Category Archives: Betkas

Kilovoltmetras

Konstruojamam prietaisui prireikė kilovoltmetro (to kur tūkstančius voltų matuoja). Tačiau buvo kelios sąlygos- įtampos šaltinis yra atjungtas nuo žemės ir gali bet kuris gnybtas būti įžemintas. T.y. jei reikia, sakysim +2kV, tai neigiamą gnybtą įžeminam. O jei reikia minus -2kV, tai paprasčiausiai įžeminam teigiamą gnybtą. O dar gali būti bet koks tarpinis variantas.
Kitas reikalavimas- maitinimo šaltinis negalingas, todėl reikia ekonomiško voltmetro. Pvz. išluptas iš TV siustuvo voltmetras naudojo… 6 kilo omų rezistorių ir paprasčiausią ampermetrą, rodos 5mA (arba 75mV). Galima pasiskaičiuoti, kiek W energijos išsiskiria ant to rezistoriaus.

Internete panašių sprendimų greitai neradau, todėl pradėjau nuo teorijos:
floating kV meter
Tai PSpice student versija. Teoriniams paskaičiavimams kaip tik. Čia beja jau advanced schema. Pradinė buvo su teoriniais įdealiais operaciniais stiprintuvais. Beja kogero R3 (R2 Eagle) ten nereikalingas, R8 ir R9 vienodi … 🙂 Čia taip gavosi, kad kai dariau įliustracijas, pradinė schema jau buvo išdraskyta ir surašyti eksperimentiniai skaičiai.
Continue reading →

Aukštos įtampos kištukas

Prireikė tokio… ir gana greitai. eBay siūlo kažką, bet brangiai. Iki 5kV tipo laiko. Kiek apžiūrėjau foto, atstumas kiek mažokas mano eksperimentui. O kam man prireikė kištuko? O todėl, kad aukšta įtampa tai pavojinga ir visokie pajungimai ant snarglių jau nepatinka. Norisi šaltini uždaryti saugiau. Todėl nutariau pameistrauti kaip šaltkalvis. Tuo labiau kad turiu patogų įrankį- mažas tekinimo staklikes (pirkau už 300Lt).

selfmade HV BNC connector
Kaip donoras ėjo standartinis BNC kištukas iš parduotuvės. Teko nupjauti krasčiuką ir pašalinti vidurius. Dar viduje kiek padidinti skylutę. O štai sunkiausia dalis- plastikinis viduriukas. Medžiagos šaltinis- seno LCD monitoriaus matricos pagrindas.
Continue reading →

Kaip rezikai?

Prieš …. eeee…. 5 metus rašiau apie egzotiškus daugiaomius rezistorius. Čia senas straipsnis apie tai. Tačiau tai kažkokie matavimo, preciziniai rezistoriai kurie dirbo gal iki kilovolto įtampose. Tačiau jei reikėtu padalinti įtampą iš keliasdešimt kilovoltų šaltinio? Paprasčiausiai kibirkštys peršoktu iš vieno rezistoriaus galo į kitą.
Todėl, kad supažindinti su kiek egzotiškesne techniką, o ir šiaip reikėjo, paardžiau kelis aukštos įtampos maitblokius. Tokius panašius į TV split trafus, tik su dešimčių mA eilės išėjimais. Kilovoltai ir miliamperai duoda gana riebius vatus. Todėl tie maitblokiai sunkuliai, rack mountable ir visi blogi. Tačiau atlikus silikoninės gumos skrodimą buvo išlupti tokie gražuliai:

rezikai
Nufotkinau ant klavietūros, kad matytus dydis.

rezikai
O ir varžos tokios padidintos- cilindriniai rezistoriai po 200 megaomų, mažuliai plokšteliniai po 100M. Deja, mano eksperimentui jie kiek per dideli…

Taip manau užbaigiu šio mėnesio beviltiškus straipsnelius kurie rašomi tik tam, kad parodyti, kad puslapiai dar gyvi. Yra labai lėtai gaminami kiek žemiškesni projektai ir eksperimentai. Tikriausiai rugsėjo mėnesį bus informatyvių straipsnių.

P.S. Beja, mano testeris 200M rezistorių išmatavo kaip 196M. Manau kaip 10% rezistoriui ir tokiam megėjiškui testeriui visai nieko tikslumas.

