Internetas pilnas specifinių paveikslėlių, kur „ranka piešia ranką“, „diedas laiko rutulį kur matosi jo atspindys“, „paukščių mozaika tolygiai keičia spalvą (diena ir naktis)“ ir klasikinės mozaikos iš driežiukų ar gekonų. Visa tai M. C. Ešerio kūriniai, kuris juos kūrė pirmoje dvidešimto amžiaus pusėje be jokių kompiuterių. Tiesiog paišė, arba kas dar baisiau, raižė akmenyje ar metale. O ten jau nelabai galima suklysti.
Mane kiek labiau sudomino būtent tos mozaikos iš driežiukų. Dėl to, kad jas gražiai galima išpjaustyti lazeriu ir šiaip, jos man patiko. Tai „kaleidoskopinės“ simetrijos piešiniai- kiekvienas turi vieno ar kito lygio simetriją. Kol kas medienoje aš atlikau tik dvi variacijas, o kompiuteryje jau trys. Tai trijų, keturių ir šešių kampų simetrija, pagal klasikinius grafiko darbūs. Tokios mozaikos dar vadinamos angliškai „tessellation“.
Category Archives: Betkas
Baltas vs Geltonas
Pašnekėkim apie rasinę viršenybę… lol. Iš tikro, pašnekėsim apie “baltus” kompus ir kiek palyginsim su “geltonais”. Paprastai, labai retai papuola grynakraujai balti kompai. Kiek čiupinėjau ansksčiau, tie “balti”, viduje kiek buvo “geltoni”. Tačiau dabar papuolė partija sunaikinimui tikrai kilmingų “baltų” kompų. Vienas toks kompas ir atsirado mano namuose- pakeitė net du senus kompus ant kurių buvo daromi rizikingi eksperimentai, testuojama visokia hardwarė ir šiaip ant jų dirbo giminės. Šis “baltuolis”, tai Hewlet Packard HP xw4600 workstation, su Windows Vista licenzija.
Ši platforma palaiko visą eilę pentium procesorių, maniškis papuolė su intel quad core ir neatsimenu kiek megahercų, 2 gigais RAM (kuri iškarto upsigreidino iki 4Gb), dviem 500Gb diskais sujungtais RAIDu, Intel X38 Express chipsetas, DVDRW (dabar stovi du), video plokštė buvo nvidia quadro, bet dėl specifinės jungties tapo kažkokia kita nvidia.
Pirmas įspudis- velniškai sunkus kompiuteris. Kompiuterio korpuso skarda primenu seną gerą 20-ta amžių, kai dar netaupydavo geležies. Ant tokio korpuso galima laisvai atsisėsti ir net gal užlipti kojomis. Korpusas tikrai atlaikys. Viskas išsiima ir atsidaro be atsuktuvo. Tam reikalui skirtos žalios spalvos svirtelės. Beja, maitinimo šaltinis kiek didesnis už standartinį (dydžiu), galia tik 475W, tačiau tikriausiai tikri vatai. Ir maitblokis rodos turi skirtingus 12V railus.
Continue reading →
Pirminis laikrodis ЭПЧМ
Šitą laikrodį radau buvusiam Kauno Medžio apdirbimo kombinate, ryšininkų kamurkėje. Jis jau ten buvo atjungtas nuo sistemos, nes kombinate jau kabėjo elektroniniai laikrodžiai, su VFD indikatoriais, ala “Электроника 7”.
Tai tikras elektromechaninis “šedevras”. Šedevras todėl, kad tai prietaisas kuris turi rusišką interfeisą (тонкая настройка неведомой хуйни), be kurio įvaldymo negalima paleisti prietaiso. Reikia ne tik laikrodį teisingai pakabinti, bet pavargti su mechanikos ir kontakčiukų sureguliavimu. Jei to nepadarai, švytuoklė nepasimaitina iš elektros arba švytuoklė nepastumia sekundinio disko per tuos visus “храпавиkus”.
