Category Archives: Vandalizacija

Šventinė pasakėlė apie remontą

Tai šventinė pasakėlė apie remontą. Kaip visuomet, skubiai ir brangiai. Ir kartu labai paprasta. Čia kažkoks specifinis tiristorių valdymo blokelis iš kinijos. Jo gedimas- valdo, valdo, o poto, iš ryto pasirodo nebevaldo. Arba valdo, valdo, valdo ir nebevaldo, dar pysteli iš kuloko į aparatą ir vėl valdo. Kinai atsiuntė kitą… bet visai ne tokį. Po susirašinėjimo… oj, ne tą nusiuntėm. Siunčiam per naujo, sorry. O laikas tai tiksi.

Ką mieli vaikučiai darom, kai aparatas keistai elgiasi, bet dar nesudegė ir neparūko dūmai? Ogi ardom ir ieškom atsikabinimų ir blogų kondikų:
PCB
PCB švara indikuoja kinišką kokybę. Matom pagal schemą, kad 230V iš gnybtų palyginama ir sumaitinama kondikui, o poto impulsinis maitblokis…
Continue reading →

ZX Spectrum +2 remontas (pilka versija) 2 dalis

Pratesimas iš pirmos dalies. Pirmoje dalyje pašalinom video problemas, keitėm negyvas RAM mikroschemas ir nelabai mums gavosi pilnai paleisti kompiuterį, nors testinė ROM pasakė, kad visas RAM geras. Man pavyko susisiekti su testinės ROM autorium ir apsikeitėm keliais laiškais. Deja, jis negalėjo man nieko padėti, nes arba nelabai norėjo, arba tikrai nebuvo jo praktikoje tokių problemų. Jis tik pasakė, kad jo nuomone, ULA bloga (pagrindinė, unikali ir brangiausia mikroschema). Tokios mikroschemos gedimas nurašo visą kompiuterį į atsargines dalis ir tai reiškia, kad vėl reikės ieškoti kur nors nebrangiau 50 pinigų kainuojančio kompiuterio.
Nutariau dar nenuleisti rankų ir pradėjau skaityti kaip visdėlto veikia originalus kompiuteris. Ir perskaityta literatūra tik patvirtino, kad Sinklerio inžinieriai kažką vartojo. Kompiuteryje yra du “prietaisai” kurie nori bendrauti su atmintim- procesorius ir ta pati ULA, kuri formuoja video vaizdą. Taip pat, čia naudojamos DRAM mikroschemos, todėl jas reikia reguliariai “perskanuoti”, kad neprarasti atminties turinio. Paprastam ZX tai daro rodos ULA, o šiam 128K šedevre tai daro ir CPU ir ULA. Tai tik gelytės- kai rodomas vaizdas, ULA turi prioritetą prie video atminties ir tada stabdo procesorių (todėl mano savadarbis ZX buvo per greitas). Procesorių galima stabdyti per specialią koją, bet jis stoja ne iš karto. Todėl, kad nesitrumpintu CPU ir ULOS signalai (adresai ir duomenys), tos mikroschemos atskirtos… rezistoriais (470R). Tipo procikas dar kažką daro, o ULA jau rodo vaizdą ir ji pajungta “arčiau” RAM, tai jai ir gaunasi prioritetas. Viskas remiasi subtiliais įtampos reguliavimais per tuos rezistorius. Panašus procesas būna, kai procesorius jau nestabdomas ir kreipiasi į upper RAM , bet ULA paišo vaizdą iš low RAM.

Taigi, kiek naujesnis RAM, kartu ir kiek geresnis. Todėl jis mato abu įrenginius nekreipdamas dėmesį į tuos nuotabius rezistorius. Sudėjus senesnio tipo RAM, viskas susiremontavo. Ir kuo mažiau liko modernių mikroschemų tame banke, tuo labiau ryškėjo vaizdas. Dabar gavosi, kad žemoji atmintis surinkta ant retų 64kbit mikroschemų, o kitas bankas ant 256kbit. Nenaudojami bitai lieka nepanaudoti.
Continue reading →

ZX Spectrum +2 remontas (pilka versija)

Policija neleidžia važinėti į užmiesti, o ir šiaip, šalta, tai nutariau paremontuoti eilinę senieną. Tai buvo pilnai nustipęs kompiuteris- ZX Spectrum 128 +2, pilka versija, kažkodėl vadinama “toaster rack”. Visiškas elektroninis nesusipratimas su 16 RAM mikroschemų ir kelioms custom mikroschemom. Vienintelis pliusas- vienos įtampos maitinimas. Kaip visuomet, invertuotas- “center negative”. Poto, įėjimo įtampa kaitina 7805 reguliatorių ir vėliau, iš 5V daroma +12 ir -12V.

