Nelabai žinau ką čia šiandien parašyti. Dirbau ūkinius darbus- atitvėriau aptvarą (levadą – čia toks keistas Lietuviškas žodis) mano arkliui. Įdomiausia, kad kaimyno kieme :).

Tai va, manau, kad aš turiu patį lėčiausia Pentium procesorių. Šis nuostabus technologijos stebūklas ko gero turi įžymų DIV bugą. Intel yra prisižadėjęs, kad bet kada gali jį pakeisti į kitą, be klaidos. Bet aš jo nekeisiu. Tokių mikroschemų jau negamina. Nuostabus storas keraminis čipas, su daugybe tikro aukso. Pažiūrėkit:

Jis dirba milžinišku 60MHz greičiu. Bet koks dizainas… aš tiesiog myliu senus PGA čipukus. Turiu netgi mažytę kolekciją- nuo 386 iki P4. Didžiausias yra Pentium Pro. Taip pat, aš turiu procesorių kuris buvo uždraustas USA. Tie amerikonai tokie keisti.. Ant procesoriaus parašyta: not for resale in USA. (ne pardavinėti amerikej). Tai sena istorija- taip Intelis bandė apsaugoti savo x86 technologiją…

Man jau užkniso visokie ventiliatoriai amžinai besisukantys kompiuteriuose ir kituose įrenginiuose. Ypač kai oras šaltas ir visai nereikia nieko šaldyti. Savo savos kūrybos garso stiprintuve aš įdėjau net 3 ventiliatorius… Jei jie visi suktusi, triukšmo būtų labai daug. Aišku jei apkrauti stiprintuva pilnai, tai tie 400W muzikos užglušintu ventiliarių užimą. Bet jei klausaisi tylios muzikėlės… Aišku modifikuoto ATX maitblokio ventiliatorius turi truputi suktis, nes jo radiatoriai labai maži ir jie šyla net laisvojoje eigoje- jis gamina +- 40V. Bet didžiuliai pačio stiprintuvo radiatoriai karšti kaip lavono subinė.
Štai schema ir plokštės brėžinys:

Visos detalės lengvai randamos- jos išluptos iš senų AT ir ATX maitinimo šaltinių.
Komentarai schemai: R3 tai NTC termoreziostorius. R5 nustatomas ventiliatorių starto temperatūra. Įšėjimo tranzistorius parenkamas pagal ventiliatorių galingumą.
R1 naudojamas padidinti prietaiso histerezei. Jį galima ir nemontuoti. Tik priklijuokit R3 prie radiatoriaus. C1 ir C2 naudojami nuo triukšmų, kad netyčia ventiliatorius nepradėtų veikti nuo kokių nors trugdžių. Jei naudojamas didelis C1, jis suveikia tai startavimo paleidėjas. Įjungus maitinimą ventiliatorius pasisuka kelis apsisukimus- pratampo tepalus 🙂 ir šiaip galima kontroliuoti įrenginio darbą. Plokštė spausdinimui.

Ši schema naudoja tiesioginį įtampos reguliavimą- daug šiluminių nuostolių. Nauja, impulsinė schema yra daug ekonomiškesnė.

Pažiūrėkit į nuotrauką:

Ką čia matot? Manot kad Dimukus is kompo? Labai panašu, bet… Iš kairės į dešinę:

1. Tai ROM! Pastovi atmintis. “Phaser 850 Ver 1.1 Roman Fonts. (c)2000 Xerox Corp. bla bla…”. Šriftai iš printerio.
2. Tai 5V, buferizuotas DIMM. Naudojamas senesniuose Apple kompiuteriuose, tai pat kai kuriuose egzotiškuose kompuose.
3. Tai PC100 3.3V DIMM. Tai jau mums įprastas kompiuterio elementas. Jau senokas.
4. O čia DSIMM, naudojamas Sun SPARCstation 10 kompiuteriuose.

Pirmi 3 skiriasi tik įpjovų padėtimi. Tos įpjovos ir nusako DIMM modulio tipą, maitinimo įtampą.

Iš kompiuterių motininų plokščių galima prisilupinėti geru ir naudingu mosfetų arba jei lietuviškai, tai izoliuoto kanalo lauko tranzistorių.

Kaip juos patikrinti? Labai lengva naudojant paprastą testerį. Daugelis pigių testerių – multimetrų turi garsinį signalą kai sujungiami laidai. Toje pačioje padėtyje galima matuoti įtampos kritimą ant diodo.
Dabar pažiūrim į N-kanalo mosfeto brėžinuką.

Matote vidinį diodą? Reikia jį patikrinti:

Matome 0.5V kritimą ant vidinio šotkio diodo. Atvirkščiai pajungus turim nieko nerasti.

