Po bumbtelėjimo į mano auto subinę, tarp bendradarbių vėl iškilo mintys apie automobilinio DVRo reikalingumą ir keli žmonės jau paprašė nupirkti. Tačiau niekas nenori mokėti kiek daugiau nei 100$, todėl eksperimentams užsakiau ir nupirkau pigesnį variantą kuris kainavo maždaug 40$. Tipo HD720P (kadro dydis 1280×720@29fps)
Saulutė šviečia, stiklai blikuoja ir nieko nesimato. Pritvirtinau abu video įrašymo aparačiukus vieną prie kito ant priekinio automobilio stiklo.
Continue reading →
Aš tikrai pamėgau windows XP. Ypač po SP3. Ypač patiko šios sistemos darbas ant tikrai šiuolaikinio kompiuterio, kur gigahercai ir gigabaitai tokie, kad windows XP gimdymo metu niekas net negalvojo, kad tokie bus. Tačiau laikas eina, keičiasi softas ir kuo tuoliau, tuo mažiau reikia senesnių windowsų.
Šiandien, šliaužiojant po visokius pornografinius puslapius, windows XP pasigavo virusą (nors ir buvo instaliuotas antivirusas) ir sistema susirgo. Greita reanimacija nepadėjo, nes virusas suvalgė ACPI.SYS failiuką ir matyt kažką dar, nes pakaitinis originalus nepadėjo. Sistema piktybiškai mirdavo su mėlynu ekranu… Kiek pasikankinęs nusprendžiau, kad reikia žengti į priekį. Pirmiausia migruoti visą Windows softą į Win 7, išvalyti SSD diską nuo senų likučių ir paskirti jį ReadyBoost technologijai.
Tik nežinau ar čia kas nors pagreitės. Bent jau XP iš šio diskelio užsikurdavo per kelioliką sekundžių. O ši ready boost technologija man dar nelabai juntama.
Dar reikėtu susitvarkyti šiukšlyna viename iš terabaitinių diskų (dabar ten tik programų drąskulos, kopijos ir šiaip šlamštas) ir suformuoti Linux sistemos užkurimą. Tačiau tai kiek vėliau. Dabar teko skubiai importuoti-eksportuoti softą, duomenis ir nustatymus iš vienos sistemos į kitą. Kelios pagrindinės programos pasileido be jokių sudėtingų kankinimų: Eclipse, Android SDK, WinAVR, Eagle. Aišku tokios programos kaip Photoshop nesileido į kalbas. Bet jos greitai buvo perinstaliuotos. Buvo kiek klausimų su utorrent perkėlimu, bet tai jau ne pirmas kartais kai ši programa klajoja iš vietos į vietą.
Didžiausios problemos aišku su microsofto produkcija- Microsoft Visual Studio paprasčiausiai tik purkštelėjo ir net nebandė persiinstaliuotis. Teks ją per naujo nusikrauti. Su mano internetu tai užtruks gana daug laiko.
Vienintelė programa kurios tikrai ilgėsiuos, tai microsoft Outlook Express. Programa aišku su savo bugais (kad ir 1G limitas), tačiau ji minimalistinė, apsaugota nuo gėjiško dizaino ir šiaip paprastai veikė. Gal čia labiau įpratimo reikalas, tačiau nesakykit- minimalistinis pašto ir naujienų grupių klientas tikrai buvo geras. Windows Mail (kuris buvo ant Vistos) deja neveikia (veikė iki kažkurio win7 updeito). Ir nesinori nestabiliai, neoficialiai sistemai patikėti savo pašto. Teko nusikrauti Thunderbirdą. Tačiau jis vistiek biški toks pyderiškas. Nors tu ka.
Važiavau čia kaiptai šiandien iš darbo Baršausko gatve, sustojau prie Tunelio, Breslaujos ir Žuvinto sankryžos šviesaforo ir staiga buummm. Įvažiavo kažkoks jaunuolis į auto subine. Su mėlyna mašinyte. Tik skysčiai visokiek ištyško. Nu avarija ir tiek. Tačiau prasidėjo nesamonės- jaunuolis pradėjo siūlyti 1000Lt, poto 2000Lt. Atsakiau, kad man neįdomu, pas mane Kasko ir pildom deklaracijas. Tada jis sako darom be policijos, duodu 3000Lt. Tačiau jau tai buvo pernelyg įtartina…
O ir sužalojimai man pasirodo didoki. Todėl nesileisdamas į kalbas skambinu 112, bendruoju pagalbos telefonu. Ten kol atsiliepė, bobikė sako pildykit deklaracijas. Aš sakau, kad klientas itartinas ir nelabai pildo. Sujungė su policija. Jiems vėl aiškinti, pakeliu akis į galinio vaizdo veidrodėli… blia, nėra automobilio. Tai ir policijai pasakiau “blia, pabėgo katik”.
