Kaip jau žadėjau, keletas nuotraukų po liūties. Čia jau praeitos žinutės fotografija tik jau kitą dieną.
Daugiau nuotraukų (ir video) nuspaudus nuorodą: Continue reading →
Author Archives: Administrator
Liūtis
Jau tikriausiai visi žinot, kad Kaune paūžė vasarinė liūtis. Bet tikriausiai mažai kas žino, kad ši liūtis kėsinosi į šiuos interneto puslapius. 🙂
Štai nuotraukytė pasiskolinta is 15min.lt leidinio:
Čia ne kas kitas, o pastatas R. Kalantos gatvėje. Tas kvadratinis langas su grotom, tai mūsų puslapių optinio kabelio galo kambariukas. Čia optinis signalas pavirsta įprastu ethernetu ir per kelis ruterius-firewalus jungiasi prie www1.savel.org serverio.
Vandenėlis pasiekė langus, koridoriuje pridarė bardakų. Tačiau į kambariuką, kur stovėjo elektronika įtekėjo gal kokie … 2 cm vandens. O visa technika sudėta kai minimum 1 metro aukštyje…
Kitas įėjimas, kur guli kromelis.savel.org šiukšlynas irgi nenukentėjo- vanduo tekėjo srautu per koridorių ir ištekėjo į kiemą. O tuo tarpu šlamštas nešamas srovės užkimšo tarpelį po durim ir nieko blogo neatsitiko. Čia nukentėjo tiktai viena varna, kuri susisuko lizdą eglėje. Vėtra nulaužė šaką, lizdas nukrito. Varniukas dar lakstė po kiemą, bet vietiniai katinai padarė savo darbą. Varna dar pusę dienos liudnai karksėjo ir kabinėjosi prie žmonių. Vienas įdomumas- lizde radom gal puse kilogramo aliuminio vielos. Lizdo pagrindas padarytas iš aliuminio dratų, o visus išklotas plonom šakelėm ir samanėlėm. Gaila tos varnos… 🙁
Kiek baisesnė situacija kitoje patalpoje kur prieš dvi savaites stovėjo www1.savel.org! Ten vanduo sutekėjo į tokį nusileidimą laiptais, išlaužė metalines duris ir vieną pusrusį pripildė bent pusantro metro vandens. Sekančios metalinės durys atlaikė. Tačiau vanduo vistiek rado kelią ir bent 50 cm užtvindė. To užteko, kad du kompai paskęstu. Abu senukai- P4, 1.6GHz. Išmečiau šiandien juos. Pasilikau tik atimintį- pusantro gigo DDR1 nesimėto.
Labiausiai gailą 5 vienetų APC Smart UPS. 650…700W galingumo. Pasirodo, UPSai po vandeniu, pilnai panardinti neveikia 🙂 Juos teko irgi išmesti. Jei mano www1 dar būtų likęs toje patalpoje, tai gal gal ir apatinė dalis ir sudrėktu, nes kompas stovėjo kiek aukščiau.
Vėliau parušiuosiu nuotraukas ir pabandysiu ištraukti idomesnius momentus iš stebėjimo kamerų, nors ten nieko įdomaus nesimato- lietus buvo toks smarkus, kad vaizdas susiliejo…
Beveik 100 LED
eBay aukcione prisipirkau eksperimentams pigių baltų šviesos diodų. Vienintelis parametras kurį davė kinas ir kuriuo dar galima tikėti- diodo srovė. Ji yra 30mA. O jei paimti blogą 19″ LCD monitoriaus matrica, išlupti iš jos šviesos skleistuvą, atpjauti gabaliuką, prigrežioti ir prikišti LEDų?
Gaunasi maždaug taip. Ta žalia izoliacija saugo plastiką nuo subraižymo.
Šviesos diodai 3mm diametro. Skylutes išgrežiojau maždaug 5mm žingsniu su 3.2mm grąžtu.
Norėjau suklijuoti diodus su permatoma epoksidine derva, tačiau ją kažkur pamečiau. O naujos Molo maksimoje neradau. Todėl teko panaudoti permatomą nagų laką. O jis sunkiai džiusta.
Diodai stovi nelabai lygiai. Bent jau gylis skylučių gavosi vienodas, nes gręžiojau su staklėm.
Užžiebiam. Matosi, kad lakas kai kur neprilipo.
Matosi kaip kai kuriuos LEDus nukreivinau.
Vidi diodai sujungti nuosekliai. Kol kas maitinami iš laboratorinio maitinimo šaltinio.