Mini notebukas

Tokį jau radom sandėlyje. Ir netingėjo kažkas taip sutiuninti šitą notebuką…

mini notebukas
Tikrai čia ne mano darbas… 🙂

mini notebukas
Gerai, kad batarkes išėmė prieš mažindami.

mini notebukas
Alia ir turėk kantrybės. Pagal pėdsakus, pjauta su arba su rankiniu metalo pjūklu arba su juostiniu pjūklu. Kadangi darbe juostinis neveikia (“Mineralinis” nesugeba naujo pjūklo uždėti), tai tikrai nei vienas iš mūsiškių vandalų taip nedarė. O ir laiko tam reikia skirti… 🙂

HID – pavojingas grožis

Čia toks, meninis straipsniukas. Senai jau tokius rašiau. Darbe laikas nuo laiko atsiranda visokios naikinamos mokslinės technikos, ir jei suspėju, tai stengiuosi išlupti įdomias lemputes. Juolab, kad kai kurios lemputės pavojingos ir jas negalima daužyti. Viena iš tokių lempučių, net nežinau iš kokio prietaiso, tačiau lemputė tikrai ne tarybinė. Tai HID (high intensity discharge) lemputė, su gyvsidabrio užpildu. Sprendžiant pagal gyvsidario lašo dydį, tai ypač didelio slėgio lempa (ten rimtai, šimtai atmosferų slėgis gaunasi). Kita šios lempos įpatybė- ji labai kokybiškai padaryta. Kadangi išliko paraloninis laikiklis, tai spėju, kad lempa nenaudota.

HID- pavojingas grozis

Čia bendra nuotrauka, kad įsivaizduoti lemputės dydį. Tačiau nelabai kas ir matosi. Tolimesnės nuotraukos aiškesnės ir jei ant jų paspausti, pasimatys žymiai didesnė nuotrauka.
Continue reading →

AVR USB 001! Ir vėl…

Kai reikia ką nors patirti, ką nors paprogramuoti, aš imu iš stalčiaus savo seną PCB plokštelę su ATMEGA16 mikroschema, biški palituoju jei reikia, perprogramuoju ir naudoju. Tačiau laikas eina, PCB sudilo, vietomis atšoko takeliai, o ir šiai nei technologiškai, nei estetiškai nebegražiai atrodo. Gal prie 5 metus (vaje) viskas buvo ir gerai, bet dabar jau yra Kiniškos pramoninės PCB…
Kodėl ta pati, archaiška Atmega? Juk yra tiek naujų procesoriukų, visokios ARM technologijos ir panašiai… Ogi todėl, kad aš dar vis tebeturiu prilupinėtų atmegų. Ir dar dėl to, kad naujom mikroschemom man reikės daug ką mokytis iš naujo, o aš tingiu. O beto turiu šiokią tokią paprogramių biblioteką ir biški загатовкю. O ir dar, naujos mikroschemos dažnai tupi durnuose korpusuose (arba siaurakojai arba BGA) arba reikalauja visokių papildomų reikalų. Kodėl ne ARM ir ne koks androidas? O kam man “ekskavatorius rūtų darželyje”? Aišku yra pas mane ir ARM devboardas su Androidu, yra ir Texas Instruments kažkoks devboardukas, ir Freescale semiconductors 8 ir n-liolikos bitų kontrolerio devboardai. Tačiau pagrindinė bėda laikas. Ypač dabar, kai darbe teko persikonfiguruoti į chemikus. 🙂

AVR USB 001 V2.0

Taigi, versija 2.0. Pagrindiniai skirtumai nuo pirmos versijos:

  1. Taigi dvisluoksnė ir žalia PCB! 😉
  2. 5 ir 3.3V technologija (jumperis ir LT117).
  3. RTC on board. Tiesa, tas durnas, Holteko.
  4. I2C sleivai on board: eepromas ir LM75.
  5. SPI flaš čipas (tiesa, dar neišbandžiai, nes visi turimi mažavolčiai, o aš dar noriu išlaikyti suderinamumą su 5V technologija)
  6. VISI I/O pinai išvesti ir galima prie jų lituoti.
  7. 6 pin ISP. Čia gal ne navarotas, bet paprasčiausiai reikėjo sutalpinti viską ant 5×5 plokštės.
  8. Mini USB lizdas.
  9. Žymiai daugiau kondikų- turi mažiau triukšmauti. LC filtras ant Vanalog.
  10. Kogero suderinamas su visais mano eksperimentiniais projektais. Ir kogero netgi su visais V-USB projektais.

Pridedu testinį softą kuris leidžia patikrinti LCD, I2C epromą, termometrą ir laikrodį. Kaip visada, source code ir sukompiliuotas hex failas.

O kad būti visai geriečiu, prašom: Eagle schema, PCB ir Gerberiai.

P.S. beja, vietoje 16 atmegos gali dėti ir didesnę ir mažesnę. Svarbu tik kad sutaptu pinoutas.

