Žalia didžiausia sinusoidė- įtampa ant konturo, 370V amplitudė.
Geltona sinusoidė- srovė trafo pirminėje apvijoje (nekalibruota).
Melsvas meandras- įtampa trafo pirminėje apvijoje, 160V amplitudė.
Įtampa prieš inverterį 140V DC.
Srovė į inverterį (apytikslė, šuntas parėjo) 2.7 – 3.3A
105kHz sistema.
C konturo 1.5uF (0.707 omo)
Teorinė konturo srovė (amplitudinė) 523A?
15 kondikų- 35A per kondiką?
Yearly Archives: 2010
Impulsinis maitblokis
Mano indukcinio kaitinimo aparatui reikia daug maitinimo šaltinių. Ir durniausia tai, kad reikia nepriklausomų šaltinių (float). Dabar naudoju standartinius 50Hz transformatoriukus, bet iškilo keletas problemų. Pirmiausia- standartiniai maži transformatoriukai turi vieną ar dvi išėjimo apvijas. Maži transformatoriukai labai negalingi- 5…7W. Tokios galios pilnai užtenka indikacijai ar pagrindinei plokštei. Tačiau IGBT draiveriams ir ventiliatoriui su vandens pompa tai jau per mažai. Pagalvojau pritaikyti maitblokį iš LCD monitoriaus. Viduje stovi Fairchild FSDM0565R mikroschema. Šį mikroschema teoriškai leidžia sukonstruoti 60 – 70W maitblokį. Man tiek vatų nereikės, bet rezervas nepamaišys.
Mano “aparatui” reikia šių įtampų:
- 12V stabilizuotos apie 1A IGBT draiveriams
- maždaug 12V prie 1…2A vandens pompai
- maždaug 12V prie 1…2A ventiliatoriams
- 5V stabilizuotos, 200mA (?) voltmetrui
- 5V stabilizuotos, 200mA (?) ampermetrui
- apie 15V prie 100 … 200mA pagrindinei plokštei
Kadangi visi išėjimai nepriklausomi (vandens pompa ir ventiliatorius galima užbendrinti) tai iškilo problemos su stabilizacija. Todėl nusprendžiau stabilizuoti tik IGBT draiverių maitinimo šaltinį. Ventiliatorius sėkmingai dirba ir prie 5V ir prie 15V. Voltmetras ir pagrindinė plokštė turės savo stabilizatorius (2 x 7805 ir 7812).
Gavosi va toks “šedevras”. Čia dar nesumontuoti du 7805. 7812 jau seniai stovi pagrindinėje plokštėje. Plokštės “laboratorinis” testas atliktas, veikia. Tik reikėtu nustatyti tiksliai 11..12V išėjimą. Trafuką pavyko suvynioti kokybiškai, tai kitos įtampos nelabai stipriai vaikšto apkrovus stabilizuojamą išėjimą.
Schema pagal gamintojo datasheetą, visos detalės išluptos iš LCD monitoriaus maitblokio. Tik teko pervynioti transformatorių. Tinklo apvija 40 vijų, 12V apviją apie 10 vijų.
Skylutes po transformatorium išgrežiojau kad geriau vėdintusi, bet čia neprivalomas reikalas.
Tačiau šitą plyšį rekomenduoju išfrezuoti. Ir aukštos įtampos pusę geriau nulakuoti. Turėjau nutikimą, kad gerai veikianti impulsinio maitblokio plokštė po metų darbo susvilo vien tik dėl drėgmės ir dulkių.
Cadsoft Eagle schema ir PCB: RAR archyvas. (Ten dar yra biblioteka su mano detalėm)
Liūtis 2
Kaip jau žadėjau, keletas nuotraukų po liūties. Čia jau praeitos žinutės fotografija tik jau kitą dieną.
Daugiau nuotraukų (ir video) nuspaudus nuorodą: Continue reading →
Liūtis
Jau tikriausiai visi žinot, kad Kaune paūžė vasarinė liūtis. Bet tikriausiai mažai kas žino, kad ši liūtis kėsinosi į šiuos interneto puslapius. 🙂
Štai nuotraukytė pasiskolinta is 15min.lt leidinio:
Čia ne kas kitas, o pastatas R. Kalantos gatvėje. Tas kvadratinis langas su grotom, tai mūsų puslapių optinio kabelio galo kambariukas. Čia optinis signalas pavirsta įprastu ethernetu ir per kelis ruterius-firewalus jungiasi prie www1.savel.org serverio.
