Category Archives: Betkas

LCD iš HP printerio su UPS051

Į rankas papuola jau ne pirmas HP spalvotas printeris su LCD ekraniuku kurio kontroleris UPS051. Kaip ne keista, internete yra šios mikroschemos datasheetas. Bėda tame, kad mikroschema kaip ir universali, o koks LCD ekraniukas įdėtas į printerį nelabai aišku. Beto mikroschema prilituota prie plokštės ir jos trasavimas nėra labai aiškus. Teko eksperimentuoti ir bandymų kelių paleidinėti ekraniuką.
Mikroschema maitinama 5V, ekrano pašvietimas su CCF lempa nuo tų pačių 5 voltų. Teko pastatyti 7805 čipą su nemenku radiatorium, nes USB portas tokios nesamonės jau nepatraukė.
Vienas išvadas buvo analoginis ir matyt lėmė ekraniuko kontrastą. Aš ji pajungiau prie Vcc ir taip netyčia invertavau LCD ekraniuko vaizdą. Tai žymiai sulėtino mano eksperimentus, nes gana daug laiko nesupratau kodėl vaizdas gaunasi toks kreivas.

LCD ekraniukas pagal visus rastus popierius išdidžiai vadinamas “480×234 color LCD”. Tačiau čia vėl kinai gudrauja. Tai individualių pikselių skaičius- kiekvienas raudonas, mėlynas ar žalias taškelis skaičiuojamas kaip individualus taškas. Iš tikrujų ekranas yra arba 160×234 arba 480×78 (pastarasis variantas pernelyg nelogiškas). Ekraną teko jungti 160×234 (480×234) režime. Spalvos taškeliai išdėlioti ekrana panašiai kaip CMOS ekranos sensoriuje, pagal Bayer spalvų filtro matricą:

GBRGBRGBRGBR…
RGBRGBRGBRGB…
GBRGBRGBRGBR…
…….

“RGB” eilutė kiek paslinkta į dešinę (rodos per pusę pikselio). Tačiau “elektriškai” jos pajungtos kaip surašiau.

UPS051 mikroschemos įpatybė- duomenis priima ir sinchroinpulso metu ir dar (bent jau šioje PCB) x koordinatė “lagina” per 160 clock impulsu. Tai prideda papildomos painiavos. Rekomenduojamas pixelclock 9.78MHz, bet tiek ekranas, tiek mikroschema puikiausiai veikia ir prie žymiai aukštesnio dažnio.

HP printer LCD UPS051
Viską “suprogramavau” ant Altera DE1 plokštės. Todėl, kad ją turiu ir joje yra Flash ROM mikroschema kurioje įrašiau tą įžymų “Your resistance only makes my penis harder!” paveiksliuką kurį visada naudoju LCD ekranų testavimui.

HP printer LCD UPS051
Čia plokštė su UPS051 mikroschema, backlight maitblokių ir kita smulkia logika reikalinga paleisti šį LCD ekraną.

Beja, yra keli neatitikimai su datasheetu arba kažkokios mano klaidos. Pirmiausia, reikia inveruoti duomenis į LCD ekraną. Antriausia, MSB bitas veikia kaip vaizdo invertavimas. Teko naudoti tik 3*7 bitus vaizdo perdavimui, paslenkant baitą per vieną bitą į LSB pusę.

Šiaip ekranas labai prastos kokybės ir turi tendencija į “burn in”. Ir tai ne mano klaidos, o matyt konstrukcijos įpatybė. Nes paleidęs ekraniuką, dar ilgai mačiau Hewlet Packard printerio logotipo vaiduoklį. 🙂

Ir pagaliau Altera Quartus programos archyvas (su “penis harder” paveiksliuko mif failu).