Susidarė didelis kamštis visi aplinkui nervuojasi, nes aš nesitraukiu iš kelio nė per metrą- laukiu policijos. Ir kas durniausia- visiškai neatsimenu automobilio numerio, net markės nežinau. Net spalvą nelabai pasakyčiau, tačiau aplinkui pribyrėję plastiko gabalai rodo, kad tai tamsiai mėlyna…
Policija atvažiavo gal po vos ne valandos. Popierizmą tvarkė antra tiek. Poto važiavau į policiją, ten išrašė pažymas visokias draudimui ir t.t.
O namie parodžiau artimiesiems filmuką:
O poto dašuto peržiūrėti dar kiek daugiau. Ir visoje gatvėje aplenkta buvo tik viena mėlyna mašina- Mazda 323, valstybinis numeris GBC386. Tikriausiai būtent šita mašina ir smeigė subinėn.
Paskambinau policijon, o ten jau nebe CSI… burčina, sako pasikeitė pamaina ir t.t. Teks rytoj iš pat ryto važiuoti su video medžiaga ir savo samprotavimais. Gi gali jie surasti tą automobilį kol dar nesuremontavo…
Ir štai, keletos prieš tai rašytų straipsnelių apibendrinantis straipsnis: DC aukštos įtampos, laboratorinis, reguliuojamas maitinimo šaltinis. Su “floating” išėjimu. Dėmesio, šis šaltinis tikrai pavojingas ir nerekomenduoju šią schemą atkurinėti pradedantiesiems, lameriams ir nezgrabailom. Kodėl tai žiauriai? Todėl, kad čia mirtina įtampa ir srovė. Tuo labiau, kad čia dalyvauja ir aukštos įtampos kondensatoriai, kurie mėgsta kaupti energiją ir kartais netikėtai kur nors iškrauti. 
Nors šaltinis padarytas kaip iki 3000V (3kV), tačiau tai tik dėl to, kad mano voltmetro skalė tokia, ir aš nenorėjau ją perpaišyti. Išėjimo įtampa priklauso tik nuo išėjimo trafo, diodų ir kondikų. Mano naudojamos detalės teoriškai gali išlaikyti ir 12kV įtampą. Kadangi reguliavimo metu mačiau vos ne centimetro ilgio kibirkštį, tai 10kV tikrai buvo.
Continue reading →
Konstruojamam prietaisui prireikė kilovoltmetro (to kur tūkstančius voltų matuoja). Tačiau buvo kelios sąlygos- įtampos šaltinis yra atjungtas nuo žemės ir gali bet kuris gnybtas būti įžemintas. T.y. jei reikia, sakysim +2kV, tai neigiamą gnybtą įžeminam. O jei reikia minus -2kV, tai paprasčiausiai įžeminam teigiamą gnybtą. O dar gali būti bet koks tarpinis variantas.
Kitas reikalavimas- maitinimo šaltinis negalingas, todėl reikia ekonomiško voltmetro. Pvz. išluptas iš TV siustuvo voltmetras naudojo… 6 kilo omų rezistorių ir paprasčiausią ampermetrą, rodos 5mA (arba 75mV). Galima pasiskaičiuoti, kiek W energijos išsiskiria ant to rezistoriaus.
Internete panašių sprendimų greitai neradau, todėl pradėjau nuo teorijos:
Tai PSpice student versija. Teoriniams paskaičiavimams kaip tik. Čia beja jau advanced schema. Pradinė buvo su teoriniais įdealiais operaciniais stiprintuvais. Beja kogero R3 (R2 Eagle) ten nereikalingas, R8 ir R9 vienodi … 🙂 Čia taip gavosi, kad kai dariau įliustracijas, pradinė schema jau buvo išdraskyta ir surašyti eksperimentiniai skaičiai.
Continue reading →
Prireikė tokio… ir gana greitai. eBay siūlo kažką, bet brangiai. Iki 5kV tipo laiko. Kiek apžiūrėjau foto, atstumas kiek mažokas mano eksperimentui. O kam man prireikė kištuko? O todėl, kad aukšta įtampa tai pavojinga ir visokie pajungimai ant snarglių jau nepatinka. Norisi šaltini uždaryti saugiau. Todėl nutariau pameistrauti kaip šaltkalvis. Tuo labiau kad turiu patogų įrankį- mažas tekinimo staklikes (pirkau už 300Lt).
Kaip donoras ėjo standartinis BNC kištukas iš parduotuvės. Teko nupjauti krasčiuką ir pašalinti vidurius. Dar viduje kiek padidinti skylutę. O štai sunkiausia dalis- plastikinis viduriukas. Medžiagos šaltinis- seno LCD monitoriaus matricos pagrindas.
Continue reading →
Prieš …. eeee…. 5 metus rašiau apie egzotiškus daugiaomius rezistorius. Čia senas straipsnis apie tai. Tačiau tai kažkokie matavimo, preciziniai rezistoriai kurie dirbo gal iki kilovolto įtampose. Tačiau jei reikėtu padalinti įtampą iš keliasdešimt kilovoltų šaltinio? Paprasčiausiai kibirkštys peršoktu iš vieno rezistoriaus galo į kitą.
