Senasis, analoginis (linear) ličio jonų akumų pakrovėjas kažkaip mistiškai ėmė ir sprogo- tiesiog atsirado skylutė mikroschemoje. Baterijos nusėdo ir teko pasidaryti naują pakrovėją. Šį kartą buvo pasirinkta impulsinė technologija ir pilna krovimo kontrolė. Nusižiūrėjom BQ24103 mikroschemą iš Texas Instruments. Po ilgų vargų gavom mikroschemą ir … išsigandom. Mikroschema be kojyčių, taip vadinamas “Quad Flatpack No-Lead (QFN)” su pilvelių maudojamu kaip radiatorius. Žmoniškai šnekant, 20 kojų krakajobas be kojų ir 4.65 ant 3.65 max mm dydžio. Ir taip 0.8 … 1 mm storio. Takeliai kojytėm turi būti 0,23 mm storio (aš naudojau kažką panašaus i 0.3 mm) ir žingsnis tarp kojyčių lygiai 0.5mm. Kitas durnas momentas- pilvas kuris yra kaip ir radiatorius. Mikroschemos karštis turi keliauti į spausdintą plokštę ir ten, per “thermal vias” išsisklaidyti… Skaitykit taip ir padariau su buitine technologija. Ant vienpusio folguoto tekstolito.

Dariau iškarto dvi plokštes, nes nelabai tikėjausi, kad pavyks iš pirmo karto. Gal droselis parinktas kiek per didelis, bet aš tik tokį turėjau po ranka ir 10uH. Mikroschemą reikia lituoti su karšto oro stotele, bet aš tokios neturiu. Gerai, kad mikroschema naujoviška- bešvinė. Tai reiškia, kad ji žymiai atsparesnė karščiui. Plokštę padengiau alavu vos vos. Tik ant termoaikštelės susiformavo nedidelis kauburys. Ar jis išsilydė toliau lituojant aš nežinau. Tai galėtų pasakyti tik rentgeno nuotrauka. Ką beja ir rekomenduoja intersil inžinieriai. 🙂 Pati mikroschema prisilitavo iš kraštų pamakalavūs su lituokliu. Teoriškai, mikroschema stovi kreivai apie 0.1mm. Bet nieko negaliu padėti. Kitokių problemų kaip ir nebuvo.

Pakrovėjo schema standartinė, iš mikroschemos aprašo:

Schema spausdinimui

Schemoje padaryti šie pakeitimai:
Šunto rezistorius įdėtas 0.22 omo, o ne 0.1 omo. Toks papuolė po ranka. Ko pasekoje turėjo nukristi krovimo srovė. Dabar srovė kraunant vieną akumą yra 0.7A
Vietoje termorezistoriaus ir jam priklausomo įtampos daliklio pastatytas paprasčiausias kintamas rezistorius. Gal ateityje aš padarysiu viską teisingai.

Schemos įėjimo įtampa nuo 5 iki 16V. Maitinant nuo 15 šaltinio kažkotai labai įkaista mikroschema. Nuo 5 voltų- tik kiek šilta. Manau čia mano plokštės aušinimo problema- aš nesugebėjau padaryti reikiamo radiatoriaus.

Beja, visos detalės naudotos, išskyrūs mikroschemą. Donorais pasitarnavo ADSL modemas, ADSL rūteris ir SCSI HDD.

Kai būna kelios kameros ir jas reikia stebėti vienu metu, tai galima pasistatyti kelis monitorius. Bet kai kamerų sakysim 16? Tada reikia naudoti multipleksorių. Dabar, kai vaizdą reguliuoja kompas viskas labai paprasta. Bet kaip buvo seniau? Dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje buvo naudojami specialūs prietaisai multipleksoriai – kvadratoriai (nu su 16 kamerų tai gal visdėto koks nors šešioliktatorius būtų 🙂 )

Toks va vaizdelis ant teliko ar monitoriaus ekrano. Tik čia nėra nei vieno video signalo, nes nebeturiu nei vienos video kameros kad pabandyti. Tai vaizdelis iš HiTron standalone B/W multiplexer HBX16C.