NiosII vs Atmega16

Vėl prisiminiau savo žaidimus su FPGA čipu. Prisiverčiau pasižaisti su virtualiu (softcore) procesorium. Juolab, kad Altera atidarė savo licenziją ir NiosIIe procesorių galima naudoti savo kūriniams nemokamai. NiosIIe procesorius tai 32 gyvis su galimybe prikomponuoti matematinį koprocesorių (FPU).
Procesorių nutariau sukišti į savo gamybos plokštę su minimaliu Cyclone II čipu (EP2C5T144). Kas įdomiausia, softas su programiškai padaryta slankiojo kablelio matematika netilpo į čipo vidinę atmintį, tačiau tilp FPU ir softas su koprocesoriaus panaudojimu :).
Kad palyginti procesoriaus greitį, panaudojau tą patį softą (C kalboje) tiek ant Atmega 16, tiek ir su NiosII procesorium. Štai jumi ir rezultatas:

Pagrindiniai parametrai:

  • ATMEGA16, veikianti 12MHz dažniu. Softas kompiliuotas su GNU C. Interfeisas su FPGA čipu per 4 duomenų bitus ir keliais kontroliniais laideliais. FPGA vidinis skaitliukas resetinamas su Atmega, vėliau paveiksliukas pumpuojamas po 4 bitus. (4 bitai, strobas, 4 bitai, strobas, FPGA padidina adresą, ir taip ratu).
  • NiosIIe, ekonominis, nemokamos licenzijos procesorius. Softas kogero irgi GNU C kompiliuojamas. Duomenų perdavimas kiek kitoks, nes viduje FPGA sujungti žymiai lengviau: 8 bitai duomenim, kelioliką bitų adresui. Kaip jau ninėjau- FPU, hardware floating point (sudėtis, atimtis ir daugyba). Procesorius veikia nuo 50MHz taktinio dažnio. Didesnio dažnio negalėjau panaudoti, nes FPGA neturi laisvo PLLo (PLLas naudojamas LVDS interfeisui).
  • NiosIIf, tas pats kaip ir NiosIIe, tik dabar “komercinė” versija, vadinama dar “fast”. Matosi, kad kiek greitesnė. Tačiau pagrindinis greitumas pasijaustu, jei softas važiuotu iš išorinės SDRAM ar DDR atminties.

Tikėjausi žymiai didesnio greičio skirtumo. Gi Mega tik 8 bitų, neturi “geležinio” slankiojo kablelio ir važiuoja nuo 12MHz (todėl, kad toks kvarcas prilituotas). Tuo tarpu Niosas 32 bitų, hardwarinis floating point, groja ant 50MHz ir naudoja vidinę FPGA atmintį kuri tikrai nestabdo.

Nemanau, kad reikia publikuoti softą (tiek C, tiek Verilog) nes hardwarė labai jau specifinė ir niekas jos nepasidarys. Jei labai labai susidominot, rašytik laiškelį, pamačysim.

Kaitintuvo oscilograma

oscilograma
Žalia didžiausia sinusoidė- įtampa ant konturo, 370V amplitudė.
Geltona sinusoidė- srovė trafo pirminėje apvijoje (nekalibruota).
Melsvas meandras- įtampa trafo pirminėje apvijoje, 160V amplitudė.
Įtampa prieš inverterį 140V DC.
Srovė į inverterį (apytikslė, šuntas parėjo) 2.7 – 3.3A
105kHz sistema.
C konturo 1.5uF (0.707 omo)
Teorinė konturo srovė (amplitudinė) 523A?
15 kondikų- 35A per kondiką?

Impulsinis maitblokis

Mano indukcinio kaitinimo aparatui reikia daug maitinimo šaltinių. Ir durniausia tai, kad reikia nepriklausomų šaltinių (float). Dabar naudoju standartinius 50Hz transformatoriukus, bet iškilo keletas problemų. Pirmiausia- standartiniai maži transformatoriukai turi vieną ar dvi išėjimo apvijas. Maži transformatoriukai labai negalingi- 5…7W. Tokios galios pilnai užtenka indikacijai ar pagrindinei plokštei. Tačiau IGBT draiveriams ir ventiliatoriui su vandens pompa tai jau per mažai. Pagalvojau pritaikyti maitblokį iš LCD monitoriaus. Viduje stovi Fairchild FSDM0565R mikroschema. Šį mikroschema teoriškai leidžia sukonstruoti 60 – 70W maitblokį. Man tiek vatų nereikės, bet rezervas nepamaišys.
Mano “aparatui” reikia šių įtampų:

  1. 12V stabilizuotos apie 1A IGBT draiveriams
  2. maždaug 12V prie 1…2A vandens pompai
  3. maždaug 12V prie 1…2A ventiliatoriams
  4. 5V stabilizuotos, 200mA (?) voltmetrui
  5. 5V stabilizuotos, 200mA (?) ampermetrui
  6. apie 15V prie 100 … 200mA pagrindinei plokštei