Mano testeris rodo “1” kai būna atvira grandinė.
Dabar reikia patikrinti “gate” hmm… vartus, užtūrą(?). Tai valdymo grandinė, kuri prie nieko neprijungta. Tai ir turim pamatyti testerio pagalba.


O dabar pati įdomiausia dalis. Kai liečiam testerio gnybtu “gate”, mes jį įkraunam ir atitinkamai atidarom prietaisą. Kai liečia kitu poliariškumu- uždarom.
Jei mosfetas geros kokybės, jo “gate” sukauptas krūvis nespėja išsisklaidyti, ir su testeriu mes matome atvirą “kanalą”.

Testeris rodo trumpą jungimą. Tai teisybė, nes šio bandomo tranzo vidinė varža tik kelios omo dalys.
Iškraukim “gate” kad ir prisiliesdami pirštu, ir tranzas uždaro “kanalą”.

testuoti tranzai: NDB6030L, CEB6030L, PHB55N03…PHB70N03 ir t.t.

(tikrinant P kanalo mosfetus susikeičia + ir – gnybtai. Toliau viskas tas pats)

Pabandžiau prijungti toki EPSON ECM-A0404, rodos 20×2 simboliai.

Jis turi 16 pimpaliukų jungtį, biški daugiau nei standartinis 14, bet juk būna papildomi kontaktai pašvietimui ar dar kam nors. Pajungiam, įjungia ir švelnus trumpas… Kažkas negerai. Pirminė apžiūra parodė, kad tikrai 1 ir 2 kontaktai sukeisti vietomis. Perlituojam- ir vėl neveikia. Kas per biesas… Gal sudegė modulis? Pajungiam kitą. Jokių požymių. Ant kito modulio likes gabaliukas senos PCB. Ant jo matosi, kad 2 ir 3 sujungti tarpusavyje ir pajungti į GND. Dar paskutiniai 4 kontaktai sujungti į vieną vietą… Kažkos nestandartinis modulis. Skubiai sujungiam standartinį modulį (16*2) ir jungiam prie kompo printerio porto.

Viskas veikia. Čia WinAmp 5.08e. Vadinasi epson modulis nestandartinis. Trumpa paieška internete nieko gero nedavė- tik keli žmogeliukai ieškantys to pinouto.

Norint pajungti LCD modulį prie Linux sistemos reikia instaliuoti papildomą programinę įrangą. Aš naudojuos Linux Debian sistemą.

Prisijungiam root teisėmis ir rašom:

apt-get install lcdproc

Susikonfiguruojam failą “/etc/LCDd”

O čia straipsniukas kaip visdėlto pajungiamas standartinis LCD modulis prie printerio porto ir kai patikrinti su WinAmp pluginu.

Dar vienas egzotiškas ir nereikalingas žaisliukas iš SCSI serijos. Tai SCSI CD disku keitiklis PIONEER DRM-624X. Tokia kasetė, į kurią įsideda 6 CDROMai.

Jungiasi prie kompiuterio per SCSI laidą. Windows XP nepaprašė jokių draiverių. Čia toks kaip ir Bilo Geitso testavimas vyksta- kuo egzotiškesnį daiktą pakišti windozei. Prijungiam laidą, jungiam kompą… kuriasi, subraška changeris, toliau kuriasi… ir taip jau kokias 5 minutes. Nors jame jokiu CD nepridėta. Išlupam kasetę, ir Windowsai pasikuria. Matoma daug daug CD įrenginių My Computer lange. Užpildom kasetę visokiais CD, įkišam, bakstelim į CD piktogramą, brakš-brakš ir matom vaizdelį. Veikia… Bet kaip lėtai! Visdėto 4x greitis. Ir dar aišku paskutinius 10 metų nevalyta optika.

Bet, deja, jis nesuderinamas su Windows ideologija. Paspaudus kokioje programoje “My Computer” windows OS matyt užklausia įrenginį (ius) apie visų CD diskų vardus (volume name) ir tada prasideda braškėjimas- traškėjimas. Juk neimanoma visų diskų nuskaityti vienu metu…
Net nežinau, ar ieškoti jam pritaikymą, ar bandyti parduoti už standartinę 20Lt kainą ar iškarto išmesti…

Turim visą kalną SCSI ploksčių ir 2 SCSI RAID kontrolerius. Turim ir SCSI diskų masyvus… bet neturim laido išorinio. Labai reikia UW 68 M/M laidelio… Help!

Kontroleriai ir diskų masyvai DPT gamybos. PM3334UW ir rodos PM3224, taip vadinami DPT PM3224 SmartRAID Card III ir DPT PM3224 SmartRAID Card IV. Windozė 2K draiverų neturi, o štai viena Win98 be problemu priėmė tą plokštę. Rodos ir Linuxe probelmu nėra. Bet nieko negaliu pradėti daryti, neturiu kabelio.