Darbinė srovė: 30mA, darbinė įtampą: 274V. Taigi viso apie 8.22W
Apšvietimas? Neturiu dabar liuksometro. Tačiau manau, kaip stalinė lempa visai galima naudoti. Dabar reikia sugalvoti kokį nors teisingą ir paprastą draiverį ir sugalvoti tvirtinimą. O žinant mano charakterį, šitas projektas nelabai bus užbaigtas.
LED Stop žibintai
Trumpas eksperimentas- ar galima paprastai padaryti automobilinio STOP žibinto lemputę iš LED (šviesos diodų). Aš nekalbu apie specialius originalius stop žibintus su šviesos diodais. Mano mintis buvo pakartotį eksperimentą su pažibinčių šviesom. Aišku, mačiau pirkti kažkokias lemputes su šviesos diodais, bet man gaila išmesti pinigus į balą- ten ryškiai per mažai diodų, kad šviestu bent jau panašiai kaip originalus stop žibintas.
Geras žmogus iš sandėlio palupinėjo man raudonų šviesos diodų iš … kompiuterinių pelių. Tie “lazeriniai” diodai kurie šviečia iš pelės pilvelio. Paeksperimentavęs nustačiau, kad sujungus penkis diodus nuosekliai, drasiai galima jungti prie 13V be jokio balasto. Srovė per diodus siekia paie 48mA (0.6W). Ant snarglių sulitavau tokią pabaisą:
Tai 25 raudoni šviesos diodai (ketvirtis šimto kompų pelių! 😉 ). Viso apie 3W.
Kambaryje šviečia puikiai. Tačiau nelabai lindo į originalią WV armatūrą. Teko kiek apglamžyti. Fotkių darymo metu nesu tikras ar švietė visi 5 “aukštai”. Bandymas lauke…
Kairėje pusėje LEDai, dešinėje originali 21W kaitrinė lemputė. Nuotrauka daryta be “blico”. Kiek tai matosi, kad LEDų šviesos trūksta. Beja tai matosi tik ant fotkės. Įtariu infraraudonų spindulių įtaką skaitmeniniam fotikui.
Nuotrauka daryta kiek sutemūs, su “blicu” ir su įjungtais pažibinčiais (šviesos diodai po 0.75W…1W. Sekmingai naudojami daugiau kaip metai kiekvieną darbo dieną).
Šoninio vaizdelio testas. Stop žibintai turi matytis ir iš šono. O šviesos diodai labai kryptingi.
Išvados: pusė velnio. Manau pridėti dar 5 diodus ir šviesos užtektu. Beja šviesa ryškiai raudonesnė- palyginus matosi, kad originali lempa kiek geltona.
P.S. eksperimentas darytas ir su veikiančiu varikliu ir stovinčiu (dėl įtampos svyravimu). Abiem atvejais rezultatai panašūs.
Ir vėl standartinis atsiribojimas: negalima modifikuoti automobilio apšvietimo ir signalizacijos prietaisų bla bla bla ir t.t.
Lituviški DNS sux
Nors viską teisingai perjungiau, Lietuviški DNS serveriai (ypač telekomo) ignoruoja visus “atnaujinimo” terminus įrašytus į DNS įrašus.
Visi com įrašai atsinaujino per valandą ar panašiai. Visi lt įrašai per kažkiek laiko atsinaujino ir visam pasaulyje, išskyrus Lietuvos Teo ir dar kažkokius kuriuos sugebėjau pasiekti. Kiba reikės VĖL skambinti į Teo ir vėl bartis. Nes susidaro įspudis, kad ten DNSus jie rankomis keičia:
alvy@www1:~$ dig www.vabolis.lt @212.59.0.1
; < <>> DiG 9.5.1-P3 < <>> www.vabolis.lt @212.59.0.1
;; global options: printcmd
;; Got answer:
;; ->>HEADER< <- opcode: QUERY, status: NOERROR, id: 18398
;; flags: qr rd ra; QUERY: 1, ANSWER: 1, AUTHORITY: 1, ADDITIONAL: 0
;; QUESTION SECTION:
;www.vabolis.lt. IN A
;; ANSWER SECTION:
www.vabolis.lt. 433659 IN A 82.135.245.39
;; AUTHORITY SECTION:
vabolis.lt. 433659 IN NS ns.savel.org.
;; Query time: 4 msec
;; SERVER: 212.59.0.1#53(212.59.0.1)
;; WHEN: Sat May 22 11:19:46 2010
;; MSG SIZE rcvd: 74
alvy@www1:~$
Ir Googlės viešas DNS serveris (8.8.8.8 ir 8.8.4.4):
alvy@www1:~$ dig www.vabolis.lt @8.8.8.8
; < <>> DiG 9.5.1-P3 < <>> www.vabolis.lt @8.8.8.8
;; global options: printcmd
;; Got answer:
;; ->>HEADER< <- opcode: QUERY, status: NOERROR, id: 39934
;; flags: qr rd ra; QUERY: 1, ANSWER: 1, AUTHORITY: 0, ADDITIONAL: 0
;; QUESTION SECTION:
;www.vabolis.lt. IN A
;; ANSWER SECTION:
www.vabolis.lt. 85898 IN A 88.119.154.29
;; Query time: 41 msec
;; SERVER: 8.8.8.8#53(8.8.8.8)
;; WHEN: Sat May 22 11:20:41 2010
;; MSG SIZE rcvd: 48
Pranešimas apie pasikeitimus
Visiems skaitytojams pranešu, kad šie puslapiai ir dar visas kalnas kitų puslapių, taip pat kai kurie emailai trumpam neveiks, nes po daugybės metų keičiasi technologija kurios pagalba šie puslapiai prisijungia prie interneto.
Teo iniciatyva ir mano palaiminimu, iki mūsų kamarėles vyrukai pilkais drabužiais pritempė nepilną kilometrą optinio kabelio. Dabar aš turiu 16 ar panašiai žilkų kabelį iš kurio naudosim tik vieną skaidulą.
Migruojant iš 4/2M DSLo į 20/6M optiką keičiasi mano turimas IP adresas. Taigi, turėsiu operatyviai perkonfiguruoti serverį, perkelti jį fiziškai į kitą vietą ir pakeisti DNSų A įrašus. Visas šitas pokytis užtruks kelias valandas kol per visą pasaulį pasklis nauji DNS įrašai.
Tikiuosi, kad dėl šio pokyčio, šie puslapiai atsidarinės turbo greičiu- kiek matavom, turim apie 75 megabitų uploadą.
Termoreguliacija
Man nepatinka ventiliatorių užimas. Bet kartais tie ventiliatoriai reikalingi. Todėl iš senos kompiuterinės motininės plokštės ir seno ATX maitblokio sukonstravau ventiliatorių termojungiklį. Schema maždaug tokia:
Detalės labai paprastos ir second hand: LM393D tikrai galima užtikti pagrindinėse kompų plokštėse. Tai dvigumas įtampos komparatorius. Ventiliatorius junginėja galingi MOSFET lauko tranzistoriai iš pagrindinės plokštės- 50A ir 30V visiškas overkill, bet kam tai rūpi. Termorezistorius radau ATX maitblokiuose. Tiesa, ne kiekviename maitblokyje galima rasti tokį rezistorių, bet jį galima ir nusipirkti.
Gavosi visai kompaktiška schemutė. PCB nedėsiu, kiekvienas gali nusipaišyti savo.
LM393 tai dvigubas komparatorius, todėl ir junginėja du ventiliatorius. Pagal planą, vienas ventiliatorius aušins pagrindinių raktų radiatorių, kitas- kondikų apipūtimas. Dar neišbandžiau, kai sistema reaguos į milžiniškus elektromagnetinius trugdžius. Manau kad sumontuoti kondikai kiek išspręs šią problemą. Pagyvensim- pamatysim. 🙂
Rimtesnės galios
Pagaliau radau pakaitalą vamzdžio prispaudimui (problema aprašiau senesnėje žinutėje) ir nutariau kiek pasvilinti techniką. Vienu momentu pasiekiau tokį energijos sunaudojimą:
Tačiau tai ilgai netrūko- perdegė saugiklis ir iš LATRo ėjo smarvė su dumeliais (naudojau kiek paaukštintą įtampą). Pakeičiau saugiklį, kiek paeksperimentavau su talpomis ir vėl užkūriau sistemą. Veržlė jau ne šiaip raudona- ji ryškiai raudona ir su dėmėmis. Jaučiu kad tuoj tuoj suminkštės. Tačiau eksperimentą teko nutraukti- užvirė vanduo aušinimo sistemoje. Ir smarvė iš kondikų ėjo tokia neteisinga. Ir laiku išjungiau:
Pieštukas kuris laiko veržlę beveik nudegė. Dar kiek ir tektu grabinėti ant grindų (ir ant kilimo!) raudoną veržlę.
Šioks toks filmukas apie eksperimentą:
Burzgimas fone tai cirkuliacinis siurblys. Poto kiek girdisi ir burbuliavimas- per šlangeles pradėjo veržtis garo burbulai- užvirė vanduo ritėje. Pačios aušinimo sistemos temperatūra nesiekė 70 laipsnių pagal Celsijų.
3 fazių lygintuvas
Radau vieno Prancūzo projektą- trijų fazių lygintuvas su reguliuojama įtampa (arba 3F AC/AC keitiklis). Kiek suprantu, autorius Philipe Missirliu iš Newton-ENREA Clichy licėjaus. Gal tai koks nors kursinis darbas? O man kaip tik tokio ir reikėjo kitiems projektams. Visą lygintuvą valdo ATMEGA mikroschema, įėjimas- trijų fazių signalas, kuris sustiprinamas ir “skaitmenizuojamas” su operaciniu stiprintuvu (manau čia tiktu ir paprasčiausias komparatorius). Kitas įėjimas- analoginis išėjimo įtampos signalas. Pirmos fazės signalas išfiltruojamas ir paduodamas į pertraukimo koją. Kitos dvi fazės detektuojamos su skaitmenine mikroschema ir nustatoma fazių seka. Įšėjimas- per skaitmeninę mikroschemą kuri įterpia į tiristorių paleidimo signalą (fire) generatoriaus signalą- tai leidžia naudoti skiriamuosius transformatoriukus tristorių paleidimo grandinėje.
Plokštelė gavosi maždaug tokia- beja, tai antrasis variantas. Pirmajam buvo per daug klaidų ir bedarant kilo keletas įdėju. Todėl spjoviau ir perdariau.
Papildomai prie Prancūzo schemos, ant šios PCB yra lygintuvas, +5 ir -5V stabilizatoriai ir P-N mosfetų raktų rinkiniai. Ganėtinai galingi mosfetai leidžia junginėti gana galingą tiristorių kaladę: 600V 30A pusiau valdomą trijų fazių lygintuvą.
Dar papildomai pastačiau pora optoporų- noriu per jas nustatinėti išėjimo įtampą ir padaryti avarinį lygintuvo išjungimą.
Žemos įtampos, vienos fazės bandymas. Prancūzas lygtai minėjo, kad jo softas veikia ir su viena faze. Kažkaip man nepatiko.
“A” tai mano tiristorių lygintuvo kaladė, “B”- skiriamieji transformatoriukai (paveikslėlyje pajungti tik du). Sukiojant laikiną kintamą rezistorių galima reguliuoti išėjimo įtampą.
Ši schema dar neišbandyta su realiom srovėm ir įtampom. Taip pat pastebėti teoriniai ir praktiniai trūkumai kurie kaupia debesius dėl šio projekto ateities:
1. Vienos fazės lyginimas su pusiau valdomu lygintuvu neteisingas- prietaisas nejaučia, kad dirba su viena faze- tiristoriai atidarinėjami su 120 laipsnių poslinkiu. Esant vienai fazei tai negerai. Tiksliau softas tai leidžia, bet reikia perkomutuoti schemą. Man tai netinka.
2. Fazių sekos detekcija prasta- dingus vienai fazei iš “B” ir “C”, 50% tikimybė, kad detektuos neteisingą seką. Kas is to bus as dar nežinau. Tikiuosi, kad dėl tiristorių vienpusio laidumo įtampa bus per maža.
Softą kiek modifikavau, nes originalus nesikompiliavo su gcc. Nežinau dėl softo licenzijos, bet manau kad standartinė “vieša”. Pridedu ir Cadsoft Eagle schemą ir PCB. Viską galima nusikrauti šiame archyve: Softas ir Eagle schema su PCB.
Archyve yra ir originalus aprašymas pdf faile. Ten yra ir pirminė schema ir kiek teorijos.
Ataskaita
Nedidelė vaizdinė ataskaita apie nudirbtus darbus. Šiaip tai stipriai tinginiaujam, bet keli darbai lėtai daromi.
Pildžiau savo didesnę indukcinio kaitinimo mašiną. Dėjau visokius modulius (pagrnide šaltkalvystės darbai), kažkiek dariau bandymus.
Toliau, paspaudus nuorodą bus dar kiek nuotraukyčių ir netgi viena myslė 🙂
Continue reading →