Vandenėlis pasiekė langus, koridoriuje pridarė bardakų. Tačiau į kambariuką, kur stovėjo elektronika įtekėjo gal kokie … 2 cm vandens. O visa technika sudėta kai minimum 1 metro aukštyje…
Kitas įėjimas, kur guli kromelis.savel.org šiukšlynas irgi nenukentėjo- vanduo tekėjo srautu per koridorių ir ištekėjo į kiemą. O tuo tarpu šlamštas nešamas srovės užkimšo tarpelį po durim ir nieko blogo neatsitiko. Čia nukentėjo tiktai viena varna, kuri susisuko lizdą eglėje. Vėtra nulaužė šaką, lizdas nukrito. Varniukas dar lakstė po kiemą, bet vietiniai katinai padarė savo darbą. Varna dar pusę dienos liudnai karksėjo ir kabinėjosi prie žmonių. Vienas įdomumas- lizde radom gal puse kilogramo aliuminio vielos. Lizdo pagrindas padarytas iš aliuminio dratų, o visus išklotas plonom šakelėm ir samanėlėm. Gaila tos varnos… 🙁
Kiek baisesnė situacija kitoje patalpoje kur prieš dvi savaites stovėjo www1.savel.org! Ten vanduo sutekėjo į tokį nusileidimą laiptais, išlaužė metalines duris ir vieną pusrusį pripildė bent pusantro metro vandens. Sekančios metalinės durys atlaikė. Tačiau vanduo vistiek rado kelią ir bent 50 cm užtvindė. To užteko, kad du kompai paskęstu. Abu senukai- P4, 1.6GHz. Išmečiau šiandien juos. Pasilikau tik atimintį- pusantro gigo DDR1 nesimėto.
Labiausiai gailą 5 vienetų APC Smart UPS. 650…700W galingumo. Pasirodo, UPSai po vandeniu, pilnai panardinti neveikia 🙂 Juos teko irgi išmesti. Jei mano www1 dar būtų likęs toje patalpoje, tai gal gal ir apatinė dalis ir sudrėktu, nes kompas stovėjo kiek aukščiau.
Vėliau parušiuosiu nuotraukas ir pabandysiu ištraukti idomesnius momentus iš stebėjimo kamerų, nors ten nieko įdomaus nesimato- lietus buvo toks smarkus, kad vaizdas susiliejo…
Beveik 100 LED
eBay aukcione prisipirkau eksperimentams pigių baltų šviesos diodų. Vienintelis parametras kurį davė kinas ir kuriuo dar galima tikėti- diodo srovė. Ji yra 30mA. O jei paimti blogą 19″ LCD monitoriaus matrica, išlupti iš jos šviesos skleistuvą, atpjauti gabaliuką, prigrežioti ir prikišti LEDų?
Gaunasi maždaug taip. Ta žalia izoliacija saugo plastiką nuo subraižymo.
Šviesos diodai 3mm diametro. Skylutes išgrežiojau maždaug 5mm žingsniu su 3.2mm grąžtu.
Norėjau suklijuoti diodus su permatoma epoksidine derva, tačiau ją kažkur pamečiau. O naujos Molo maksimoje neradau. Todėl teko panaudoti permatomą nagų laką. O jis sunkiai džiusta.
Diodai stovi nelabai lygiai. Bent jau gylis skylučių gavosi vienodas, nes gręžiojau su staklėm.
Užžiebiam. Matosi, kad lakas kai kur neprilipo.
Matosi kaip kai kuriuos LEDus nukreivinau.
Vidi diodai sujungti nuosekliai. Kol kas maitinami iš laboratorinio maitinimo šaltinio.
Darbinė srovė: 30mA, darbinė įtampą: 274V. Taigi viso apie 8.22W
Apšvietimas? Neturiu dabar liuksometro. Tačiau manau, kaip stalinė lempa visai galima naudoti. Dabar reikia sugalvoti kokį nors teisingą ir paprastą draiverį ir sugalvoti tvirtinimą. O žinant mano charakterį, šitas projektas nelabai bus užbaigtas.