Pajungus maitinimą LCD televizoriukas parodė vos vos kvadračiukus ir išsijungė. Tai eilinės retrokompiuterių bėdos- šūdinas video signalas ir šiaip, neveikimas. Pradžioje teko padaryti video signalą ir tik vėliau užsiimti kompo remontu.

ZX Spectrum 128 +2 gray
Konkretus PCB modelis: Amstrad 0500 ISS3 (Z70500). ZX Spectrum +2.
Continue reading →

Sinclair QL – Remontas

Ankstesniam straipsnyje rašiau apie Sinclair QL kompiuterį, koks jis keistas ir paminėjau, kad remontuoju. Dabar, kita jau diena ir kompiuteris beveik suremontuotas. Tai buvo man visai nežinomas kompiuteris ir internete apie juos greitai daug informacijos neradau. Tačiau radau service manualą (kuris man nė kiek nepadėjo) ir geros kokybės schemą (o tai man jau padėjo). Viename Youtube filmukyje vienas žmogelis irgi remontavo QL, ten jis sakė, kad originalus ROM nesugeba nustatyti kad parėjo RAM (RAM viena iš dažniausiai gendančių dalių), o tuo tarpu 3-čios šalies sukurtas OS jau turi šiokią tokią diagnostiką (Minerva). Nusikroviau aš tą ROMą ir nusprendžiau, kad daryti kaip originale yra visiška nesąmonė. Surašiau ROMą į 27C512 ir pajungiau tiesiai. Nu beveik tiesiai, nes teko padaryti adapterį ir invertuoti ROM_OEH signalą iki ROM_OE.

27C512 in Sinclair QL
Vėliau gal surašysiu kur kas jungiasi. Dabar tai tik greitas straipsniukas.

Ir pajungus elektrą:
27C512 in Sinclair QL
Viskas viekia. Net rodo 128Kb atminties. Vadinasi RAM praėjo testą. Vadinasi problema buvo “originaliam” ROM komplekte. Nesvarbu, kad sukeičiau aš nulaužtos kojos mikroschemą, kažkas ten buvo negerai. Naujas ROM sudėtas tiesiai į atminties plotą ir panaudotas originalus ROM_OEH signalas iš ULA.
Kiek nestabiliai veikia RESET signalas, bet manau tai pataisoma.
Continue reading →

Sinclair QL – Sinklerio chaltūra

Dar vienas eksponatas į mano kolekciją. Kaip vadino seras Sinkleris- Quantum Leap (QL), o kaip aš pavadinčiau- eilinė chaltūra. Kiek suprantu juos spaudė Obuolys, Komodoras, Atari ar net IBM. Nors jie pradėjo šio kompiuterio projektavimą iškaro po Spektrumo išleidimo (~1981), jie kažkaip nepataikė į roges ir paskubėjo. Taigis, 1984 metais išėjo “šedevras”- kastruotas 68K, 128K atminties, keista “nešmena”- mikrodraivas, keista grafika ir dar keistesnė OS.
Tačiau, pagal legendą, šis kompiuteris (tiksliau jo OS kreivumas) paskatino Linukso atsiradimą. Matyt ant tiek kreivas softas, kad Linusui parėjo trosai ir jis sukonstravo savo Unix kloną.

Aš turiu pusantro neveikiančio kompo ir nei vieno mikrodraivo. Vieną PCB jau senokai radau senų PCB krūvoje, kur buvo su plaktuku kiek patvarkytas dizainas:
Sinclair QL ISS6
Tai “issue 6”, kiek naujesnis variantas. Su MASK ROM.