Šiandien (tikriau jau vakar) buvo pirmadienis. Tokis jau sudėtingas laikas. Biški tampėm laidus pas Čėską- bachuriukas plečiasi, jau gavrikai viename kambaryje nebetelpa. Biznis plečiasi. Pas Rimutė užstrigo Windozė Home Edition- windows XP Pro kastratas. Taip ir nesupratau kas ten atsitiko. Kažkokios tinklinio login problemos. Pardavėm seną Pentiumą už 20Lt, atitysėm SCSI diskų masyvų spintas. Alia, kad klientas neatėjo jų apžiūrėti. Po darbo ganėm arkliuką ir tiek.

Oj kokia egzotika čia. Tikras technologinis stebūklas- colour wax printer. Printeriukas kuris spalvotai spausdina naudodamas išlyditą karštą vašką. Dažai susideda viršuje į printerį kaip kaladėlės ir spausdina.

Spausdinimo greitis labai didelis, kokybė kogero gera. Atspaudas nebijo drėgmes.

Rastame printeryje jau besibaigiantis vaškas… Būtu visai gerai, bet Lietuvoje vienos spalvos rašalo kaladėlė (2 vnt) kainuoja … 547Lt. Kadangi reikia 3 spalvų- 1641Lt. Manau už tokią sumą aš naują spalvotą lazerį galėčiau nupirkti… Aišku, čia Lietuviška kaina… kažkotai Vokietijoje tas pats šūdas kainuoja 105,61 €. Bet vistiek daugoka. Jei nieko geresnio nesugalvosiu, tai prieš sunaikindamas printerį aš jį prišersiu kokiu nors plastelinu… Nebent susimylysiu, ir nupirksiu papildus iš eBay. Ten juodas kainuoja tik 3USD. O spalvotas komplektas apie 30…60 USD.

Radom vienam geram šiukšlyne tokį skanerį- Hewlet Packard 6200C su ADF…

Čia senukas skaneris. As darbe turiu kažkokį 5p, tai jokių problemų nebuvo. O šitą jau radau tokį pavepusį. Rodos priverčiau jį veikti ir supratau fintus. Todėl pasidalinu išmintimi:

1. Pagrindinis defektas- ne pasėdusi lempa, bet ant stiklo nupaišytas kalibravimosi brukšnys. Dėl prastų dažų ar blogų laikymo sąlygų, dažai iš vidinės pusės (iš kurios ir žiūri skaneris) pageltonavo. Tiesiog stipriai pageltonavo. Todėl skaneris pasišviečia tą geltoną daigtą ir jaudinasi, kad lempa vos vos šviečia. Apvertus stiklą, balta išorinė pusė atsisuko į skanerio “akį”. Dabar jis greitai susikalibruoja, tik aišku dabar nebeatlieka stiklo “color correction”, taigis spalvos biški ne tos. Ir dar apsukus, vienas elementas atsidūrė ne toje pusėje. Jį reikėtų nupaišyti- bet neturiu baltalo po ranka.

2. SCSI id ir AHA-2940 plokštė. Kartais nusimuša ID numeris. Jį užprogramavau pagal HP instrukcijas. (ten reikia įjungus mygtuką nuspausti ir skaičiuoti mirkčiojimus). USB nebebandžiau. Apsidžiaugiau, kad veikia per SCSI.

3. Control panel lempos nustatymai ignoruojami, nes windozė nemoka “pasakyti” skaneriui kaip atsiminti nustatymus. Tam reikalui reikia originalaus HP softo, tiksliau “hplamp.exe”. Tą programą galima paleisti ir rankutėmis. Tada, ta programa pasako skaneriui nustatymus, kuris juos įsirašo į NVRAM. Taip pasiekiamas pastovus lempos švietimas arba jos automatinis išjungimas. Vėliau hplamp.exe galima išjungti.

4. ADF įrenginys ganėtinai jautrus. Jis nėra visai hotplug. Labai lengvai galima užtrigdinti XP windoze su juo.

5. Kaip ir kiekviena seną daiktą, jį reikia išardyti ir išvalyti. ADF užteko pravalyti volelius ir viskas pradėjo veikti. Skaneryje dar visai nieko sutepti bėgelius tepalu, vos ne dvigubai sumažėjo triukšmas skanuojant. Dar labai išdilęs bėgiukių kreipiantysis įrenginys, todėl “akis” vaikšto biški skersai. Bet skaneris matyt turi kažkokį softwarini dalykėlį, nes rezultate nesimato to kreivumo. O tai labai įdomu, nes skanuojant didelias rezoliucijas 1200 ar panašiai, ten jis labai smauko, ir matosi, kad visas mechanizmas kreivaliuojasi.

HP5P yra geriau negu HP6200C. Va.

Visą straipsnį parašiau. Todėl rašau (c)2005 by Levas.