Category Archives: Betkas

Elektrinis dviratis: PWM kontroleris

Taigis, kiek parašysiu kaip padarytas PWM kontroleris. Jis buvo kuriamas su kaikokiom įdėjom, bet tos įdėjos nebuvo realizuotos arba nebuvo reikalingos vėliau. Pirma mintis buvo, kad sistema bus skirta 24V sistemai, vėliau ji buvo naudojama 12V sistemoje, dabar Liion 4 celės. Buvo sugalvota analoginė per didelės srovės atkirta (šuntas, įtampos nuėmimas ir komparatorius), bet vėliau to buvo atsisakyta. Ir ta schemos dalis perdaryta į filtra ir buferį.

dviracio kontrolerio schema PWM
Schema kurią radau kompe. Ji kiek skiriasi nuo galutinės versijos. Pradžioje buvo dviejų pakopų stabilizatorius (IC2-IC3)+IC1. Mintis buvo tokia, kad borto 24V numušami iki 15V ir ši įtampa naudojama MOSFET draiveriui. Pakeliui, 15V mažinama iki 5V kuri skirta mikroprocesoriui (TINY138) ir “gazo pedalui”. Išėjimo mikroschema LM358 buvo maitinama iš 15V.
Po eksperimentų ir perdegimų liko tik 7805.

Veikimas toks- įtampa iš akumuliatoriaus, per dioda D1 (400V, 3A) eina į droselį L1. Neteisingos įtampos spaikai suvalgomi transilo D2 (kažkoks ~52V). Čia stovi elektrolitai ir pajungtas 7805 stabilizatorius bei LM358.
Iš 7805 penki voltai užglaistomi kelių elektrolitų patenka į MCU ir į “gazo” jungtį. Pradžioje ten stovėjo rezistorinis daliklis, dabar kiniškas holo variantas. Signalas per filtrą C2 ir R1, bei apsaugą D3 patenka į MCU.
MCU generuoja PWM signalą kuris per filtrą R6C patenka į LM358 buferį. Nes pernelyg “aštrus” signalas iš MCU kėlė problemas tolimesnėse grandinėse. R7 patempia signalą žemyn tada kai MCU dar nepasiruošęs darbui. Dabar signalas “be aukštų” eina į kitą plokštelę kuri išpjauta iš pramoninio įrenginio. Ten stovi UC3710T tikriausiai pagal tipinę schemą, įėjimo signalas irgi turi savo R daliklį, stovi keli kondensatoriai, diodas ir gana didelis transilas.
Signalas iš draiverio išsiskirsto į keturius mosfetus, kiekvieno mosfeto gate turi savo kelių omų buferį ir kelių kiloomų pull-down.

Programinė įranga “hard coded” konkrečiam holo davikliui. Nes holo daviklio dinaminis diapazonas gana mažas. Programinėje įrangoje numatytas “išėjimo kreivės” panaudojimas. Dabar kreivė naudoja linijinį dėsnį.
Dar kelios subtilybės- nėra visiškai mažų ir didelių PWM reikšmių. Per mažos reikšmės nepasuka motoro, tik cypia. O per dideliose nėra jaučiamo skirtumo. Todėl prie maksimalio reikšmės PWM išjungiamas ir MOSFETai atidaromi iki galo.

Source code ir sukompiliuoti failai: DC motoro variklio kontroleris.

Elektrinis dviratis

Che, jau rugsšėjo mėnuo. Ir nuo vasaros pabaigos dar didesnė depresija. Tačiau reikia rašyti… Aprašysiu kiek svetimą projektą. Aš prie jo prisidėjau tik konstruodamas ir programuodamas elektroniką ir dovanodamas reduktorių.
Projektas vadinasi “elektrinis dviratis” be kiniškų išmonių. T.y. kiek galima mažiau pirktinių elementų. Tiesa, į projekto galą atsirado gazo mygtukas iš kinijos ir akumuliatorių krovikas- balansuoklis. Tačiau pastarieji kaip ir ne dviračio elementai.

elektrinis dviratis
Continue reading →

AVR76: unlock ir bambesiai

Iš kažkokio šroto pririnkau gal kokį pusę šimto ATMEGA162v procesoriukų. Buvo tiesiog gaila išmesti. Praėjo neskubant virš metų laiko, pasidarė testinė PCB ir buvo prilituoti keli. Pasirodė, kad jie užlokinti. Bent jau nuoseklus (serial) programavimas neveikė. Nėra didelė bėda ir ne pirmas kartas. Į rankas datašytą, biški programinimo ir … neveikia.