Todėl, kad supažindinti su kiek egzotiškesne techniką, o ir šiaip reikėjo, paardžiau kelis aukštos įtampos maitblokius. Tokius panašius į TV split trafus, tik su dešimčių mA eilės išėjimais. Kilovoltai ir miliamperai duoda gana riebius vatus. Todėl tie maitblokiai sunkuliai, rack mountable ir visi blogi. Tačiau atlikus silikoninės gumos skrodimą buvo išlupti tokie gražuliai:
Nufotkinau ant klavietūros, kad matytus dydis.
O ir varžos tokios padidintos- cilindriniai rezistoriai po 200 megaomų, mažuliai plokšteliniai po 100M. Deja, mano eksperimentui jie kiek per dideli…
Taip manau užbaigiu šio mėnesio beviltiškus straipsnelius kurie rašomi tik tam, kad parodyti, kad puslapiai dar gyvi. Yra labai lėtai gaminami kiek žemiškesni projektai ir eksperimentai. Tikriausiai rugsėjo mėnesį bus informatyvių straipsnių.
P.S. Beja, mano testeris 200M rezistorių išmatavo kaip 196M. Manau kaip 10% rezistoriui ir tokiam megėjiškui testeriui visai nieko tikslumas.
Tokį jau radom sandėlyje. Ir netingėjo kažkas taip sutiuninti šitą notebuką…
Tikrai čia ne mano darbas… 🙂
Gerai, kad batarkes išėmė prieš mažindami.
Alia ir turėk kantrybės. Pagal pėdsakus, pjauta su arba su rankiniu metalo pjūklu arba su juostiniu pjūklu. Kadangi darbe juostinis neveikia (“Mineralinis” nesugeba naujo pjūklo uždėti), tai tikrai nei vienas iš mūsiškių vandalų taip nedarė. O ir laiko tam reikia skirti… 🙂
Čia toks, meninis straipsniukas. Senai jau tokius rašiau. Darbe laikas nuo laiko atsiranda visokios naikinamos mokslinės technikos, ir jei suspėju, tai stengiuosi išlupti įdomias lemputes. Juolab, kad kai kurios lemputės pavojingos ir jas negalima daužyti. Viena iš tokių lempučių, net nežinau iš kokio prietaiso, tačiau lemputė tikrai ne tarybinė. Tai HID (high intensity discharge) lemputė, su gyvsidabrio užpildu. Sprendžiant pagal gyvsidario lašo dydį, tai ypač didelio slėgio lempa (ten rimtai, šimtai atmosferų slėgis gaunasi). Kita šios lempos įpatybė- ji labai kokybiškai padaryta. Kadangi išliko paraloninis laikiklis, tai spėju, kad lempa nenaudota.
Čia bendra nuotrauka, kad įsivaizduoti lemputės dydį. Tačiau nelabai kas ir matosi. Tolimesnės nuotraukos aiškesnės ir jei ant jų paspausti, pasimatys žymiai didesnė nuotrauka.
Continue reading →
Kai reikia ką nors patirti, ką nors paprogramuoti, aš imu iš stalčiaus savo seną PCB plokštelę su ATMEGA16 mikroschema, biški palituoju jei reikia, perprogramuoju ir naudoju. Tačiau laikas eina, PCB sudilo, vietomis atšoko takeliai, o ir šiai nei technologiškai, nei estetiškai nebegražiai atrodo. Gal prie 5 metus (vaje) viskas buvo ir gerai, bet dabar jau yra Kiniškos pramoninės PCB…
Kodėl ta pati, archaiška Atmega? Juk yra tiek naujų procesoriukų, visokios ARM technologijos ir panašiai… Ogi todėl, kad aš dar vis tebeturiu prilupinėtų atmegų. Ir dar dėl to, kad naujom mikroschemom man reikės daug ką mokytis iš naujo, o aš tingiu. O beto turiu šiokią tokią paprogramių biblioteką ir biški загатовкю. O ir dar, naujos mikroschemos dažnai tupi durnuose korpusuose (arba siaurakojai arba BGA) arba reikalauja visokių papildomų reikalų. Kodėl ne ARM ir ne koks androidas? O kam man “ekskavatorius rūtų darželyje”? Aišku yra pas mane ir ARM devboardas su Androidu, yra ir Texas Instruments kažkoks devboardukas, ir Freescale semiconductors 8 ir n-liolikos bitų kontrolerio devboardai. Tačiau pagrindinė bėda laikas. Ypač dabar, kai darbe teko persikonfiguruoti į chemikus. 🙂
Taigi, versija 2.0. Pagrindiniai skirtumai nuo pirmos versijos:
Pridedu testinį softą kuris leidžia patikrinti LCD, I2C epromą, termometrą ir laikrodį. Kaip visada, source code ir sukompiliuotas hex failas.
O kad būti visai geriečiu, prašom: Eagle schema, PCB ir Gerberiai.
P.S. beja, vietoje 16 atmegos gali dėti ir didesnę ir mažesnę. Svarbu tik kad sutaptu pinoutas.