LED Stop žibintai
Trumpas eksperimentas- ar galima paprastai padaryti automobilinio STOP žibinto lemputę iš LED (šviesos diodų). Aš nekalbu apie specialius originalius stop žibintus su šviesos diodais. Mano mintis buvo pakartotį eksperimentą su pažibinčių šviesom. Aišku, mačiau pirkti kažkokias lemputes su šviesos diodais, bet man gaila išmesti pinigus į balą- ten ryškiai per mažai diodų, kad šviestu bent jau panašiai kaip originalus stop žibintas.
Geras žmogus iš sandėlio palupinėjo man raudonų šviesos diodų iš … kompiuterinių pelių. Tie “lazeriniai” diodai kurie šviečia iš pelės pilvelio. Paeksperimentavęs nustačiau, kad sujungus penkis diodus nuosekliai, drasiai galima jungti prie 13V be jokio balasto. Srovė per diodus siekia paie 48mA (0.6W). Ant snarglių sulitavau tokią pabaisą:
Tai 25 raudoni šviesos diodai (ketvirtis šimto kompų pelių! 😉 ). Viso apie 3W.
Kambaryje šviečia puikiai. Tačiau nelabai lindo į originalią WV armatūrą. Teko kiek apglamžyti. Fotkių darymo metu nesu tikras ar švietė visi 5 “aukštai”. Bandymas lauke…
Kairėje pusėje LEDai, dešinėje originali 21W kaitrinė lemputė. Nuotrauka daryta be “blico”. Kiek tai matosi, kad LEDų šviesos trūksta. Beja tai matosi tik ant fotkės. Įtariu infraraudonų spindulių įtaką skaitmeniniam fotikui.
Nuotrauka daryta kiek sutemūs, su “blicu” ir su įjungtais pažibinčiais (šviesos diodai po 0.75W…1W. Sekmingai naudojami daugiau kaip metai kiekvieną darbo dieną).
Šoninio vaizdelio testas. Stop žibintai turi matytis ir iš šono. O šviesos diodai labai kryptingi.
Išvados: pusė velnio. Manau pridėti dar 5 diodus ir šviesos užtektu. Beja šviesa ryškiai raudonesnė- palyginus matosi, kad originali lempa kiek geltona.
P.S. eksperimentas darytas ir su veikiančiu varikliu ir stovinčiu (dėl įtampos svyravimu). Abiem atvejais rezultatai panašūs.
Ir vėl standartinis atsiribojimas: negalima modifikuoti automobilio apšvietimo ir signalizacijos prietaisų bla bla bla ir t.t.
Lituviški DNS sux
Nors viską teisingai perjungiau, Lietuviški DNS serveriai (ypač telekomo) ignoruoja visus “atnaujinimo” terminus įrašytus į DNS įrašus.
Visi com įrašai atsinaujino per valandą ar panašiai. Visi lt įrašai per kažkiek laiko atsinaujino ir visam pasaulyje, išskyrus Lietuvos Teo ir dar kažkokius kuriuos sugebėjau pasiekti. Kiba reikės VĖL skambinti į Teo ir vėl bartis. Nes susidaro įspudis, kad ten DNSus jie rankomis keičia:
alvy@www1:~$ dig www.vabolis.lt @212.59.0.1
; < <>> DiG 9.5.1-P3 < <>> www.vabolis.lt @212.59.0.1
;; global options: printcmd
;; Got answer:
;; ->>HEADER< <- opcode: QUERY, status: NOERROR, id: 18398
;; flags: qr rd ra; QUERY: 1, ANSWER: 1, AUTHORITY: 1, ADDITIONAL: 0
;; QUESTION SECTION:
;www.vabolis.lt. IN A
;; ANSWER SECTION:
www.vabolis.lt. 433659 IN A 82.135.245.39
;; AUTHORITY SECTION:
vabolis.lt. 433659 IN NS ns.savel.org.