Kadangi visi išėjimai nepriklausomi (vandens pompa ir ventiliatorius galima užbendrinti) tai iškilo problemos su stabilizacija. Todėl nusprendžiau stabilizuoti tik IGBT draiverių maitinimo šaltinį. Ventiliatorius sėkmingai dirba ir prie 5V ir prie 15V. Voltmetras ir pagrindinė plokštė turės savo stabilizatorius (2 x 7805 ir 7812).

multi output SMPS
Gavosi va toks “šedevras”. Čia dar nesumontuoti du 7805. 7812 jau seniai stovi pagrindinėje plokštėje. Plokštės “laboratorinis” testas atliktas, veikia. Tik reikėtu nustatyti tiksliai 11..12V išėjimą. Trafuką pavyko suvynioti kokybiškai, tai kitos įtampos nelabai stipriai vaikšto apkrovus stabilizuojamą išėjimą.

multioutput SMPS
Schema pagal gamintojo datasheetą, visos detalės išluptos iš LCD monitoriaus maitblokio. Tik teko pervynioti transformatorių. Tinklo apvija 40 vijų, 12V apviją apie 10 vijų.
Skylutes po transformatorium išgrežiojau kad geriau vėdintusi, bet čia neprivalomas reikalas.

multi output SMPS
Tačiau šitą plyšį rekomenduoju išfrezuoti. Ir aukštos įtampos pusę geriau nulakuoti. Turėjau nutikimą, kad gerai veikianti impulsinio maitblokio plokštė po metų darbo susvilo vien tik dėl drėgmės ir dulkių.

Cadsoft Eagle schema ir PCB: RAR archyvas. (Ten dar yra biblioteka su mano detalėm)
High Voltage

Liūtis

Jau tikriausiai visi žinot, kad Kaune paūžė vasarinė liūtis. Bet tikriausiai mažai kas žino, kad ši liūtis kėsinosi į šiuos interneto puslapius. 🙂
Štai nuotraukytė pasiskolinta is 15min.lt leidinio:

Kalantos 16
(originali nuotrauka)

Čia ne kas kitas, o pastatas R. Kalantos gatvėje. Tas kvadratinis langas su grotom, tai mūsų puslapių optinio kabelio galo kambariukas. Čia optinis signalas pavirsta įprastu ethernetu ir per kelis ruterius-firewalus jungiasi prie www1.savel.org serverio.
Vandenėlis pasiekė langus, koridoriuje pridarė bardakų. Tačiau į kambariuką, kur stovėjo elektronika įtekėjo gal kokie … 2 cm vandens. O visa technika sudėta kai minimum 1 metro aukštyje…
Kitas įėjimas, kur guli kromelis.savel.org šiukšlynas irgi nenukentėjo- vanduo tekėjo srautu per koridorių ir ištekėjo į kiemą. O tuo tarpu šlamštas nešamas srovės užkimšo tarpelį po durim ir nieko blogo neatsitiko. Čia nukentėjo tiktai viena varna, kuri susisuko lizdą eglėje. Vėtra nulaužė šaką, lizdas nukrito. Varniukas dar lakstė po kiemą, bet vietiniai katinai padarė savo darbą. Varna dar pusę dienos liudnai karksėjo ir kabinėjosi prie žmonių. Vienas įdomumas- lizde radom gal puse kilogramo aliuminio vielos. Lizdo pagrindas padarytas iš aliuminio dratų, o visus išklotas plonom šakelėm ir samanėlėm. Gaila tos varnos… 🙁
Kiek baisesnė situacija kitoje patalpoje kur prieš dvi savaites stovėjo www1.savel.org! Ten vanduo sutekėjo į tokį nusileidimą laiptais, išlaužė metalines duris ir vieną pusrusį pripildė bent pusantro metro vandens. Sekančios metalinės durys atlaikė. Tačiau vanduo vistiek rado kelią ir bent 50 cm užtvindė. To užteko, kad du kompai paskęstu. Abu senukai- P4, 1.6GHz. Išmečiau šiandien juos. Pasilikau tik atimintį- pusantro gigo DDR1 nesimėto.
Labiausiai gailą 5 vienetų APC Smart UPS. 650…700W galingumo. Pasirodo, UPSai po vandeniu, pilnai panardinti neveikia 🙂 Juos teko irgi išmesti. Jei mano www1 dar būtų likęs toje patalpoje, tai gal gal ir apatinė dalis ir sudrėktu, nes kompas stovėjo kiek aukščiau.

