Monthly Archives: April 2020

Gregoro Mendelio pėdomis

Beeinant Gregoro Mendelio pėdomis, galima atlikti tokį eksperimentą: paimti geltonus, kietus rutuliukus ir juodas sūtraukas. Poto sukrušti juos tarpusavyje.
genetika- pradiniai variantai
Pradinis variantas- geltoni, tai auginami Lietuvoje, gal pašariniai, o gal žmoginiai. O tie juodi sūtraukos- tai jau amerikoniškų dekoratyvinių variantas.
Pagal Gregą, turi gautis- du variantai pradinių, poto juodi- kieti- apvalaini, geltonos sūtraukos ir kas nors dar? Praktiškai gavosi:

genetika- rezultatu variantai
Tie blyškus nesusipratimai tai gal ne hibridas, o paprasčiausiai nesuspėjo subręsti. Tai jau antra hibridų karta. Pirmoji karta buvo visiškai pagal Gregą, čiau jau atsirado ir kažkoks dar chaotiško išsidėstymo faktorius.

Panašiai gavosi ir su kiniškom saulėgrąžom iš aliekspreso: Lietuviškos paprastosios su kiniškom pilnavidūrėm padarė visą šeimą hibridų…
Deja, klimatas kiek netinkamas – nors ir karšta vasara, bet ji buvo per trumpa. O ir namiškiai kažkaip nemėgsta mano eksperimentų su genetika 🙂

Plastiko degradacija ir restauravimas

Kažkada ekologai bambėjo, kad plastikas yra amžinas ir kad gamtoje jis nesusinaikina. Deja jie melavo. Jei paklaustumėt kokio nors Londono technikos muziejaus kuratoriaus, kokios didžiausios bėdos, jis iškarto pasakytu- plastiko degradacija. Ypač tai liečia celiulioidą ir kitus senuosius plastikus. Gal nelabai bėdos su ebonitu, bet jis darosi trapus.
Polietilenas teoriškai amžinas, bet praktiškai nuo gamtos darosi trapus. Polistirolas irgi byra. Epoksidinės/fenolinės dervos išleidžia savo blogį ir trukinėja. Netgi “medicininis” dvikomponentis siliconas (platinum cured) irgi sysina savo plastifikatorius. Senas “porolonas” arba pavirsta dulkėmis, kas yra pusė bėdos arba lipniu snargliu- kas nelabai faina. Kai kurios gumos pavirsta kietais miltukais, kitos- batų vakso/tepalo lipnumo ir spalvos tyre.

O va su ne tokiu nors senu ABS (ir ypač ABS+FR) irgi bėdos ir jos matomos. Teoriškai ABS išleidžia savo plastifikatorius ir ugnies atstumikus. O ten sako, kad yra bromo. Išoriškai- plastikas geltonuoja.

yellowing plastic retr0bright pageltonaves plastikas
Ypač tam padeda saulės šviesa. Skirtingas “geltonumas” tikriausiai dėl skirtingo plastiko sudėties, dar kiek padėjo saulės šviesa. Patys kairiniai mygtukai restauruoti.

Kita bėda, kad tos išskirtos medžiagos yra nuodingos ir visokios piktai korozinės. O jei gaminyje skirtingi plastikai, tai vienas plastikas ėda kitą plastiką. Netgi nauji plastikai nedraugauja. Kažkada, dar praeitam šimtmetyje, kai aš ėjau į mokyklą, dariau tokią bzbidką- iš tėvo gavau kažkokio minkšto termplastiko, kuris gana gerai dirbo trintuko darbą. Tačiau siaubingai greitai suėsdavo polistirolą ir jo giminaičius. Todėl keli bendraklasiai buvo apdovanoti to minkšto plastiko gabalėliais. O beveik visi tada naudojo plastikinius penalus. 🙂

yellowing plastic retr0bright pageltonaves plastikas
Priklausomai nuo pagaminimo, sąlygų, skirtingi plastikai skirtingai reaguoja. Aš nežinau kaip reaguoja ypač seni Atari, bet pas juos tamsios klavietūros- nelabai matosi. Tačiau man atrodo, kad 1970…1980 plastikas buvo “stripresnis”, poto nauji Atari ėjo su šviesiais korpusais, ir ten buvo visaip. Turiu kelis Commodore, jie irgi skirtingai pageltonavo.

Dabar apie remontą ir restauraciją. Jei plastikas pageltonavo, dar galima jį atstatyti. Šį metodą sugalvojo senų kompiuterių kolekcionieriai ir padarė jį “open source”. Vadinasi- retr0bright (retrobright).
yellowing plastic retr0bright pageltonaves plastikas
Tai tikrai tie patys mygtukai. Kaip matosi iš žalio fono, viršuje deja telefonas kiek paryškino geltonumą, tačiau patikėkit- jie tikrai buvo geltoni. Apačioje maždaug po paros- dviejų mirkymo.
Receptas paprastas- tikras vandenilio peroksidas (aš naudojau gal poros metų senumo, 35% stiprumo, industrinį H2O2) praskiestas per pusę. Spėju, kad jo stiprumas tarp 10 ir 15%. Daugiau stiprumo nereikia- dariau eksperimentus su grynu, tai ėdė plastiką. Svarbu daryti lėtai. Ir dar reikia ultravioletinės šviesos. Tinka ir saulės šviesa. Tačiau gyvenam Lietuvoje, tai salės nėra daug. Todėl panaudoja UV LEDus nuo “nagų džiovinimo” mašinėles. Bandžiau eksperimentą su baktericidine lempa, tai efekto nebuvo. O va tas violetiškai-mėlynai-ultravioletinis tikrai veikia. Apie pora vatų elektros į du LED ir kiaura diena švitinimo su pamaišimu. Naudojau uždarą plastiko indelį, nes apšviestas peroksidas ir jame plaukiojantis plastikas pradeda kiek burbuliuoti ir smirdėti. Kas ten apart “atominio deguonies” išsiskiria aš nežinau, bet geriau neuostyti.

Man biški neramu dėl šiuolaikinio “ekologiško” plastiko- kiek veikia ir ką išskyria šiuolaikiniai plastikai. Koks nors “dermeo” čiužinys irig pagamintas iš kažkokio “porolono” sluoksnio- kaip jis degraduoja ir ką jis “iškvepuoja” tiesiai žmogui į nosį? O kaip tai “melanino” puodeliai? O kaip plastikiniai elektriniai virduliai? Nafig. Reikia išbandytus kimšalus- vilną, arklio ašutus, jūros žoles ir paprastą medvilnę kišti į čiužinius (pūkai ir plunksnos deja mane alergizuoja), o arbatinuką sukonstruoti iš sidabro- sidabras tik švelniai toksiškas 🙂 Arba iš titano, tantalo ar niobio (tiesa dėl paskutinio tai nežinau).

ARM:0013 STM32CubeMX – USB HID klavietura

O dabar pasinersim į USB klavietūros gamybą. Pasinaudosim STM32CubeMX konservais, HID mouse pavyzdžiu, bet perdarysim savaip, kad gautusi klavietūra. Viską darom kaip USB-Peles pavyzdyje. Visiskai viską. Tačiau pakeisime įrenginio aprašymą (descriptor). Labai negudrausim, bet iš www.usb.org nusikrausim HID descriptorių generatorių ir jame pasirinksime klavietūra. Tai universalus ir perteklinis descriptorius, bet kol kas, paprastumo labui, naudosim taip kaip yra.

USB HID descriptor generator
Programos sugeneruotą descriptorių eksportuojam į “h” tipo failą: keybrd.h (jis bus įdėtas į source code archyvą).
Continue reading →

ARM:0012 STM32CubeMX – USB HID pele

Sekantis projektas iš konservų dėžutės vardu STM32CubeMX- pelė. Tai bus USB HID (human interface device) pelė. Pradedam nuo pelės, nes ji sugeneruojama automatiškai ir nereikia vargti su įrenginio aprašymų košmaru (device descriptor). Viską darom kai su virtualiu COM portu, tik pasirenkam kitą įrenginį:

STM32CubeMx HID mouse
HID klasė, daugiau pas kubika nieko nepakeisi (o gaila, nes norėturi didesnės klasių bibliotekos. O ir čia niekur neparašyta, kad čia ne paprastas HID, kas gali būti bet kas, o paprasčiausia pelė).
Continue reading →

ARM:0011 STM32CubeMX – pertraukimas per kojas

“Pertraukimai per kojas” :).