Beja, modelis “ЭПЧМ” išsišifruojasi kaip “электрические первичные часы мощные”, tipo “elektrinis pirminis laikrodis galingas”. Galingas…
Štai laikrodukas kabo pas mane fazendoje ant sienos.
Continue reading →
Elegantiškas windowsų 7 nulaužimas
Kartais reikia iš šrotinio kompo padaryti veikiantį produktą. Aišku galima ten viską perinstaliuoti, bet mano tingumas pasiekė jau gana dideles aukštumas, todėl jei yra galimybė pasinaudoti esama operacine sistema, tai ir ją ir laužiam ir naudojam. Ypač jei tai legalūs 7 windowsai. Kartais kompai papuola ir su domeinu, ir lokalus administratoriaus slaptažodis nežinomas… Seniau ten leisdavo specialų softą, kuris dar traukdavo kažką iš registro ir kartais neveikdavo. O štai šiandien prisireikė vieną kompą ištraukti iš domeino, pravalyti ir atiduoti second-hand naudojimui. Internetas pasiūlė paprastą sprendimą ir jis suveikė. Kad neužmiršti, surašau čia, nes tai labai elegantiškas sprendimas:
- Bootinam kompą iš live-CD, aš naudojau linux mint kompaktą.
- Einam į C:\windows\system32\ direktoriją ir ten surandam failą “sethc.exe”. Jį persikeliam kur nors, kad į C:\ disko root direktoriją.
- Tame pat system32 folderyje, kopijuojam cmd.exe į sethc.exe. T.y. pakišam kitą failą vietoje sethc.exe
- Perkraunam kompą į windows ir sulaukiam login screen. Tada penkis kartus spaudžiam shift klavišą.
- Iššokusiam komandinės eilutės ekrane rašom komandą: net user administrator naujasslaptazodis. Arba vietoje admino rašom bet kurį kitą vartotoją.
- Logino ekrane suvedam naują slaptažodį ir siautėjam windowsuose.
Kaip ir viskas…
Aišku, gal reikėtu atstatyti “sethc.exe” programą, bet kam? Geriau pasilikti “backdorą” 😛
Kiniškas powerbankas be akumų
Jau senokai pas mane mėtosi palaidos Ličio jonų “bačkutės” (18650), kurios kartais susitrumpina su visokiais gelžgaliais ir gana efektyviai smirda ir bando sukelti gaisrą. Todėl nutariau jas sudėti į dėžutę ir gal panaudoti, nes prožektoriui ir dar kažkam užtenka vos kelių bačkelių. O dar ir nusimato maišiukų panaudojimas kol jie nesprogo… Pasakyta- padaryta ir iš kinų atvažiavo power bankas be akumų, toks alia DIY komplektėlis.
Tai plastiko dėžutė su kažkokia krovimo schema, voltmetriuku ir panašiai. Visi akumuliatoriai jungiasi lygiagrečiai, todėl nėra jokios balansavimo sistemos. Kol kas viskas veikia. Aišku, čia neapsėjo be mėlynų LEDų, bet ką jau padarysi. Beja, pirkinys kainavo 4.35$.
Continue reading →
Bugas ir šiaip nesamonė
Nieko naujo nesugalvojau, nes vis dar po truputi remontuoju fazendą. Todėl rašau bet ką… tiesa, keletas projektų dar gaminama, bet juos vilkina kinijos logistika. Todėl parašysiu bet ką…
Aš šiaip, kompiuterinių žaidimų nežaidžiu. Tačiau per paskutinius 5 metus žaidžiau trys žaidimus: telefone tą clanų mušį (čia kaip buna momentas kai visiškai nėra ką veikti) ir du žaidimus kur vaikšto žmogutis: Skyrimas ir Vičeris 3. Tuos pastaruosius žaidžiau todėl, kad pamačiau, kad ten yra arkliukai. Tačiau skairime arkliukai užsimuša kartais, o man kaip turėjusiam arklį tai jau per žiauru. Todėl skairimą ėjau toliau be arklio, poto atsibodo.