Vėliau parušiuosiu nuotraukas ir pabandysiu ištraukti idomesnius momentus iš stebėjimo kamerų, nors ten nieko įdomaus nesimato- lietus buvo toks smarkus, kad vaizdas susiliejo…

Beveik 100 LED

eBay aukcione prisipirkau eksperimentams pigių baltų šviesos diodų. Vienintelis parametras kurį davė kinas ir kuriuo dar galima tikėti- diodo srovė. Ji yra 30mA. O jei paimti blogą 19″ LCD monitoriaus matrica, išlupti iš jos šviesos skleistuvą, atpjauti gabaliuką, prigrežioti ir prikišti LEDų?

beveik 100 LED
Gaunasi maždaug taip. Ta žalia izoliacija saugo plastiką nuo subraižymo.

beveik 100 LED
Šviesos diodai 3mm diametro. Skylutes išgrežiojau maždaug 5mm žingsniu su 3.2mm grąžtu.

beveik 100 LED
Norėjau suklijuoti diodus su permatoma epoksidine derva, tačiau ją kažkur pamečiau. O naujos Molo maksimoje neradau. Todėl teko panaudoti permatomą nagų laką. O jis sunkiai džiusta.

beveik 100 LED
Diodai stovi nelabai lygiai. Bent jau gylis skylučių gavosi vienodas, nes gręžiojau su staklėm.

beveik 100 LED
Užžiebiam. Matosi, kad lakas kai kur neprilipo.

beveik 100 LED
Matosi kaip kai kuriuos LEDus nukreivinau.

beveik 100 LED
Vidi diodai sujungti nuosekliai. Kol kas maitinami iš laboratorinio maitinimo šaltinio.

beveik 100 LED
Darbinė srovė: 30mA, darbinė įtampą: 274V. Taigi viso apie 8.22W

Apšvietimas? Neturiu dabar liuksometro. Tačiau manau, kaip stalinė lempa visai galima naudoti. Dabar reikia sugalvoti kokį nors teisingą ir paprastą draiverį ir sugalvoti tvirtinimą. O žinant mano charakterį, šitas projektas nelabai bus užbaigtas.

LED Stop žibintai

Trumpas eksperimentas- ar galima paprastai padaryti automobilinio STOP žibinto lemputę iš LED (šviesos diodų). Aš nekalbu apie specialius originalius stop žibintus su šviesos diodais. Mano mintis buvo pakartotį eksperimentą su pažibinčių šviesom. Aišku, mačiau pirkti kažkokias lemputes su šviesos diodais, bet man gaila išmesti pinigus į balą- ten ryškiai per mažai diodų, kad šviestu bent jau panašiai kaip originalus stop žibintas.
Geras žmogus iš sandėlio palupinėjo man raudonų šviesos diodų iš … kompiuterinių pelių. Tie “lazeriniai” diodai kurie šviečia iš pelės pilvelio. Paeksperimentavęs nustačiau, kad sujungus penkis diodus nuosekliai, drasiai galima jungti prie 13V be jokio balasto. Srovė per diodus siekia paie 48mA (0.6W). Ant snarglių sulitavau tokią pabaisą:
LED stopai
Tai 25 raudoni šviesos diodai (ketvirtis šimto kompų pelių! 😉 ). Viso apie 3W.

LED stopai
Kambaryje šviečia puikiai. Tačiau nelabai lindo į originalią WV armatūrą. Teko kiek apglamžyti. Fotkių darymo metu nesu tikras ar švietė visi 5 “aukštai”. Bandymas lauke…

LED stopai
Kairėje pusėje LEDai, dešinėje originali 21W kaitrinė lemputė. Nuotrauka daryta be “blico”. Kiek tai matosi, kad LEDų šviesos trūksta. Beja tai matosi tik ant fotkės. Įtariu infraraudonų spindulių įtaką skaitmeniniam fotikui.

LED stopai
Nuotrauka daryta kiek sutemūs, su “blicu” ir su įjungtais pažibinčiais (šviesos diodai po 0.75W…1W. Sekmingai naudojami daugiau kaip metai kiekvieną darbo dieną).