Aparačiukas leidžia pasirinkti bet kuri iš 16 kanalų. Žiūrėti visus kanalus vienu metu, po 4, 9 kanalus viename ekrane. Taip pat prietaisas leidžia pasirinkti įvairias kombinacijas. Pvz. 1 didelis vaizdelis ir vienas PIP mažiukas, vienas didelis ir keturi mažiukai apačioje, du ar trys maždaug dideli ir kiti mažiukai ir t.t. Dar galima susistabdyti, freeze vaizdelį. Tai pat ir pasididinti du kartus vaizdelį ir bandyti įžiūrėti kaip vagia kokius daikčiukus. Taip pat distancinis valdymas, video magnetofono valdymas, skanavimas, signalizacija kai dingsta signalas ir visokie taimeriai. Visa tai valdoma ganėtinai daug elektronikos:

Vienintelis malonumas, kad viskas padaryta senoviškom detalėm ir viską galima lengvai perlituoti ar išardyti. Jei niekas nenupirks šio prietaiso kromelyje, tai bus kaip geras detalių šaltinis ir kaip eilinis 19″ korpusas.

Papuolė (eilinį kartą 🙂 ) nešiojamos racijos Kenwood TK-248. Tai senokos, max 5W galingumo, tikriausiai 136(132?)-174 MHz diapazono racijos. Akumuliatoriai visiškai nupuše, bet racijos veikia. Aišku jos vėl buvo suprogramuotos vienam dažniui. Bet šitą prietaisą perprogramuoti žymiai paprasčiau. Nuotraukoje pažvelkit į vietą pažymėta raudona strėliuke:

Ten yra plastikinis lipdukas. Jį nuplėšus galima pamatyti keturius kontaktus. Mus domina tik pats kairinis. Reikia paimti paprastą pieštuką su grafitinę šerdim ar koki buką metalinį daiktą ir užtrumpinti kontaktėlius. Įjungiam raciją ir ant ekrano turi pasirodyti “SEL”. Jei nepavyksta, reikia bandyti dar karta. Nes nevisada pavyksta sujungti kontaktus.

Kai patenkam į “SEL” t.y. programavimo režimą, viskas labai paprasta. Pirmiausia, galima nurezetuoti raciją į fabrikinį rezimą. Reikia tik vienu metu nuspausti [LAMP] ir [LOW] mygtukus. Turi užsidegti raudonas šviesos diodas.

Racijos kanalo dažnio nustatymas:

Įeinam į programavimo režimą (SEL). Nuspaudžiam mygtuką [D/A]. Ant ekrano turi pasirodyti pirmojo kanalo priėmimo dažnis arba brūkšneliai. Jei matosi brūkšneliai, tai kanalas išjungtas. Kanalo būklę galima perjungti spaudžiojant [LOW] mygtuką.
Sukiojant kanalo perjunginėjimo rankenėlę nusistatom dažnį. Jei sukiojam kartu nuspaude [LAMP] mygtuką, tai dažnis kinta 1MHz žingsniu, be mygtuko- 5kHz. Nuspaudus siuntimo mygtuką [PTT] dažnis įrašomas ir pasirodo kiek labiau mistiškas QT (quiet talk) dažnis. Rekomenduojama pradžiai jo nenaudoti ir jungti “OFF” režimą. Vėl nuspaudžiam siuntimo mygtuką. Dabar įvedam siuntimo dažnį. Kad reguliuojam siuntimo dažnį indikuoja raudonas šviesos diodas. Dažnis nusistato taip pat, kaip ir priėmimui. Vėl nuspaudžiam [PTT] ir įvedam mistiškąjį QT dažnį. Nuspaudus vėl [PTT], racija leidžia programuoti sekantį kanalą. Taip suprogramuojam visus mums reikiamus kanalus. Po programavimo, racija reikia išjungti ir vėl įjungti. Kai redaguojami kanalų dažniai, kanalą pasirenkam nuspaude [MONI] ir sukiojant kanalo pasirinkimo rankenėlę.

