Nuo šiol mano “braindumpas” bus 1200px pločio, nuotraukos dydis 890px.

Planų perdaryti į naujovišką, besiadaptuojanti, nėra.
Nuo šiol mano “braindumpas” bus 1200px pločio, nuotraukos dydis 890px.

Planų perdaryti į naujovišką, besiadaptuojanti, nėra.
Jau minėjau, kad operacinius stiprintuvus tikrinau su beveik savadarbiu generatorium. “Beveik” dėl to, kad generatorius paremtas kinišku moduliu:

Generatorius skaitmeninis. Reikėtu skaityti datašytą, kaip tiksliai jis veikia, bet principas paprastas- ROM atmintis ir ADC. Du variantai- tiesiai adresas į ADC, tada išėjime trikampis, o jei duomenys iš ROM atminties- sinusas. Dar yra vienas režimas, kai išėjimas perjungiamas prie MSB bito, bet tada išėjimo įtampa stipriai užkyla ir neįsipaišo į bendrą stilių (vos ne Vcc išėjime). Ir dar šitas režimas man susvilo po kažkiektais laiko. Liko tik sinusoidė ir trikampis.
Continue reading →
Atsimenam senuose postuose, kad jei paduodam į stiprintuvą griežtą stačiakampį išėjime gaunam kiek pasvirusius šonus:

Tai yra aprašomas parametras “slew rate”, šioje mikroschemoje 3V/μs. Gaunasi, kad signalas kinta ne greičiau kaip nurodyta.
Paveikslėlyje kažkur 2V ir 500ns, perskaičiavus iki 4V per 1μs. Net geriau nei datašyte.
Continue reading →
Kartai surenki stiprintuvą, o jis kaip ir stipriną, bet naudoja per daug elektros (srovė per didelė), garsas kažkoks keistas arba net cypia. Oscilografas rodo, kad prie pagrindinio signalo dar prisidėjo papildomas, aukštadažnis:

Continue reading →
Ir prisimenam tuos spygliukus signalo pradžioje. Kaip su jai susikovoti? Gi iš pirmojo stiprintuvo signalas buvo geras, tik pasvirusiais šonais. Pradedam nuo neinvertuojančio operacinio U5A. Ten tokie dideli rezistoriai… O jei juos sumažinti 10 kartų? Iš teorijos gi žinom, kad stiprinimas nepasikeis.
R96 ir R93 iš 120 kiloomų tapo 12k. Jungiam schemą ir stebim ekraną:
Continue reading →
Pašnekėjom apie operacinių stiprintuvų teoriją ir sukurpiam tokią schemą realiam pasaulyje:

(Schema pasididina). Schemoje gali būti klaidų ar nereikalingų detalių. Aš ją projektavau ypač senai, poto kai kinai padarė plokštę, tai dar ji kokius metus gulėjo neliečiama. O kai pradėjau montuoti jau neatsimenu kam kai kurios detalės. Šiaip jos skirtos eksperimentuoti ir ne visas reikia sulituoti.) R99 ir R92 nenaudojamas. R89 ir R94- sintetinė žemė.
Šis monstras turi visus teorinius elementus: įtampos kartotuvą- buferį, stiprintuvą ir invertuojantį stiprintuvą.
Continue reading →
Viskas gal prasidėjo nuo sponsorinės MAX4494AKA+T špūlės. Špūlėje kogero 2500 vienetai dvigubu operacinių stiprintuvų. Gana šlykščiam korpuse- SOT-23. Tai niekuom neišsiskiriantys stiprintuvai, kaip rašo datašytas “general-purpose operational amplifiers”, “unity-gain bandwidth
of 5MHz” ir bla bla kuri man nieko nesako, nes niekada nesimokiau ir per daug nesidomėjau aš operacinių stiprintuvų teorija. Bet praktiškai naudoju.
Taigis, turim pora “štukų” mikroschemų- reikia jas kam nors panaudoti. O kam gi, jei ne eksperimentams. Kai projektuoji PCB, dažnai lieka laisvos vietos iki standartinio dydžio, tai ko į tą vietą nesukišti tuos mikrobus.
Atari kompiuteriukai (8 bitų) turi vieną bėdą- pas juos išorinis maitinimo šaltinis nėra tobulas. Jis paprastutis- transformatorius, lygintuvas ir linijinis (linear) stabilizatorius. Kad išsklaidyti daugiau šilumos tie maitblokiai dažnai užliejami kažkokia epoksidine derva. Todėl pats maitblokis dažnai nesiremontuojasi. O remontuoti tenka, nes dažna liga- pareina stabilizatorius (greičiausiai kondikai) ir maitblokis vietoje 5V atiduoda vos ne 7. Tada būna kiek negerai kompui. Tiesa visi čipai tai dažnai atlaiko, tik neatlaiko atminties čipai. Todėl, preventyviai ir dar todėl, kad galėčiau naudoti bet kokį maitblokį, į senuką Atari 800XL sumontavau impulsinį stabilizatorių:

(Ataris be RAM čipų tik todėl, kad perdarytas į SRAM variantą)
Tai originalus National Semiconductors (dabar Texas Instruments) LM2596S ir privalomos detalės pagal datašytą. Dabar be baimės galima jungti kad ir 40V įtampą (tiesa kogero susprogs įėjimo kondikai) ir galima nebijoti supainioto poliariškumo- nes papildomai stovi dar ir diodas ant įėjimo.
Kilmingi Japoniški kondensatoriai ir pagal feng-šui padaryta PCB (kas gi darė! 🙂 ).
Tai paaiškina kodėl stovi tokia plokštė, o ne kažkas tokio:

Ogi todėl, kad aš turiu prisidaręs tokių PCB, todėl kad sponsoriai pateikė tikrai originalių komponentų ir tikrai aš pasitikiu jais ir šia schema.
Ir vėl nauji metai. Šį kartą video plokštė nesudegė ir lygtai šiandien nieko bloga neatsitiko. Šiandien užsiiminėjau kulinarija, kepėm skanią mėsytę. Ir kai jau reikėjo sveikinti vienus ir kitus, atsisukus į stalą pamatėm va tokį vaizdelį.

Tai beveik nesumodeliuota nuotrauka. Vaizdelis tikrai buvo toks, tik dar šunis ėdė mėsytę. Poto jis skrido nuo stalo. O kad padaryti nuotrauką teko kiek palaukti ir šuniukas vėl atliko Questą. Questas todėl, kad šunis nesiekia pustrečio kilogramo ir dydis jo miniatiūrinis. Jis turėjo lipti ant fotelio. Poto ant fotelio ranktūrio. Poto ant kėdės. Poto jau ant stalo.
Taigi. Linkiu visiems linksmų naujų metų. Su mažytėm škadom ir be jokių didelių problemų. Ir lai tos mažos škados neša jums tik linksmą nuotaiką.
Ir aišku prižadu, kad vistiek dar išspausiu naujų projektų ir šiaip kokių nors įdomių ir nesamoningų straipsnių.