LED stopai
Šoninio vaizdelio testas. Stop žibintai turi matytis ir iš šono. O šviesos diodai labai kryptingi.

Išvados: pusė velnio. Manau pridėti dar 5 diodus ir šviesos užtektu. Beja šviesa ryškiai raudonesnė- palyginus matosi, kad originali lempa kiek geltona.

P.S. eksperimentas darytas ir su veikiančiu varikliu ir stovinčiu (dėl įtampos svyravimu). Abiem atvejais rezultatai panašūs.

Ir vėl standartinis atsiribojimas: negalima modifikuoti automobilio apšvietimo ir signalizacijos prietaisų bla bla bla ir t.t.

Lituviški DNS sux

Nors viską teisingai perjungiau, Lietuviški DNS serveriai (ypač telekomo) ignoruoja visus “atnaujinimo” terminus įrašytus į DNS įrašus.
Visi com įrašai atsinaujino per valandą ar panašiai. Visi lt įrašai per kažkiek laiko atsinaujino ir visam pasaulyje, išskyrus Lietuvos Teo ir dar kažkokius kuriuos sugebėjau pasiekti. Kiba reikės VĖL skambinti į Teo ir vėl bartis. Nes susidaro įspudis, kad ten DNSus jie rankomis keičia:

alvy@www1:~$ dig www.vabolis.lt @212.59.0.1

; < <>> DiG 9.5.1-P3 < <>> www.vabolis.lt @212.59.0.1
;; global options: printcmd
;; Got answer:
;; ->>HEADER< <- opcode: QUERY, status: NOERROR, id: 18398 ;; flags: qr rd ra; QUERY: 1, ANSWER: 1, AUTHORITY: 1, ADDITIONAL: 0 ;; QUESTION SECTION: ;www.vabolis.lt. IN A ;; ANSWER SECTION: www.vabolis.lt. 433659 IN A 82.135.245.39 ;; AUTHORITY SECTION: vabolis.lt. 433659 IN NS ns.savel.org. ;; Query time: 4 msec ;; SERVER: 212.59.0.1#53(212.59.0.1) ;; WHEN: Sat May 22 11:19:46 2010 ;; MSG SIZE rcvd: 74 alvy@www1:~$
Ir Googlės viešas DNS serveris (8.8.8.8 ir 8.8.4.4):

alvy@www1:~$ dig www.vabolis.lt @8.8.8.8

; < <>> DiG 9.5.1-P3 < <>> www.vabolis.lt @8.8.8.8
;; global options: printcmd
;; Got answer:
;; ->>HEADER< <- opcode: QUERY, status: NOERROR, id: 39934 ;; flags: qr rd ra; QUERY: 1, ANSWER: 1, AUTHORITY: 0, ADDITIONAL: 0 ;; QUESTION SECTION: ;www.vabolis.lt. IN A ;; ANSWER SECTION: www.vabolis.lt. 85898 IN A 88.119.154.29 ;; Query time: 41 msec ;; SERVER: 8.8.8.8#53(8.8.8.8) ;; WHEN: Sat May 22 11:20:41 2010 ;; MSG SIZE rcvd: 48

Pranešimas apie pasikeitimus

Visiems skaitytojams pranešu, kad šie puslapiai ir dar visas kalnas kitų puslapių, taip pat kai kurie emailai trumpam neveiks, nes po daugybės metų keičiasi technologija kurios pagalba šie puslapiai prisijungia prie interneto.
Teo iniciatyva ir mano palaiminimu, iki mūsų kamarėles vyrukai pilkais drabužiais pritempė nepilną kilometrą optinio kabelio. Dabar aš turiu 16 ar panašiai žilkų kabelį iš kurio naudosim tik vieną skaidulą.
Migruojant iš 4/2M DSLo į 20/6M optiką keičiasi mano turimas IP adresas. Taigi, turėsiu operatyviai perkonfiguruoti serverį, perkelti jį fiziškai į kitą vietą ir pakeisti DNSų A įrašus. Visas šitas pokytis užtruks kelias valandas kol per visą pasaulį pasklis nauji DNS įrašai.

Tikiuosi, kad dėl šio pokyčio, šie puslapiai atsidarinės turbo greičiu- kiek matavom, turim apie 75 megabitų uploadą.