Dvidešimt tris kartus perpatikrinau schemą:
AVR fuse bit unlocking circuit and software
Continue reading →

Audio: tembro reguliatorius

Viskas prasidėjo nuo to, kad mano garso stiprintuvas burzgia. Klasikinis fonavimas per ground-loop. Buvo sumontuotas papildomas storas įžeminimas tarp kompo ir garso stiprintuvo, bet tai tik kiek aptildė foną, bet nepašalino. Aišku, tas fonas girdisi tik pauzėse ir tik tada, kai garso stiprintuvas užsuktas didesniam stiprinimui. Jei pastatyti garso lygį kompe ant maksimumo, o garsa reguliuoti stiprintuvu, tai fono beveik nesigirdi, nebent priglausti ausį prie kolonėlės…
Praėjo gana daug laiko nuo stiprintuvo pagaminimo, jis taip ir liko be jokio tembro reguliavimo ir preampo. Tik galiniai stiprintuvai. Net kažkur turėjau audiofilines OPA mikroschemas tam preampui, bet pradėjau daryti ir numečiau. Praėjo daug metų, atsirado kiniškos PCB ir dabar galima pažaisti.

Preampo ir tono reguliavimo schemą dariau pagal tą patį bugavotą ir su klaidom Burr-Brown/Texas Instruments “application bulletin”. Po truputi išgaudžiau bugus ir gavosi tokia schema:

Bass and treble control diy circuit diagram
Tik vietoje OPA134 operacinių aš panaudojau ne tokius audiofilinius, bet irgi ne bet kokius, o senobinius New Japan Radio (NJR) operacinukus NJM5532D. Nes tokio šroto turiu visą kalną.
Continue reading →

Dvigubas maitinimo šaltinis: softas

Straipsnį apie Dvigubo maitinimo šaltinio konstravimą parašiau, o štai paviešinti softą ir jo source code visiškai užmiršau.

dvigubas maitinimo saltinis su grafiniu LCD ekranu

Trumpai apie hardwarę. Konstrukcijoje stovi du identiški reguliuojami maitinimo šaltiniai (linear), nepriklausomos trafo apvijos, srovės matavimas “high side” su srovės šuntu (problemos su mažom įtampom), grafinis LCD ekranas valdomas kiek stipresnio ARM SAM7 procesoriuko, kuris dar ir matuoja vienos pusės parametrus bei priima signalus per UARTą per optinį atrišimą iš kitos pusės. Kitą pusę kontroliuoja nedidelis AVR ATMEGA8 procesoriukas. ARMas dar matuoja įrenginio vidaus temperatūrą. Mikroprocesoriai nieko nevaldo, tik indikuoja.

Source (ir kompiliuotas hex failas):
ARM AT91SAM7 procesoriukui.
AVR ATMEGA8 procesoriukui.

Bevielio kroviko tobulinimas

Kažkada pirkau bevielį mobilaus kroviklį. Nors jis buvo reklamuojamas, kad tinkamas Samsung S5, tačiau po nakties krovimo aš kroviką radau labai karštą ir netgi kiek apsilydžiusi. Padariau keletą nuotraukų ir kinas iškarto gražino pinigus. Po kažkiek laiko nupirkau geresnį krovimo imtuvą, tačiau krovikas vistiek labai kaito. Todėl kurį laiką numečiau pakrovėja į šoną. Poto jį išardžiau:

wireless charger hack for more power
Matosi nedidelė PCB ir gana didelė ritė. Po rite pakištas feritinis diskas. Jis kaip ir koncentruoja megnetinį lauką. Panašiai daroma ir indukcinėse kaitlentėse. Viena mikroschema tai ST semiconductors: STM8S003F3P6 (tai mikrokontroleris) ir LM324 (keturgubas operacinis).
Continue reading →

Titanas vėl arba devynetų gaudymas

Ir vėl, kažkokios nesamonės iš titano. Tai sukorodavusio seno “eskizo” remontas ir jo tvirtinimo elementai.
Pastebėjau, kad tokia primityvi šaltkalvystė kiek apramina nervus. Aišku, jei viskas maždaug gaunasi, va jei nesigauna, tai nervai visiškai išsitampo.

titano detales
Visos metalinės detalės iš gryno titano, plastikas- politetrafluoroetilenas (Polytetrafluoroethylene, teflon, Фторопласт).
Continue reading →