama, net ir SSD diske fragmentacija daro įtaka. Čia matyt jau failų sistemos laginimas ir gal aplamai pačios OS subtilybės.