Tai paprasčiausia PCB nes buvo vietos ant didesnės. Todėl bet ką sudėjom skubėdami. Gavosi toks niekalas:
Su esamu softu “aparatas” sureaguoja į bet kokį IR signalą iš distancinio ar šiaip trugdį ir pamirguliuoja RGB LEDais. Taip biški random spalvas reguliuoja. 90S2343 čipukas labiau tinkamas asemblerio mazochistams, bet pavyko įterpti ir C kalbos programą.
Continue reading →
Plokštė numeris 47415. Tai penki nepriklausomi mini projektai. Tiesa, čia buvo vienas projektas, o tuščia vieta aplink skubiai užpildyta niekalais.
Apvalus objektas- 9…10W LED prožektoriaus stabilizatorius.
Dešinėje apačioje- LED pažibintis. Tiesa neišbandytas, nes kažkur pamečiau mikroschemą, o national semiconductors su manim nedraugauja. Net ir kai juos nupirko TI. Beja, už tą LM čipą aš netgi mokėjau kažkokius pinigus…
Kiek į viršų- adapteris liuksometro mikroschemai.
Toliau kažkoks niekalas AT90S2343 čipams. Aš jų daug prisilupau ir niekaip nepanaudoju.
Ir paskutinis, viršuje kairėje, klasikinis stabilizatorius su MC34063. Dar neišbandyta.
Continue reading →
Kadangi keletas pramoninių PCB iškeliavo, įdedu schemą ir detalių išdėstymą:
(Schema)
Tai jau aprašytas Liion pakrovėjas ir kiek modifikuotas užknisiklis (Print screen).
Dėmesio! Schemoje gali būti klaidų ar sąlygiškumų. Aš jas paišiau sau ir dėl tingulio kai kur detalės nesurašytos arba klaidingų verčių. Kad ir rezistoriai viršutinėje dalyje prie diodų- ten 68R, o turėtu būti tiek, kad srovė neviršytu MCU ir diodų max leistiną srovę. Todėl atidžiai analizuokit schemą ir blogiausiu atveju klauskit čia.
Continue reading →
Viskas prasidėjo nuo gero žmogaus vardu Valentinas kuris man padovanojo Maxim Semiconductos MAX44007 mikroschemą. Aišku mikroschema šlykščiai maža. Tačiau aš prieš keletą mėnesių atradau kiniškų PCB gamybą, tai pakeliui užsakėm perėjimą iš nesveikų 6 kojų UTDFN-Opto-EP korpuso (2×2 milimetro) į kiek labiau sučiupinėjamą senovišką DIP/DIL.
Mikroschema bendrauja su procesorium per I2C busą. Todėl pajungimas prie mano senoviškos ATMEGA 16 bandymų plokštės paprastas… tik vienas bet. Max čipukas mažavoltis, jo negalima jungti prie 5V maitinimo ir logikos. O mano senoji plokštė maitinasi iš USB porto- 5V. Todėl teko pasielgti paprastai- sumontuoti 3V stabilizatorių Max čipukui ir panaudoti keletą rezistorių, kad buferizuoti ir slopinti duomenų signalus. Kaip stabilizatorius suėjo LM1117 tipo mikroschema, o suderinimui kiloomo eilės rezistoriai. Ant PCB be mikroschemos ir kondensatoriaus į Vcc3.3 yra dar du I2C pullupai. O gal ir pull-downai 🙂 nes USB-MEGA plokštė pati bando daryti pull-up į 5V. Oscilografas parodė, kad signalai ant MAX44007 mikroschemos kiek viršija 3.3V, tačiau viskas veikia.
Nuotraukoje su kiek senesniu softu. Gale straipsnio kiek naujesnis, kuris rodo ir skaičius po kablelio. Viskas kiek daryta skubotai ir nenaudojamas INT signalas. Paprasčiausiai testas. Kiek keistokai atrodo ir pati liuksų skaičiavimo matematika- ten tokia makalynė su bitais daroma. Tačiau slankiojo kabelio matematika nepanaudota.
Ten kur softas “lieja išmintį” tai tiesiog lengva higienos normų interpretacija. Rodo ar galima pvz. lituoti SMD mikroschemas ar dar įjungti lemputę kokią.
Bugas softe (nedarantis įtakos veikimui): kažkodėl nenusiskaito du registrai nuosekliai (3 ir 4), todėl nuskaičiau aš juos po vieną baitą. Lygtai pagal datašyta turėtu nusiskaityti.
Programinė įranga: (source code ir sukompiliuotas HEX failas ).