Neseniai pamačiau vičerį ir ten irgi arkliukai. Tačiau čia jie rodos neužsimuša (nors разчленёнкėс iš arklienos ten daug), todėl šita biški pažaidžiau. Tačiau vėl suveikia mano arkliška patirtis- negaliu aš arklio numesti bet kur ir eiti dubasinti monstrų. Nes arklys gali nuklysti, jį gali ir nupyzdinti, o ir koks blogis gali užpulti. Gavosi taip, kad Tarakoninis arklys buna pastatomas į arklides, o Geraltas eina per visą šalį pėsčiom… 🙂
Taip bevaikščiodamas užtikau tokį arklį:
Tai požeminis arklys. Jis kažkaip nepadoriai trukčiojo, o jo kojos išlenktos anatomiškai neįmanomu kampu. Tačiau kanopos liečia žemę. Geraltui pavyko ant šito reikalo užsisėsti, nors pradžioje jis sėdėjo ore. Bet poto arklys, kaip kamštis išlėkė iš uolos ir viskas ėjosi kaip reikia.
Čia šiaip, juokingas bugas.
Dar buvo trigalviai arkliai, tačiau nepadariau screenšoto.
AVR80: OLED displėjukas ir SD kortelė
Jau daug metų norėjau ir pagaliau padariau SD kortelės rašymo eksperimentą su ATMEGA16 mikroschema. Man kažkodėl visiškai viskas neveikė ir teko kankintis su vos vos veikiančiu LCD ekraniuku debuginimui. Vėliau nusprendžiau panaudoti maža nereikalingą OLED displėjuką iš kinijos. Ekraniukas veikia nuo 3V todėl nereikėjo vargti su signalo lygiai ir panašiai. Ekraniukas kabo ant tų pačių SPI laidų kaip ir SD kortelė, aišku CS/SS signalas skirtingas. Labai ilgai kažkodėl neveikė. O šiandien, vakare bet kaip sujungiau laidelius ant savo mega-dev-boardo ir viskas suveikė.
Failas gavosi ir 1G standartinėje SD kortelėje ir kogero toje mažesnėje, 64Mb multimedia card.
Kadangi nenaudojam RTC modulio, tai failo sukurimo data hardcodinta programoje.
Šioje konstrukcijoje panaudojau FatFs modulius iš elm-chan.org puslapių, o OLED displėjau modulio paprogramės irgi paremtos svetimu darbu, tiesa ten kiek daugiau padirbėjau. Visa šita sistema suėdė beveik visą ATMEGA16 atmintį:
AVR Memory Usage
----------------
Device: atmega16Program: 13700 bytes (83.6% Full)
(.text + .data + .bootloader)Data: 227 bytes (22.2% Full)
(.data + .bss + .noinit)
Todėl, jei norima konstruoti kažka protingesnio, deja teks imti “storesnį” mikroprocesoriuką.
Ir visas source kodas bei sukompiliuota programa tiems žmonėms kurie jau neturės rankioti gabaliukais ir kankintis kol kodas pradeda veikti:SD kortele ir OLED displejaus source code / ATMEGA and SDcard source code.
Apie hardwarę- SD kortelė pajungta prie MISO/MOSI/SCK/SS kojų, OLED ekraniukas prie tų pačių MOSI/SCK, o kiti specialūs OLED signalai paimami iš C porto (3 laidai: CS, C/D, RESET).
Ličio polimerizacija
Kadangi utilizacijai papuolė biški broko:
(tai kažkokie “universalūs” akumuliatoriai, 45Wh)
Buvo ir bačkelių tipo, bet juos užsirezervavo vienas žmogus, bet liko visas kalnas polimero. Pradėjau juos lupinėti, įsipjoviau du pirštus ir surinkau po 10 maišelių. Kas įdomu- akumuliatorių baterija 7.4V, reiškia du akumai nuosekliai. Viduje- 4 maišeliai, dviejų dydžių. Didesni PGF4960C3A (pats samsungas sako, kad tai 4.8Ah talpos), o mažesni PGF463998A (2.2Ah).