Racijos “navarotų” nustatymas:

Programavimo (“SEL”) režime nuspaudžiame mygtuką [TA]. Taip papuolame į “Dealer seting mode”. Sukiojant kanalų reguliatorių pasirenkam opciją, o spaudžiojant siuntimą [PTT] pereinam į kitą punktą.

Dilerinių komandų sąrašas:

1. Leidimas dirbti užimtam kanale;
2. Akumuliatoriaus taupymas;
3. Maksimalus siuntimo ilgis sekundėmis: 30, 60, 90 ir OFF;
4. Stotelės galingumas po įjungimo: H-5W, L-0.5W;
5. Leidimas naudotis galios perjungimo mygtuku [LOW];
6. Leidimas naudotis [T/A] mygtuku (Talkarround/reverse). Leidimas dirbti skirtingomis siuntimo ir priėmimo dažniais. OFF, 1 ir 2. Priklausomai nuo nustatymo neleidžia, leidžia ir reversuoja dažnius;
7. Leidimas naudotis [MONI] mygtuku;
8. Mygtukų cypčiojimas;
9. Skremblerio konfiguravimas KVS-1;
10. Skremblerio kodas (KVS code);
11. Dažninio maskavimo leidimas (QT variable mode);
12. Skanavimo režimo nustatymas;
13. Kreipimosi į prioritetinį kanalą laikas (0.5 – 3.0 s);
14. Kiek laiko laukti pradingus nešančiajai;
15. Mygtukų kombinacijos [MONI]+[D/A] (delete/add) valdymas;
16. Skanavimo sąrašo sudarymas;

Toliau eina numerinės, DTMF klavietūros konfiguravimas ir navarotai susije su tuo:

Į šiuos režimus papuolame iš programavimo režimo “SEL” nuspaudus mygtuką [SCAN].

17. Kiek mygtukų naudojam 12 ar 16;
18. Automatinis numerio rinkimo režimas, naudojant raciją kaip telefoną;
19. Automatinio numerio atmintis 18 punktui;
20. Pirmo skaičio siuntimo intervalas (tarp siuntimo pražios ir pirmo DTMF tono);
21. Toninio rinkimo ilgis;
22. Pirmojo tono ilgis;
23. DTMF naudojimas: 1- toninis iškvietimas negalimas, 2- galimas, 3- galimas grupinis iškvietimas, 4-grupinis iškvietimas su patvirtinimu;
24. Stotelės kvietimo kodas (local code memory);
25. Skiriklio ženklo nustatymas. Rekomenduojama naudoti F (#);
26. Grupinio iškvietimo leidimas;
27. Automatinio atsiliepimo režimas ([LAMP]+[SCAN]);
28. Autoatsiliepimo tipas: 1- perduodamas 24 punkto kodas, 2- perduodamas kvietimo signalas, 3- grąžinamas būklės kodas.

Užprogramavųs vieną stotelę, kitas galima klonuoti sujungųs laidu. Sujungi, įjungi laikydamas [LAMP]+[SCAN]. Poto “šaltinio” stotelėje nuspaudi [MONI], užsidega siuntimo šviesos diodas ir po kokios minutės informacija perduota. Tik reikia “gavėjo” racijoje neužmiršti pakeisti individualų kodą.

Jau pripratom prie video stebėjimo ir nepastebim video kamerų pritvirtintu prie stulpų, sienų ar kokių nors tvorų. Tai dažniausiai baltos, pilkos ar sidabrinės spalvos dėžutės su mažu langeliu. Dažnai jos vadinamos kameros inkilu, nes viduje paslėpta kamera.

O kas viduje yra?