O neseniai, aukcione nupirkau kitą grabą (bet pigų, nes veikiantys kainuoja ojojoi):
Sinclair QL ISS5
Tai “issue 5”, su TRIM (3!) EPROM.
Continue reading →

Z80 maketinė plokštė

Šiaip tai “pilnavertis” modernizuotas Z80 CPU kompiuteris.
Z80 testing board PCB mini computer

Kaip jis gavosi šiais 64 bitų laikais? Vienas žmogus prisiprašė “pažiūrėti” senovišką industrinį kompiuterį. Ten buvo “kažkas” su Z80 procesorium ir stipriai ištekėjusia batareika. Batareika ištekėjo ant PCB, paėdė takelius ir šiaip nieko gero. Kompiuteris modulinis, visi “power” ir jutiklių moduliai kitoje PCB. O nukentėjo tik “kompiuteris”. Jo RAM tai dar ant baisių DRAM mikroschemų, kur reikia egzotinio maitinimo (4116, su -5V ir +12V maitinimu) … ir aišku ten kažkas stipriai neveikia. Parakinėjus daugiau supratau, kad ten šikna ir neverta kažką daryti, nes tai paprasčiausias kompiuteriukas. Taip gimė ši PCB.
Continue reading →

SSR skrodimas

Veikė viena tokia relė, veilė, o poto neveikė. Rėlė ypač sena, gal kokių 80-tųjų praeito šimtmečio laikų, tai dar neužpilta kompaundu. Kaip tik patogu išskrosti ir parodyti, kad viduje minimaliai detalių ir rėlių kaina dirbtinai užkelta.

SSR rele kodak
Labai jau silpna relė, tačiau prabangus gamintojas. Gal net “made in USA” iš tikro. Tačiau ji numiro. Numiro tyliai, be ugnies ir dumų. Paprasčiausiai apkrova pradėjo nebeveikti.

Skrodimas paprastas:
SSR rele kodak
Korpusas, valdymo ir filtravimo grandinė, dar korpusas, simistorius, metalinis pagrindas su berilio keramikos (ar panašias) izoliacija. Buvo dar balto tepaliuko, bet nuvaliau.

Visi trys rezistoriai, DALE, 47omų. Sveikas tik centrinis. Kiti rodo begalinę varžą. Kondensatorius gal geras, simistorius (PH 655-203) lygtai nesprogo, o mikroschema (4kV izoliacinė SSR valdtmo, DP61K-655202 liko nepatikrinta).
Žemojoje pusėjė lygtai veikia, nes skambinasi kaip diodas. Ten tos mikroschemos dalis, rezistorius ir kažkas TO-92 korpuse su skaičių virtine, bet ne pavadinimu (655201).

Manau brangiausias šiame rinkinyje tai Kodak vardas ir korpusas. Visą kitą- centų vertės. Ir matyt didelis tiražas, nes viskas turi savo kodą: 6552xx. Gerai, kad dar rezistorius ir kondiką “neužkodavo”.

Dizainas – Atari XL serija

Visi kažkaip mano, kad obuoliai visada buvo stilingi ir dizaino pradininkai. Tačiau užtenka pažiūrėti į kitus to meto kompiuterius ir supranti, kad tada dizainas buvo kažkoks drąsesnis. Nelyginus aš super brangius kompiuterius iš SGI serijos. Pažiūrėkim į to meto flagmaną- Atari:

Atari XL series design line

Tai mano turimi eksponatai. Dar kiek žinau vienas specifinis printeris, touchpadas, kasetinis skaitytuvas ir Atari 1200XL. Kolekcija kol kas ne pilna.
Bet tikrai matosi 80′ metų stiliukas, kai viskas buvo drasu.

Deja, abu printeriai neveikia dėl plastiko senėjimo. Tačiau diskasukis puikiausiai veikia ir skaito senus diskelius.

Augaliniai LED

Nežinau ar tie purpuriniai LED kažkiek padeda žaliems augalams. Ir kažkaip nekilo ranka investuoti pinigus tokiom lempom. Tačiau prieš kelias dienas viena Lietuvos firma utilizavo kalną LED produkcijos ir ten buvo keletas tokių prožektorių. Dalis LED šviestuvų suveikdavo, tačiau po kelių minučių pradėdavo mirksėti ar mirgėti. Ir kai taip vyksta, manau visi šio blogo skaitytojai žino kas ten kaltas- kondensatoriai.

LED
Patys žibintai nežinomos galios, pardavėjas deklaruoja 13W (kaina 34€). LED matricoje dviejų rušių- mėlyni ir kažkokie su liuminiforu. Radiatoriai dideli, bet kontaktas tarp LED Al plokštelės ir radiatoriaus minimalus.
Continue reading →