Continue reading →
Biški C optimizacijos
Jau ne pirmą kartą randu svetimam softe vieną dalykėlį. Įdedu čia du fragmentus- originalų ir mano rašyta:
Originalus:
for(int8_t bit = 7; bit >= 0; bit--)
{
L(PORTC, SS1306_OLED_CLK);
if((1 < < bit) & data) { H(PORTC, SS1306_OLED_DAT); } else { L(PORTC, SS1306_OLED_DAT); } H(PORTC, SS1306_OLED_CLK); }
Mano:
for(unsigned char bit=0;bit<8;bit++)
{
L(PORTC, SS1306_OLED_CLK);
if(data & 0x80) {H(PORTC,SS1306_OLED_DAT);} else { L(PORTC, SS1306_OLED_DAT); }
data = data < < 1; H(PORTC, SS1306_OLED_CLK); }
H() ir L() procedūros tai ne mano rašytos ir jos neturi įtakos. Pagrindinis skirtumas yra pakeisti “(1<<bit)” į “(data=data1<<1)”. Atrodo paprastas pakeitimas, bet pagalvokim koks bereikalingas darbas stumti tuos bitus per visą ciklą… 7+6+5+4+3+2+1 bitų pastumimai originaliam softe ir 7 pastumimai mano softe. Skirtumas gerai matosi oscilografo ekrane…
Čia originalus softas.
Čia mano.
Grubiai šnekant, su tuo pačiu MCU greitis padidėjo nuo 22μs iki 9μs vienam perduotam baitui, du su biškiu karto (ir 16 baitų mažesnis softas). O čia gi grafinis ekraniukas!
Ir kaip sakiau, jau ne pirmas kartas randu šitą klaidelę svetimam softe, kai daroma duomenu serializacija programiškai.
Aišku vienas loginis niuansas, mano algoritmas sunaikina kintamąjį data. Tačiau jį galima ir atsiminti, bet dažniausiai jis jau nereikalingas.
Kodėl tokios klaidos? Manau todėl, kad mąstoma šabloniškai- tikrinam duomenų bitus su “maske” ir pagal rezultatą išsiunčiam. Čia labai žmogiška, tačiau reikia galvoti plačiau- kam generuoti “maskę”, jei galima taip pat stumdyti pačius duomenis. O jei tai būtų ciklinis stumimas ROL/ROR, tai netgi duomenys nesusigadintu- galima “apsukti” visą baitą ir vėl viskas bus kaip pradžioje.
[dar galimi kiti variantai, kai “maskę” galima irgi “sukti” ir ciklo sąlygas tikrinti pagal tai. Kodas gausis dar geresnis. Laukiam skaitytojų versijų.]
Rastinukas
Jau visko mačiau išmesto, jau prie daug ko pripratau, bet visdėlto retokai atsitinka, kad išmestu old skūlinę techniką. Šį kartą tai buvo Pioneer A-757 ar A-717, ar panašus garso stiprintuvas. Tiksliau pusė jo. Tačiau aš pamačiau trafukus ir negalėjau leisti juos sugadinti. Nes teoriškai, mano garso stiprintuvui reikia normalaus maitinimo šaltinio. Visa bėda, kad šis donorinis stiprintuvas ar tik ne 800W ima iš tinklo. Dėl to transformatoriai milžiniški ir labai sunkūs. Dar kita bėda, kad trafai du. Aš nežinau ar tilps į mano stiprintuvo korpusą. O ir stiprintuvas tada svers virš 19 kilogramų…
Taip atrodo maitblokis su savo sub-šasi. Viršuje su transformatoriai ir du kondensatoriai, “rusyje” lygintuvas ir stabilizatorius pradiniam stiprintuvui. Beja dar nugvelbiau kolonėlių gnybtus, nes jie tikrai žymiai stipresni ir geresni už esamus.
Continue reading →