Nemokamos Energijos Dėžutė

Nemokamos Energijos Dėžutė. Skamba gal kiek ir durnai 🙂 Tačiau jei atmesti kelis loginius teiginius, energija kaip ir nemokama gaunasi. O realiai, tai “Eridano” PFAF serjos knygučių dydžio dėžutė su Lion akumuliatoriais, pakrovimo ir stabilizavimo sistema bei USB lizdu iš kurio galima pasiimti 5.02V ir kiek daugiau nei 1A.
Tai atsakas į keletą laiškų kuriuos man rašė skaitytojai, taip pat sprendimas gautas paskaičius keletą forumų, kur buvo diskutuojama apie dviračių, keliautojų navigacijų ir telefonų maitinimą.

Saules dezute
Rausvos bačkelės tai standartinės Liion batareikos (akumuliatoriai), rodos 18650 dydžio. Talpa nuo kokių 2 iki 3 Ah. Grubiai skaičiuojant, ši knygutė turi apie: 12…18Ah (spėtinai apie 44…66Wh). Pradinė mintis buvo naudoti tuos naujoviškus maišiukus, tačiau jie brangiai kainuoja, o štai 18650 nemokamos. Elementai parinkti vienodo gamintojo ir vienodos būklės. Todėl sujungti lygiagrečiai. Buvo mintis apie visokius matuotojus ekvalaizerius, bet vėliau viskas atmesta. Neverta to vargo.
Continue reading →

Holtek HT1380/1381

Prisilupau čia iš kažkokių ruterių ar modemų laikrodinių mikroschemų (RTC). Tačiau tokių prastokų… Holtek 1381. Iš pirmo žvilgsnio pamaniau kad tai bus I2C tipo čipas, tačiau pasirodo, kad ne. Tai kažkoks supaprastintas nuoseklusis interfeisas. Todėl teko su mikroschema šnekėtis “bit bang” metodu.

Holtek HT1381 ar HT1380

Dokumentacija rašė tikras kinas, todėl ja suprasti galima tik prisiliurlinus tiek, kad susiaurėtu akys. Internete apie šio čipo valdymą su AVR mikroschema ir dar C kalboje info kogero nėra. Todėl nutariau pasidalinti savo suprasta informacija ir pastebėjimais.
Continue reading →

Etilo spirito gavimas

Kodėl mūsuose nėra kur legaliai nusipirkti etilo spirito? Aš turiu omenyje parduotuvėje, o ne kokių nors cheminių reagentų firmoje. Kitose EU šalyse vietinėse “magsimose” yra pirkti, o pas mus, “kad tauta nenusigertu”, prekyba daugiau kaip kažkiek ten procentų etilo alkoholiu draudžiama. Rodos net dėl “žalgirio” antpiliuko turėjo daryti išimtis. O gal jau pasinaikino šitas įstatymas?
Aišku galima kur nors nelabai legaliai nusipirkti “ant turgaus” kokio nors “Rajalio” spirito. Bet kur garantija, kad jis bus švarus, o ne pamaišytas biški su kokiais metilais, acetonais ir kitais ketonais? [tiesa nežinau kas yra ketonai, bet tai gražiai skambėjo. Aut. past.] Dėl tos pačios priežasties nutariau nenaudoti natūralias pradines medžiagas eksperimentui, nes ten jau reikalinga reaktifikacija, kad ir ką kalbėtu naminukės specialistai.
Jau seniau sakiau, kad “valydamas” vieną polikliniką, rusyje radau visokios stiklinės laboratorinės įrangos. Ten radau ir tiesiasrovį distiliatorių. Šiaip ne taip sukomplektavau visą komplektą (turiu net purslų atskirėja), štatyvo pagrindą pasidariau iš “senukų” prekių ir surinkau tokį prietaisą:

etilo spirito varymas
Čia netgi matosi iš kur ėmiau etilo alkoholio pradinę medžiagą. Tai parduotuvinė degtinė. 40 procentų etilo spirito, likusi dalis vanduo iš po krano, kad ir ką ten rašytu apie “sidabrinius, auksinius ir platininius filtrus”. Nu gal keli lašai citrinų rūgšties ar panašiai.
Continue reading →

Cheminės iliustracijos

Kad liepos mienuo turėtu kokius nors straipsnius, įdedu kelias senas iliustracijas. Šį sykį iš chemijos srities:

Au
Gryno, “investicinio” aukso likučiai. Kiek daugiau nei pusė nukirpta ir ištirpinta. Taip buvo daromi kontroliniai tyrimai ar teisingai skaičiuoja aparatas.

Kaip gali ~>200Lt investicija atsipirkti, kai metalo vertė ~150Lt?

O čia dvi nuotraukos vaizduojančios sidabro putą arba kempinę.
Au
Au
Viena nuotrauka daryta su blicu, kita be.

Nuotraukos pasididina.
Continue reading →