Čia atidarytas inkilas, bet be objektyvo:

A) šildymo elementas. Paprasčiausias šildytuvas kuris kaitina patį inkilą, kamerą ir kas svarbiausia, langelį ir optiką. Taip apsisaugoma nuo drėgmės ir rasos.
B) čia vieta objektyvui. Kai kada naudojamas paprastas objektyvas, kartais su elektra valdoma diafragma. O kartais kintamo židinio ar net su galimybe sukiotis į šonus.
C) pati kamera.
D) tai 12V laidžiukas iš kameros.
E) termostatas. Jo temperatūra nustatyta 25 laipsniams.

Šiame namelyje nėra: 230V maitblokio. Kai kurios kameros būna maitinamos tiesiogiai is 230V tinklo arba iš pažemintos (europinio standarto) įtampos.

Mano atveju, čia turėtu būti įkištas baisuokliškas lenkiškas transformatoriukas. Bet kadangi man teko perdaryti visą sistemą nuo 12V, tai teks pakeisti kaitinimo elementą ir panaudoti padorų impulsinį 12V maitblokį.

Video stebėjimo projektui prireikė kameros kuri galėtų filmuoti ir visiškoje tamsoje. Firma Eproma pasiūlė panaudoti jų kameras YOKO YK-3B41 ar YK-3B43. Jos sumontuotas tipo hermetiškame korpuse, IP65 klasės ir turi viduje įmontuotus IR diodus pašvietimui. Teoriškai, kamera gali filmuoti visiškoje tamsoje. Panašios kameros parduodamos ir Lemonoje.

Video kamera su Sony CCD elementu, 12 IR šviesos diodų. Maitinama nuo maždaug 12V. IR diodai įsijungia tik tada, kai daviklis pastebi tamsą.

Kadangi skaitmeninis fotoaparatas taip pat jautrus IR spinduliams, tai IR pašvietimas puikiausiai matosi nuotraukoje. Bet tamsoje ir žmogaus akis puikiausiai mato, kaip raudonai švyti šviesos diodai. Įdomus efektas- filmuojant visiškoje tamsoje iš arti, matosi žmogaus poodinės kraujagyslės. Šiaip jos paprastai nesimato 🙂

Nors kamera buvo rekomenduota kaip visiškai hermetiška, bet pakliuves modelis tai paneigė. Kiek pažaidus su kameryte bei laikant rankoje, buvo pastebėtas ūmus ryškumo praradimas. Ryškumas dingo dėl paprastos priežasties- tiesiai prieš objektyvą, ant vidinės stiklo pusės susiformavo rasa. Matyt drėgmės nuo žmogaus rankos kažkokiu tai keliu pateko į kameros vidų. Gerai, kad kiek padirbus kamera pati išsidžiovino.

Dar vienas pastebėtas šios kameros blogumas (manau ir kitų kamerų kuriose įmontuotas pašvietimas) tai kad ore skraidančios dulkės ryškiai žiba ir trukdo vaizdui.

Nu ir paskutinis pastebėjimas- ši kamera yra su fiksuotu objektyvų, todėl negalima pasireguliuoti vaizdo ryškumo pagal poreikius.

Išvada: brangus žaisliukas. Tinkamas tik bendro pobūdžio stebėjimui.

Kažkada mano kompiuteriai turėjo labai mažai atminties. Vis prisimenu kaip pradėdavo stabdyti mano kompas, kai aš, islepintas Amigos kompiuterio multitascing galimybių, paleisdavau keletą programų vienu metu. Kad ir dabar, rašant šitą žinutę kompiuteryje veikia “fotožopa”, winampas ir aišku IE. O kai darai kokius svarbius projektus, ypač susijusius su video apdorojimu, pasileidi keliom dar programom daugiau. Aišku, pas mane kompiuteryje, nėra viso kalno pričindalinių programų kurios tupi atmintyje ir mirkčioja kompo apatiniame dešiniam kampe. Šiuo metu aš ten matau tik tinklo, garso ir removable-device piktogramas.