;; Query time: 4 msec
;; SERVER: 212.59.0.1#53(212.59.0.1)
;; WHEN: Sat May 22 11:19:46 2010
;; MSG SIZE rcvd: 74
alvy@www1:~$
Ir Googlės viešas DNS serveris (8.8.8.8 ir 8.8.4.4):
alvy@www1:~$ dig www.vabolis.lt @8.8.8.8
; < <>> DiG 9.5.1-P3 < <>> www.vabolis.lt @8.8.8.8
;; global options: printcmd
;; Got answer:
;; ->>HEADER< <- opcode: QUERY, status: NOERROR, id: 39934
;; flags: qr rd ra; QUERY: 1, ANSWER: 1, AUTHORITY: 0, ADDITIONAL: 0
;; QUESTION SECTION:
;www.vabolis.lt. IN A
;; ANSWER SECTION:
www.vabolis.lt. 85898 IN A 88.119.154.29
;; Query time: 41 msec
;; SERVER: 8.8.8.8#53(8.8.8.8)
;; WHEN: Sat May 22 11:20:41 2010
;; MSG SIZE rcvd: 48
Pranešimas apie pasikeitimus
Visiems skaitytojams pranešu, kad šie puslapiai ir dar visas kalnas kitų puslapių, taip pat kai kurie emailai trumpam neveiks, nes po daugybės metų keičiasi technologija kurios pagalba šie puslapiai prisijungia prie interneto.
Teo iniciatyva ir mano palaiminimu, iki mūsų kamarėles vyrukai pilkais drabužiais pritempė nepilną kilometrą optinio kabelio. Dabar aš turiu 16 ar panašiai žilkų kabelį iš kurio naudosim tik vieną skaidulą.
Migruojant iš 4/2M DSLo į 20/6M optiką keičiasi mano turimas IP adresas. Taigi, turėsiu operatyviai perkonfiguruoti serverį, perkelti jį fiziškai į kitą vietą ir pakeisti DNSų A įrašus. Visas šitas pokytis užtruks kelias valandas kol per visą pasaulį pasklis nauji DNS įrašai.
Tikiuosi, kad dėl šio pokyčio, šie puslapiai atsidarinės turbo greičiu- kiek matavom, turim apie 75 megabitų uploadą.
Termoreguliacija
Man nepatinka ventiliatorių užimas. Bet kartais tie ventiliatoriai reikalingi. Todėl iš senos kompiuterinės motininės plokštės ir seno ATX maitblokio sukonstravau ventiliatorių termojungiklį. Schema maždaug tokia:
Detalės labai paprastos ir second hand: LM393D tikrai galima užtikti pagrindinėse kompų plokštėse. Tai dvigumas įtampos komparatorius. Ventiliatorius junginėja galingi MOSFET lauko tranzistoriai iš pagrindinės plokštės- 50A ir 30V visiškas overkill, bet kam tai rūpi. Termorezistorius radau ATX maitblokiuose. Tiesa, ne kiekviename maitblokyje galima rasti tokį rezistorių, bet jį galima ir nusipirkti.
Gavosi visai kompaktiška schemutė. PCB nedėsiu, kiekvienas gali nusipaišyti savo.
LM393 tai dvigubas komparatorius, todėl ir junginėja du ventiliatorius. Pagal planą, vienas ventiliatorius aušins pagrindinių raktų radiatorių, kitas- kondikų apipūtimas. Dar neišbandžiau, kai sistema reaguos į milžiniškus elektromagnetinius trugdžius. Manau kad sumontuoti kondikai kiek išspręs šią problemą. Pagyvensim- pamatysim. 🙂
Rimtesnės galios
Pagaliau radau pakaitalą vamzdžio prispaudimui (problema aprašiau senesnėje žinutėje) ir nutariau kiek pasvilinti techniką. Vienu momentu pasiekiau tokį energijos sunaudojimą:
Tačiau tai ilgai netrūko- perdegė saugiklis ir iš LATRo ėjo smarvė su dumeliais (naudojau kiek paaukštintą įtampą). Pakeičiau saugiklį, kiek paeksperimentavau su talpomis ir vėl užkūriau sistemą. Veržlė jau ne šiaip raudona- ji ryškiai raudona ir su dėmėmis. Jaučiu kad tuoj tuoj suminkštės. Tačiau eksperimentą teko nutraukti- užvirė vanduo aušinimo sistemoje. Ir smarvė iš kondikų ėjo tokia neteisinga. Ir laiku išjungiau:
Pieštukas kuris laiko veržlę beveik nudegė. Dar kiek ir tektu grabinėti ant grindų (ir ant kilimo!) raudoną veržlę.
Šioks toks filmukas apie eksperimentą:
Burzgimas fone tai cirkuliacinis siurblys. Poto kiek girdisi ir burbuliavimas- per šlangeles pradėjo veržtis garo burbulai- užvirė vanduo ritėje. Pačios aušinimo sistemos temperatūra nesiekė 70 laipsnių pagal Celsijų.