Iš vienos nesamonės liko tokia mažytė klavietūra su keturiais laidais. Maniau kad USB, deja ne- PS/2 standarto. Kaip tik proga parašyti ką nors apie programavimą. Todėl pirma, tarpinė užduotis: pajungti PS/2 klavietūra prie virtualaus COM porto (USB).

Amstrad mailboard
Kadangi jau męs mokam STM32CubeMX pradmenis iš senesnių postų: Pradinis ir USB COM portas, bus mažiau rašymo.
Taigis pradedam…
Continue reading →

ARM:0010 STM32CubeMX- USB 2 COM dongle

Taigis. Karantinas ir po gana daug dienų degradacijos nutariau dar kiek pasinagrinėti tą MX kubą ir pagaminti USB į serial adapterį. Taip jau gavosi, kad prigriebiau kažkada tokių PCB su STM32F102 procesoriuku. Kas tai buvo originaliai aš nežinau. Tačiau čia yra “košerinis” USB ir RS485/422 išvadas. Todėl eksperimentams kaip tik:

STM32F102 as USB to UART/COM dongle
Prigriebiau tik tiek. O buvo dešimtim. Tokiom nesulaužytom plokštėm. Per vidurį išvesti programavimo ir kitokie signalai. Ant popieriaus parašytas pinoutas. Todėl ten pajungiam STLink programatorių. O su raudonu ir žaliu laideliu uždarom serial porto kilpą. Ten diferencialinis signalas, todėl du laidai- pliusinis ir minusinis.

Taigis pradedam…
Continue reading →

Ausys namordnikui

Darbe turime “full face” respiratorius su elektrinio ventiliatoriaus pumpuojamu oru. Tai totalus overkill. Turim ir paprastus cheminius 3M respiratorius su “bajonet” filtrais. Anie irgi biški overkill. O paprastas ansnukis (skudurinė, medicininė kaukė) ilgai panešiojus žiauriai pjauna per ausis. Pas 3M respiratorių gana ergonomiškai padaryta- viena guma eina aplink galvą žemiau ausies, o viršutinė dalis turi svorio paskirstytoją ir stabilizatorių. panašus reikalas reikalingas ir medicininiai kaukei. Tačiau matyti modeliai man pasirodė per siauri ir turėtu slysti.

Šis variantas vos telpa į mano 3D printerį ir beveik kopija nuo 3M respiratoriaus. Žiedas galėtu būti ir didesnis. Jis turi būti lankstus.

3d printed face mask holder to save your ears

Dowloadinti 3D modelį, stl ir aml formate.

ARM:0009 STM32CubeMX ir kaip jis valgosi

Yra tokia kiniška plokštelė Bluepill, su STM32F103C8 procesoriuku. Ji kogero pigiausia iš visų. Procesorius ten gana galingas ir šiuolaikinis, todėl kad pamirksėti LEDu, tenka pripumpuoti kalną softo. Mikroschemos gamintojas pats irgi suprato, kad su mikroschemos (ir kitų serijų taip pat) konfiguravimu galima susipainioti galutinai. Todėl sukūrė savo “duino”- STM32CubeMX. Pirmosios programos versijos buvo bugavotos ir labai žalios. Bet laikas bėga ir programa jau daug maž veikianti ir suprantama paprastam vartotojui. Netgi man. Kad veiktu pilnai, mums reikia, kad kompiuteryje veiktu gcc skirtas arm procesoriams. Tai irgi žiaura bėda. Mano didžiajam kompiuteryje (stacionariam) tų gcc gyvas velnias ir vieną dieną jie taip susipainiojo, kad kažkodėl ARM gcc nebeveikia. Gerai, kad yra atsarginis kompiuteris ir ten viskas veikia.

Kaip sakoma, geriau vieną kartą pamatyti, todėl žiūrom:
SM32CubeMX blue pill stm32f103c8
Pasileidžiam programą ir pasirenkam procesoriuką (STM32F103C8). Du kartus baGstelim ant dešinėje esančio procesoriaus kodo. Galima netgi pasirinkti pagal turimą devboardą, bet man atrodo, kad bluepill ten nėra.
Continue reading →