Todėl dabar, jei yra galimybė, aš dedu kiek galima daugiau atminities. Savo namų kompui šiaip ne taip sukrapščiau 2 gigabaitus RAM. Seniau buvo 1.5 ir to pilnai užteko (nepavyko užpildyti visą RAMą). Bet dabar pasitaikė proga be didelių investicijų pasididinti atmintį tai ir padidinau. Seniau buvo 2 DDR2 po 256Mb ir 2 DDR2 moduliai po 512Mb. Dabar 256-tukai iškeliavo ir visi 4 lizdai užpildyti 512-tukais. Į mano kompiuterį atmintį reikia dėti poromis, jei norių išnaudoti visą FSB greitį.

Štai jums vaizdelis kuri galima pamatyti paleidus kompiuterį.

Kaip matote, kompiuteris naudoja visai nedaug resursų ir vos 18 procesų. Procesų kiekį galima reguliuoti per services ir per startupo elementus. Kuo mažiau procesų, tuo greitesnis kompas ir tuo greičiau pasileidžia. 🙂

Vienoje kontoroje gyvenimas privertė įtaisyti video stebėjimo ir įrašymo sistemą. Kiek bevartėm galvas, bet vistiek gavosi 8 kameros minimum. Šiuo metu galima ant Marijos žemės įsigyti įvairių video-in ploksčių. Bet kai prireikia 8 kanalų, pasirinkimas žymiai pamažėja. Pasirinkome ganėtinai brangią, h.264 standarto (MPEG-4 part 10), hardware compression video in plokštę. Tai VG8C-RT4:

Pagrindinis šios plokštės gerumas, kad ant jos stovi du Texas Instruments DSP TMS320DM642 (digital signal processor) kurie ir atlieka visą vaizdo apdorojimą. Įrašynėdamas video, kompas tesunaudoja apie 10% procesoriaus resursų. Likęs galingumas gali būti panaudotas įvairiems servisams.

Pats kompiuteriukas irgi naujas. Gal tokio galingo ir nereikia, bet buvo pasirinktas Intel Pentium 4 Duo core, 2.6GHz, 1Gb RAM ir SATA diskas. Kadangi kompiuteris perkamas be CD/DVD/FD/Monitoriaus, tai jo kaina pasidaro ne tokia ir didelė. Dar pasirinkom Intel motininę plokštę su ilga garantija. Žodžiu, tikim, kad kompiuteris galės ilgai ir užtikrintai veikti.

Čia tai pirmi bandymai. Reikia gi susipažinti su programine įranga. Deja namuose neturėjau tiek daug video signalų. Pajungiau 3 video kameras ir vieną televizoriaus video išėjimą.

Keturi kanalai full-screen režime gana gražiai atrodo.

Kadangi prekyba lempinių stipriakų detalėmis nelabai patenkina norus ir svajas, iš susikaupusio šlamšto nutariau sukurpti naują lempinį stiprintuvą. Tai bus klasikinis stiprintuvas su dvitakčiais išėjimais. Kodėl pasirinkau dvitaktį? Todėl kad norėjau pažaisti su schema, ir todėl kad nusižiūrėjau išėjimo transformatorius, ir todėl kad daugiau lempų 🙂

Esminis dalykas kiekvienam lempiniam stiprintuvui tai jo korpusas… 🙂 Lempų tvirtinimui panaudota plieninė, 1 mm storio skarda nuo seno “balto” kompiuterio. Skylutės išgręžtos su laiptuotais grąžtais ir gręžimo staklėmis.

Pats korpusas tai 19 colių serial (ne LAN) hubas ar switchas. Žodžiu kažkoks prietaisas dailiam plonam korpuse. Pagrindinė mano klaida- kad nepasilikau daugiau tokių korpusų…

Čia dalis detalių jau surinkta ir net 75% lempų kaista. Visos išėjimo lempos tarybinės- 6П3С (6P3S), o štai dėl fazių keitiklio ir pre-amp dar neapsisprendžiau, bet tikrai bus iš 12AX7, 12AU7 ar 12AT7 eilės. (Nes daug jų, pull-outų, turiu).
Maitinimo transformatorius fabrikinis, tarybinis su nominalia 100W galia. Daugiau tokiam aparatui kaip ir nereikia.

