Senais gerais laikais, kai tarybinė technika buvo lempinė (kad išlaikytų atominį sprogimą, tipo) vakaruose jau buvo plačiai naudojami tranzistoriai. Pirmieji tranzistoriai buvo daromi iš germanio, buvo labai netobuli ir dažniausiai pnp tipo. Matyt tokia technologija buvo prieinama. Tarybinėje technikoje irgi pasirodė tranzistoriai, tačiau anie iš viso buvo baisūs, todėl atsirado daugybė “povariančių”: pagaminam tranzą, o poto jau jam sugalvojam modelį po atrušiavimo. Daugiausiai kogero variantų mačiau pas KT315 … internetuose pakrapščiau ir radau: KT315A, KT315Б, KT315В, KT315Г, KT315Д, KT315Е, KT315Ж, KT315И, KT315Н, KT315Р, КТ315А1, КТ315Б1, КТ315В1, КТ315Г1, КТ315Д1, КТ315Е1, КТ315Ж1, КТ315И1, КТ315Н1, КТ315Р1…
Kodėl tiek! Dvidešimt variantų! Tiesa čia silicio ir biški offtopic.
Nebuvo ir standarto tranzų žymėjime. Kaip jums Vengriškas variantas?
T1 tai npn, kiti pnp. O iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip kokie laukiniai. Taškiukas prie kondikų reiškia, kad šie kondensatoriai yra tantaliniai.
Kadangi tais laikais tranzistoriai dirbo labai siauram “darbiniam” ruože, todėl schemoje nurodytos įtampos.
Ta pati schema su vakarietišku ir labiau suprantamu žymėjimu:
Kaip ir aiškiau. Dingo “laukiniai” ir schema aiškesnė.
O dabar pažiūrom į kiek kito modelio išėjimo stiprintuvą su mikroschema:
Jau pradeda matytis germanio sąmokslas?
Matot riebų pliusą prie žemės simbolio? Taip, visa schema yra “atvirkštinė” dabartinėm- žemė yra pliusas, o maitinimas minusas. Taip labai dažnai buvo germanio schemose. Šis aparatas iš pereinamo laikotarpio ir jei pažiūrėtume į mikroschemos datašytą:
Mikroschema tikrai silicio, pagrinde npn tranzai viduje. Žiūrom į 3 ir 5 kojas. Žemė. O stiprintuvo schemoje- kaip ir nežemė, ir dar du skirtingi laidai. O maitinimo 14 koja… siaubakas.
O dabar įsivaizduojam, kad mikroschema žiauriai kaista ir viena mikroschemos “žemė” (5), kuri schemoje kažkur nueina yra kaip ir žemė magnetofono… Nes matuoju prisijungęs prie aparato korpuso ir žiūrau į mikroschemos dašytą… 🙂
Pasirodo, kitoje plokštėje elektrolitas užsitrumpino ir ten vietoje -5,9V stovi 0. T.y. Ten ne žemė, o pilnas maitinimas. Neveltui sakoma, nemaišyk vyno su degtine. O visos įtampos schemoje be ženklo ir matuojamos nuo pliuso. Dėl to kartais kokio senesnio prietaiso maitinimo kištuko išorė buna pliusas, o centras minusas.
Kondensatorius kiauras, o dėl mikroschemos nežinau. Labai jau jautri getinaksinė PCB. Dar vieno perlitavimo gali ir neišlaikyti.
Jo, su tom senobinėm schemom būdavo reikalų, ypač kai turi tik rodyklinį testerį (tais laikais). Jis tai minuso nerodo, o jei dar rodyklė visiškai prie atramos… Matuoji lyg ir 0, o pasirodo kito poliarumo, ir dar daug 🙂 Beje, kažkur kaime dar gal rasčiau visą kažkokios matavimo įrangos schemų knygutę su tokiais vengriškais ar kokie jie ten tranziukais, kokia kalba nepamenu. Kai gavau tą knygutę galvojau, jog čia kokios nors naujos nežinomos detalės, kaime daug informacijos šaltinių nebūdavo 🙂
Romai, jei reikia skaitliuko ir PCB cos fi matuokliui, duok žinutę.
Ačiū, mielai priglausčiau 🙂 Mainais galėčiau pasiūlyti kokių 100-200A tiristorių modulių (plastikiniam korpuse, senus tarybinius varžtus ir tabletes kaip tik šiandien paleidau į varį). Arba vieną kitą 50 -100 -200A bridga, half bridge IGBT modulį. Tik viena bėda – į Kauno pusę pats ypatingai retai važiuoju, prisivažinėjau tiek, kad jau purto 🙂
Kažkur turiu dar 25-40A aukštadažnių tiristorių – varžtų
Dėl keisto tranzistorių žymėjimo. Pasirodo viskas paprasta- tranzistoriai pažymėti kaip radijo lempos: emiteris su strėliuke (rodo srovės kryptį) kaip katodas, bazė kaip lempos tinkliukas, o anodas- kolektorius.