Sidabro gryninimas, antra dalis. Keletą operacijų nenufotkinau senesniam straipsnyje, todėl čia dar kiek iliustracijų:
Čia toks pilkos sidabro drumzlės, kai per naktį sureaguoja. Jos tokios minkštos ir susiklijavusios. Jų nereikia sudžiovinti, nes kitaip jos pavirs į dulkes ir skraidžios po orą. O drėgnos jos lengvai susirenka į tokią krūvą:
Paspaudus dar išbėga gana daug vandens. A, tiesa, pamiršau paminėti, kad šias pilkas drumzles reikia perskalauti.
Continue reading →
Tai labai paprastas eksperimentas kurio metu gaunamas grynas sidabras. Tikrai grynas gaunasi, jei eksperimentas atliekams kruopščiai ir gerai plaunamas tarpinis produktas. Eksperimentus reikia sidabro lauž0: sidabrinių monetų, kontaktų, šakučių, grandinėlių, juodai baltų foto juostų pelenų ir panašiai. Pradinis sidabras turi būti metalinėje formoje (lydynys) arba paprastas junginys (oksidas ar kokios paprastos druskos). Šita tai lengva gauti… Dar reikia azoto rūgšties- gali būti ir nelabai stipri, tačiau pageitautina, kad būtų švaroka. Dar reikės daug vandens (švaraus ar net distiliuoto), valgomosios druskos (NaCl), ir kokio nors aktyvesnio metalo (cinko, magnio, ar standartinio aliumo-cinko-magnio lydinio iš kurio daromos kiniškos sunkesnės durų rankenos ar senoviškų FD diskasukių korpusai), šaukštelį sieros rūgšties.
Continue reading →
Kas gi yra panaudojamo Vodafone HSDPA/3G/EDGE/GPRS express kortelėje? Tuoj sužinsim….
Šiaip nieko gero ir panaudojamo beveik nėra. Nebent domitės specializuotom mobilaus ryšio mikroschemom ir BGA litavimu. Tačiau dar ne viskas prarasta. Pirmiausia aš atkreipiau dėmesi, kad čia yra gana daug nedidelių tantalinių kondensatorių (po 150uF, tie geltoni) ir du droseliukai. Pažvelgus atidžiau, pastebėjau trejas mikroschemas kurios visdėlto gal ir panaudojamos. Tai dviejų modelių nedidelės bet galingos mikroschemos:
Continue reading →
Štai pirmas “perdarinys” panaudojant pramoninę PCB. Tai seno projekto perlitavimas- mikroschemą panaudojau tą pačią. Kodėl perdariau? Todėl, kad su namudine ir dar tokia prasta (vienok per ~ 5 metus kiek patobulėjau) šis krautuvas dirbo nestabiliai, ypač maitinamas iš 12V. Paprasčiausiai perkaisdavo mikroschema ir suveikdavo termo apsauga.
Dabar kraunant vieną elementą ir maitinant iš 12V mikroschema TQFN korpuse ir PCB tik kiek šilti.
Čia beveik viskas naują- PCB, nauji, įvairiaspalviai LED, polimeriniai kondensatoriai (tiesa, išėjime liko ar tai tantalas, ar tai mandras aliumas), kito “kalibro” rezistoriai. Tiesa, buvo problemos su šuntu. Kažkaip blogai apsižiūrėjau ir 1206 (ar panašaus) dydžio šuntu neradau savo archyve. 0R1 varžos. Todėl teko išsisukinėti.
O čia iliustracija nuo mikroschemos išėjimo- 1MHz junginėjimosi dažnis. Dėl tokio dažnio ir svarbu turėti gerą spausdintinę plokštę.
Mano “projektai” tai tokie minimalistiniai. Ypač, kai naudoji šiuolaikines SMD detales. O kai atsirado Kiniškos pramoninės PCB, tai kai kuriuos senus projektus galima perprojektuoti į dvipuses plokštes. Taip gaunasi sauja naujų-senų projektėlių su žaliom spausdintom plokštėm…
Visa bėda, kad Kinai daro po 10 vienetų, tai kaip ir perteklius gaunasi:
Matyt teks populiarinti projektus ir pardavinėti plokšteles per kromelį… 🙂
Jo, tikras DEzainas (dizainas)…
Čia labai sunkiai einantis eksperimentas. Jis susideda iš aibės daiktų: kiniškos PCB plokštelės kurios versija bloga, RGB senos matricos kuri gulėjo nenaudojama kol moterusai nuplėšė LVDS jungtį… Čia pagrinde AVR ir USB eksperimentai (paveikslėlis užsikrauna iš kompo per USB), nes nėra RTC. O dar ir nelabai sugalvotas šriftų laikymas- įdėja serial flash romas su 16 megabitų atmintim…
O dar fotkėje matosi kitas crazy projektas- ten kur permatoma dėžutė ir biški rausvos spalvos. Bet ten dar išviso užuomazgos.