Vėliau parašysiu kaip sekėsi. Dabar tai tik pradžia… 🙂

Seniau Telekomas (dabar TEO) DSL vartotojams dalindavo/nuomodavo/parduodavo NOKIA DSL modemus. Tai būdavo Nokia NP5121, praktiškai neužmušamas įrenginys. Pvz. žinau vieną vietą, kur toks modemas dirba jau kokius 6 metus ir jam nieko neatsitiko.

Tačiau šis modemas turi paslaptį. Viduje yra ganėtinai galingas ZyXEL hardware ir užtenka pakeisti firmware ir jūsų modemukas pavirsta DSL rūteriu kuris pats susitvarko su visu tuo PPPoE marazmu. Po perflašinimo, modemas pasivadina ZyXEL Prestige 642R.

Į rankas papuolė defektuota Nokia- buvo išklibęs maitinimo lizdelis. Nutariau išsibandyti perflašinimo procedūra…

Pirmiausia reikia nusikrauti naują firmware iš Zyxel saito. Reikia ieškoti failo “p642r11.zip”, čia R11 versija, kurią reikia įrašyti į modemą.
Toliau, reikia susirasti, susilituoti RS232 kabelį. Tinka kabelis nuo seno modemo. Arba, kaip aš dariau, susilitavau pats- pasiėmiau gabaliuka CAT5 kebelio nuo LAN ir 2 lizdelius: 9 pin d-sub lizdą, vieną moterišką, vieną vyrišką. Per daug nesigylinant į kabelio sujungimus, reikia sulituoti visus laidus nuo 1 iki 8. Tiesiog pirmą kontaktą ant vyriško kirštuko prilituoti prie pirmo kontakto ant moteriško kištuko ir t.t.

Pajungiam, perkraunam Nokiją, pasileidžiam Hyperterminal. Pasirenkam COM lizdą kurį naudojam. Mano atveju tai buvo COM1. Nustatom 9600 greitį, 8 bitai, 1 stop bitas, hardware control.

Nuspaudžiam Enter ir ant ekrano pamatom:
password

parašom “nokia”. Gaunam “promtą”:

MP5121>
MP5121>config reboot

Bootbase Version: V1.05 | 10/17/2000 19:46:36
RAM: Size = 4096 Kbytes
FLASH: Intel 8M

RAS Version: V2.50(AT.1) | 5/24/2001 21:16:14

Press any key to enter debug mode withing 3 seconds.
...........

Spaudžiam enter

Enter Debug Mode

Poto išmeta gana didelį komandų sąrašą….
Mus domina viena komanda kuri padidina konsolės greitį nes labai ilgai kraus naują firmwarę. Dėmėsio, nebeliko promto.

ATBA5
Now, console speed will be changed to 115200 bps.

Dabar hyperterminalą reikia perkonfiguruoti į šitą naują greitį. Perkonfiguravūs, dirbam toliau:

OK
ATTD
Starting XMODEM download...

Čia reikia iš hyperterminalo meniu pasirinkti receive file ir xmodem. Taip nusikraunam seno firmware kopiją.

Total 13384 bytes received
OK

Dabar pradedam perprogramavimą. Pirmiausia reikia įkrauti naujus nustatymus. Jei yra archyve, su ROM išplėtimu.

ATLC
Starting XMODEM upload (CRC mode)....

Čia padarom send file iš hyperterminal meniu. Pasirenkam xmodem režimą.

CCCC
Total 16384 bytes received.
Erasing..
....
OK

O dabar kraunam naują firmwarę.

ATUR
Starting XMODEM upload (CRC mode)....
CCCCCC

Čia pradedam siusti BIN failą iš archyvo.

Total 1010048 bytes received.
Erasing........
........ (daug taškiukų).......
OK
System Reboot...
Console speed will be changed to 9600 bps

Perdarom hyperterminalą vėl atgal į 9600 bitų greitį, įvedam “1234” slaptažodį ir pamatom MP5121 konfiguravimo meniu: