ATMEGA USB 004 (ADC)

ATMEGA16 turi savyje ADC (analog digital converter, analoginio signalo keitiklį į skaitmeninį). Su šiuo prietaisu galima išmatuoti kokio nors daviklio ar maitinimo šaltinio įtampą. ATMEGA16 turi 8 kojeles prie kurių galima prijungti skirtingus analoginius signalūs. Pats keitiklis nėra labai greitas, bet pilnai panaudojamas įvairiuose prietaisuose. Labai rekomenduoju perskaityti ATMEGOS datasheetą, nes ADC keitiklis turi daugybę įvairiausių nustatymo parametrų. Kaip pasirinkit atraminę įtampą- išorinis šaltinis, Vcc ar integruotas į kontrolerį atraminės įtampos šaltinis. Taip pat galima pasirinkti įvairiausius stiprinimo koeficientus ar net deferencialinis įėjimas.

Programa labai paprasta. Ji tiktai nuskaito ADC parodymus ir parodo rezultatą LCD modulio ekrane. Pakeitus kelias užkomentuotas eilutes galima nuskaiyti visų ADC kanalų reikšmes.

ATMEGA ADC

“Stepas” tai nieko nereiškiantis žodelis kiles nuo angliško žodelio “step”. Ten idikuojama paprasčiausio vidinio ciklo kintamojo reikšmė. Kiek pakeitus programos kodą ten indikuojasi ADC kanalo numeris. Ir beto, besikaitaliojantys skaičiukai dažnai parodo, kad programa dar veikia. Tai svarbu, kadangi LCD modulis gali rodyti kokius nors senus parodymus or procesorius buti smigęs. 🙂

Beja, kad apsaugoti programą nuo užstrigimo verta susidomėti “watchdog” taimerio panaudojimu. Šioje programoje jis nepanaudotas.

Programa: 20070918.zip.

ATMEGA USB 003 (LCD)

Iš to mirksėjimo nieko gero. Dažnai reikia parodyti kokius nors sudėtingesnius parametrus. Tam lengviausiai naudotis standartinius LCD modulius. Jų galima prisilūpinėti iš visokių senų aparatų, nusipirkti iš manęs 🙂 ar permokėjus didelius pinigus nusipirkti parduotuvėje.
Yra visokių LCD modulių, bet pat papuliairausias yra alfanumerinis modulis su HD44780 kontroleriu. Yra visokiausių LCD modulių modifikacijų. Aš savo eksperimentams panaudojau patį populiariausią- 2×16 simbolių.
Modulis paprastai turi 14 kojų, jei su pašvietimu- tai 16. Tiek daug kojų naudojama kai modulis jungiamas 8 bitų režimu. Žymiai racionaliau jungti naudojant tik 4 bitus- baitas siunciamas per du ciklus. Tačiau prie esamu mikrokontrolerių greičių, nesijaučia jokio suletėjimo. Modulis turi “self-test”- užtenka į jį paduoti maitinimą ir turi pasimatyti juodi kvadratėliai viršutinėje eilutėje. Jei nesimato, kartais reikia pareguliuoti kontrastą su vieninteliu kintamu rezistorium ant PCB.

LCD AVR

LCD valdymui panaudotas modulis iš interneto. Po keletos nesekmingų paieškų, apsistojau ties Peter Fleury programa. Ji leidžia LCD valdymo laidelius jungti prie bet kurių portų ir nėra problemų. Kitos LCD programos turėjo apribojimus. LCD modulio pajungimas aprašomas lcd.h faile. Prie lcd.c failiuko lysti nereikia. Ten galima tik pasiskaityti kokios procedūros ir funkcijos sukurtos.

Programa demostruojanti aparato veikimą yra faile test_lcd.c. Ten dar parašytos mygtuko detektavimo procedūros kurios nėra labai tobulos. Mygtukui naudojamas jumperis kuris schemoje pavadintas “firmware” 🙂

LCD AVR

Beja, jei maitinate šia schemą per USB laidą, nekreipkite dėmesio į windozės priekaištus dėl nežinomo USB įrenginio. Tuo užsiimsime žymiai vėliau. Neužmirškit, kad aš rašydamas šitą bloga pats mokinuosi apie šiuos mikrokontrolerius. Todėl čia visur gali būti kvailų klaidų.

Programos tekstas ir hex failas nekantriems: 20070917.zip.

ATMEGA USB 002 (LED mirksiukas)

Jei jau surinkom schemą, reikia ją pratestuoti. O kad pratestuoti, reikia parašyti kažkokią programą. O kad prašyti programą reikalingas kažkoks softas. Jei neturit softo, tai reikia iš interneto nusikrauti WinAVR paketą: http://winavr.sourceforge.net/
Dar gerai būtų, bet neprivaloma, nusikrauti “Programmer’s Notepad 2”. Tai kiek palengvins darbą.

Pirmoji programa tai paprasčiausias mirksiukas- paeiliui uždeginėjam šviesos diodus ant plokštės. Tai pratestuosim ar veikia procesoriukas ir ar diodai šviečia. Nieko čia stebūklingo ar svarbaus nėra. Nuotrauka daryta su ilgu išlaikymu, todėl atrodo, kad visi diodai dega. Iš tikro, pastoviai dega tik vienas diodas- tas kuris indikuoja maitinimo pajungimą. Kiti diodai skirtingu greičiu mirksi.

mirksiukas
(baisi plokštė. Mano printeriui šakės ir todėl gaunasi “kiauri” takeliai)

Programos archyvas: 20070916.zip

Programėlė labai paprasta- nustatom naudojamas kojeles išėjimui, paleidžiam amžina ciklą ir ciklo duomenis pumpuojam į portus. Realiai tai daryti nereikėtu- nes dabar programa pumpuoja visus bitus, o reikia keisti tik tuos bitus kurių kojeles norime valdyti. Bet čia programa tik ištestuoti ar veikia konstrukcija.

Keletas komentarų. Mano archyvo makefile jums garantuotai neveiks “program” užduočiai. Čia todėl, kad mano LPT1 portas nebegyvas ir aš naudoju papildoma PCI plokštę su papildomom LPT jungtim. Todėl reikia persirašyti “program” sekciją- ten kur parašyta:

program: $(PRG).hex
avreal32 -pBC00 -ab -e +$(AVREALMCU)
avreal32 -pBC00 +$(AVREALMCU) -ab -w -c $(PRG).hex -v

reikia pakeisti -pBC00 į jūsų naudojamo porto parametrus. Daugiau informacijos paleidus “avreal32 -h”. O jei naudojat kitą programatorių, tai šias eilutes reikia pakeisti iš esmės. Arba nenaudoti “make program” funkcijos.

Visiškai žaliam žmogui dar vienas paaiškinimas kurio niekas nerašo, nes tipo “visi tai žino”. Programa kompiliuojasi su komanda “make all” ar iš to Notepado, Tools->[WinAVR] Make All
Kompiuteris turi prirašyti visokių ten užrašų, kuriu dauguma nieko blogo nesako, nes make failas yra universalus. Mums esmė yra pačiam gale: > Process Exit Code: 0 ir kad niekur nebuvo ERROR.
Komanda “make clean” arba Tools->[WinAVR] Make Clean išvalo visus sukompiliuotus ir paruoštus failus. Todėl jei ką nors pakeitėt programoje, neužmirškit paleidinėti “clean”.

Nu ir paskutinė komanda ar užduotis: make program arba Tools->[WinAVR] Program užprogramuoja programą į mikrokontrolerį.

Truputis informacijos apie “security” bitus. Pas Atmelį tie bitai kiek miglotai paaiškinti, o ir daugelis interneto puslapių tai aiškina kiek kitaip (dažnai teisingai, bet dėl terminalogijos subtilybių būna sunku suprasti). Labai lengva kaitaliojant bitus “užrakinti” mikroschemą taip, kad ji nebeatsiliepinės į serial/jtag programavimą. O tada jau bus problemos, nes cipuką teks lupti lauk. Mano čipukas išluptas iš kažkokio prietaiso ir jo bitai atrodo taip:
Fuses
OSCCAL = AD, AB, A7, A8
BODLEVEL = 0
BODEN = 1
SUT = 2
CKSEL = F
BLB1 = 3
BLB0 = 3
OCDEN = 1
JTAGEN = 1
CKOPT = 1
EESAVE = 0
BOOTSZ = 3
BOOTRST = 1

Aš ju neliečiu, nes kolkas viskas veikia. 🙂 O šiaip rekomenduoju pradžiai pasiskaityti gamintojo datasheetą. Nes gamintojas stengiasi kiek galima mažiau klaidų rašyti savo dokumentacijos. Beja, tie bitai skiriasi pas skirtingus MCU. Todėl kartais perkeliant programą iš vienos šeimynos į kitą, tenka pasukti galvą.

Beja, archyve yra ir HEX failas skirtas mano plokštei. Todėl galima pratestuoti geležius be jokio kompiliavimo.

ATMEGA USB 001 (schema)

Kaip jau minėjau, prisirankiojau aš keliolika ATMEL ATMEGA16 procesoriukų. Nutariau pasinagrinėti šio mikrokontrolerio darbą ir ką nors sukonstruoti. Kadangi šis mikrokontroleris turi kiek daugiau atminties, nutariau surankioti iš interneto C kalbos paprogrames ir pritaikyti savo eksperimentams. Visos programos įdėtos į šiuos interneto puslapius bus ištestuotos ir veikiančios. Bandysim ištaisyti visas galimas klaidas- pvz. vienoje USB programoje ir draiveriuose buvo supainioti vieno baito MSB ir LSB. Tai kainavo man dvi dienas darbo 🙂 kol suradau svetimą klaidą. Kas mėgino programuoti, žino kaip sunku isijausti į svetimą programą.

AVR USB

Kadangi internete prisirankiojau visokių projektų, teko pasidaryti specialią plokštę. Jis šiek tiek universali- todėl daugumas skirtingu projektų veikia ant tos pačios hardwarės.
Projektuose bus nagrinėjama: ADC, USB komunikacija, I2C, LCD modulių pajungimas, IR imtuvas (distancinis valdymas) ir t.t.
Šiam multi projektui reikia įsigyti ATMELio ATMEGA16 (gal ir tiks ir kitos, bet aš naudosiu 16 nes daug turiu), 12MHz kvarcą, USB B lizdą (iš usb imamas ir maitinimas), keletos rezistorių ir kondensatorių ir keletos šviesos diodų ir vieno kintamo resitoriaus. Taip pat reikės kištuko programatoriui ir LCD moduliui (nors modulį galima prilituoti laideliais).
PCB plokštelė padaryta ant vienpusio folguoto tekstolito, todėl PCB lengva pasidaryti namuose. Mano lazerinis printeris višai nupušo, todėl aš stengiuosi daryti plokšteles su kiek galima storesniais takeliais. Plokštė reikalauja 8 laidelių (airwires).
LCD modulis- pats paprasčiausias 2×16 simbolių alphanumerinis indikatorius su populiariausiu HD44780 kontroleriu.

“Aparato” schema:
AVR USB
(spauskit ant paveiksliuko kad pažiūrėti smulkiau)

Spausdintos plokštės eskizas:
AVR USB

Schema ir PCB Eagle formate .

MCU programuojamas su Altera ByteBlaster MV programatorium, su AVREAL programa. Beja, turiu pranešti, kad eksperimentuodamas sudeginau savo kompiuterio motinos LPT1 portą ir dabar naudoju papildomos kortos LPT adapterius.

avreal/WIN32 - AVR controllers LPT programmer by Redchuk Alexandr
v1.25rev5 (Jan 15 2007 20:02:38) http://www.ln.com.ua/~real/avreal
bug-reports, suggestions and so on mail to avreal@real.kiev.ua

Todėl aš kiek pakeičiau “make” failą. Tiksliau jo “programavimo” dalį. Pasikoreguokite pagal savo turimą programatorių arba nenaudokit “make program” komandos.

2012.08.05
Ši PCB ir kogero schema paseno. Nuo šios datos naudojama nauja versija. This PCB is absolete, please check new one in this web blog entry.

DVB-T

Nužiūrėjau aš radiocool.lt puslapiukuose, kad galima žiūrėti su kompu Lietuvišką DVB-T televiziją, tai ir nutariau išbandyti. Minėtame puslapyje išsamiai parašyta, kaip suinstaliuoti tą programą ir kaip ten konfiguruoti. Aišku, yra ir grėblys. Pirmiausia, kai nusikraunam tą programą, reikia eiti į “filters” direktoriją ir paleisti BAT failiuką, kad susiregistruotų tie filtrai. Ir dar, jei programa perkeliama į kitą vietą, filtrus reikia perregistruoti. Kitas “grėblys”, tai kad ne pas kiekvieną žmogelį yra suinstaliuotas PowerDVD7 grojikas, todėl ir minėtų kodekų savo kompe nerasit. Aš pradžiai pabandžiau ffdshow (su h.264 palaikymu), bet jis žiauriai striginėjo. Tada panaudojau kodeką iš Nero video playerio. Jis jau geriau rodė, bet irgi laikas nuo laiko kompas strigdavo. Tada nuėjau į internetą, į DVB (tinka ir satelitų megėjų) puslapius ir ten nusikroviau warezinį kodeką: CoreAVC Professional 1.5.0.0. Šitas bent jau neužlaužia kompo.

Panaudota programa AltDVB (rumūniška), o geležis tai Leadtek WinFast DTV1000T (grynai skaitmeninis, ne toks krūts kaip pas radiocool). 🙂

Programos interfeisas:
DVB-T
(paspauskit ant vaizdelio didesniam paveikslėliui).

Matosi 10 “free” kanalų (2 ar 3 iš jų tik testinė lentelė) ir 10 mokamų, koduotų kanalų.
Kanalų kokybė gera. Tačiau, aš gaudau signalą su kambarine antena, todėl dažnai dingsta garsas ir vaizdelis pabyra kvadratėliais. Va šita ponička kokybiškai matosi…
DVB-T

O čia jau vaizdelis pabyrėjo kvadratėliais…

DVB-T

Čia du kadrai jau iš įrašyto transport stream. Jį rodo VLC playeris ir dar kažkoks free grojikas. Paspaudus ant paveikslėlių, nusikraus pilnas, nekompresuotas kadras. Deja, vieno “kadro” svoris yra nepilnas megabaitas, todėl labai jau neterorizuokit mano serverį.

DVB-TDVB-T
(Spausti ant kadriuko, kad pamatyti visą kadrą).

Manau, reikia traukti anteną ant stogo…

Griekas

Kai kas man prikaišiojo, kad mano weblogas labai jau toks “geležinis”, be jokio “skoningo”, “skanaus”, turinio. Tai va, jums žinutė iš visai kitos operos. Ir kartu aš išduosiu dar viena savo paslaptį…

Tikriausiai daugelis valgė per šventes keptą antį? Skanus dalykėlis, bet jo dažnai būna mažokai- vienas lavonėlis visai šeimynai. Ir dar ragina: valgyk garnyrą… Bliamba, kad pajusti tikrą anties skonį, reikia kaip kokiam viduramžių grafui pririesti tos antienos iki viršaus. Taigi, šeimyna, giminės ir artimieji išsilakstė- kas kažkur, kažkas atostogauja prie Adrijos jūros… O štai Levas nutarė pasidaryti sau šventę. Išsikepti antį. Nuėjau į kiek didesnę pardoškę, ta kur su “X” raidėm ir nusipirkau ančiuko lavonėlį. Tokį 2,02kg svorio. Kaip tik man “paėsti”. Vyrai nebijokite kulinarijos, čia tik moterys burčina, kad tai sudėtinga. Jei mokate sulituoti koki aparačiuką su procesorium, tai jums iškepti antį- baikos.

Lavonėlį išplaunam. Pažiūrim ar viduje kas nors nepalikta. (Kai perki kitur, ne “X” parduotuvėje, tai viduje galima rasti visokių gyvūnėlio atsarginių detalių: skrandžiukų, kepenėlių…), praplaunam.
Išsiverdam puode kokio nors kamšalo- pvz. kruopų. Aš panaudojau ryžius. Pavirtas kruopas, kartu su keliais papjaustytais obuoliais ir plius nenustatytą kiekį prieskonių sukišam į lavonėlio vidų. Kad kamšalas nepabėgtu, kojas suglaudžiam ir surišam. Galima su medvilniniu šniūru. Aš panaudojau varinę vielutę (be izoliacijos). Nuo UTP kabelio. 🙂 Lavonėlio išorę apibarstom įvairiais prieskoniais, druska.
Paimam kepimo maišą (rankovę). Į jį imetam dar vieną perpjautą obuolį ir sugrūdam lavonėlį. Visą komplektą dedam ant “blėkos” ir trenkiam į orkaitę. Orkaitę nustatom apie 150…200 °C temperatūrai. Po maždaug 30 minučių lavonėlis pradeda kepti. Maišas išsipučia. Maišas neturi liestis prie orkaitės sienelių, nes tada jis prasikiaurins. Po kažkiek laiko (čia jau mistika, negaliu pasakyti. Manau po kokios valandos.) lavonėlio viršutinė dalis paruduos, o apačioje prisirinks skysčio kuris viduje virs. Tada reikia lavonėlį apversti- tam, kad abi pusės gražiai paruduotu. Nes kitaip apatinė pusė bus balta- lavoninė.
Dar po kažkiek laiko, pradeda ruduoti ir kita pusė. Tada praduriam maišiuką, kad ištekėtu skystis ir riebalai. Čia jau atsargiai- ne daug trūksta iki traumos. Dar kiek pačirškinam- galima įjungti grilį. Jis gerai patirpdo poodinius riebalūs.

Ir taip maždaug po dviejų- trijų valandų lavonėlis pavirsta gana skaniu daikčiuku- kepta antim. Skysti išpilam (kai kurios šeimininkės kažką iš jo daro, bet mes mesėdžiai), plėvelę išmetam.

Gaunasi kažkas tokio.

Antyte

Tas mažas buteliukas tai Graikiška degtinė. Jei suriesit visą antį, jos gali prireikti, kad suaktyvinti skrandžio veiklą.

Vsio. Nebegaliu daugiau rašyti. Kepsnys jau kiek praaušo, einu maitintis.

P.S. visus indus geriausiai išplauti su indų plovimo mašina. Rankomis plauna tik lameriai.

HP 970cxi plovimas

Hewlet Packard Deskjet 970 cxi printeris tai jau senas modelis. Bet jis dar ganėtinai geras aparatas. Kodėl? Todėl, kad į jį dedasi didelės rašalinės. Jis gana greitai spausdina ir jo spausdinimo kokybė labai jau ir nesiskiria nuo šiuolaikinių printerių. Į printerį dedasi dvi rašalinės- spalvota, su kempinės rezervuaru ir juoda, su plastikinio maiselio rezervuaru. Spalvota rašalinė pildosi labai paprastai- tereikia viršuje padaryti skylutes ir su svirkštu pumpuoti rašalą. Su juoda rašaline kiek sunkiau- anga yra rašalinės dugne. Ten reikia išmušti šaratą ir galima pildyti. Tik po pildymo vėl reikia užtaisyti skylę. Bet šitas blog postas ne apie rašalo kartridžų pildymą, bet apie pačio printerio valymą.

Pats printeris atrodo va taip. jis turi USB ir LPT portus, tiesioginį 220V pajungimą.

HP970cxi
Continue reading →

Šaldytuvas smegeniams 2

Kadangi pirma smegenių šaldytuvo versija nepavyko, grįžom prie pradinio plano. Į pakabinamas lubas integruoti kompo ventiliatorius. Čia tik prototipas- 16 ventiliatorių. Tai nėra didžiausi kompiuteriniai ventiliatoriai, tai standartiniai iš kompų maitblokių.

Coooooler

Aparatas gerai pučia orą. Bet ir ima ganėtinai daug elektros. Užmaitnius nuo galingo 12V šaltinio triukšmas ganėtinai didelis. Tačiau panaudojus kiek silpnesnį 9V maitblokį triukšmo ir perpumpuojamo oro santykis pasidarė kaip ir optimalus.

Ventiliatoriai tik suklijuoti su Moment klijais- jokių tvirtinimo elementų nepanaudota. Todėl konstrukcija nėra tvirta ir nelabai panaudojama pakabinamose lubose. Galutinis variantas (jei užteks kantrybės) bus sutvirtintas kažkokiom metalinėm ar plastikinėm detalėm.

Bet pūteklis visai nieko gavosi… 🙂

Šaldytuvas smegeniams

Karšta. Nemaloniai karšta ir drėgna. Nors dabar 00:15 minučių, langas atidarytas, bet nuo kompų mano kambaryje 26°C laipsniai ir 90% drėgnumas. Reikia šaldyti smegenius. Jau kažkada rašiau kad pirkau Peltje elementą. Pritaikiau jį prie kažkokio navarotno procesoriaus kūlerio. Gavosi va tokia konstrukcija:

brain cooler

Vietoje smegenų panaudojau varinį viduriuką iš kažkokio kito kūlerio. Tai monolitinis vario gabaliukas, kokie 200g svorio. Ventiliatorius maitinamas nuo paprasto maitblokiuko. O štai peltje elementui teko pritaikyti automobilio akumų kroviką.

brain cooler

Krovimo aparatas turi dvi išėjimo įtampas 6V ir 12V. Prie 6V pakrovėjo ampermetras rodo apie 6A (36W). Prie 12V- ampermetras pabėga už skalės ribų. Jei peltje elementas būtų tiesinis, srovė manau išaugtų dvigubai. Atitinkamai galia dar daugiau- 144W. Šiaip srovė turėtų but didoka- 2×0.75mm2 laidas karštokas ir labai minkštas. Deja panaudotas procesoriaus kūleris nesusidoroja su išskiriama temperatūra. Kol dar metalinė konstrukcija šalta, šaltojoje zonoje labai šalta. Deja, radiatorius įkaista ir sistema padaro nebetokia efektyvi. Visas aparatas tesugeba kondensuoti vandenį. Reikia ieškoti kokio nors efektyvesnio šilumos nutraukėjo. Dabar gaunasi labiau smegenų šildytuvas- nes nuo kūlerio pučia karštą orą.

Transformatorius TC-180-2

Vienam eksperimentui prireikė kiek aukštesnės įtampos, tai teko garaže paieškoti kokio nors transformatoriaus. Ir pageidautina su dvigubom apvijom (Čia buvo mintis 200% perkrauti trafuką). Pirmas pasitaikęs transformatorius buvo TC-180-2 (šiaip, jei ieškot informacijos apie rusiškus aparatus, jų markę reikia rašyti rusiškomis raidėmis, net jei tos raidės visiškai taip pat atrodo… taigis čia trafas ТС-180-2). Jis atrodo maždaug taip:

TC-180-2

Tai transformatorius iš senoviško lempinio televizoriaus. Raidės TC reiškia “transformator setevoj” (трансформатор сетевой)- tinklo transformatorius. Arba “silovoj” (силовой). Skaičiai 180 reiškia nominalų galingumą (reiškia iš jo galima spausti 180W pastoviai be jokio pavojaus. Nepainioti su kinietiškais vatais). Skaičiukas 2 tai versija. Dideliuose spalvotuose telikuose buna ir galingesnių tranformatorių, kad ir 270 vatų.

Daugeliui megėjų tokie trafai papuola apardyti ir neaišku kaip ką jungti. Laimei, ant šių tranformatorių paprastai būna lentelė su aprašymu. Bet ne visiems ji suprantama.

Pvz, ant maniškio parašyta: 1-2-3, 1`-2`-3` = 127V/220V, 1.51/0.87A. Kas kur čia kaip? O ištikrujų, čia viskas kitaip: 1-2-3 tai 0-110V-127V ant vienos špulės. Ant kitos atinkamai: 1`-2`-3` tai 0-110V-127V.
Žodžiu simetrija. Beja ant tokių trafu ir reikia simetriškai vynioti apvijas. Dar iš čia paprasta matematika: tarp 2 ir 3 yra 17V.

Sakysim pas mus tinkle 220V (senas, tarybinis standartas), tai reikia jungti 2x110V. Jungiam taip: kištuką jungiam prie 1 ir 1`. Toliau užtrumpinam tarp 2 ir 2`. Deja, pas mus tinklo įtampa jau europietiška, 230V. O ir pats trafas turi didelę laisvos eigos srovę (dėl šerdies įsisotinimo). Paprasčiausiai, taip nuspredė tarybiniai inžinieriai. Bet dar yra keletas apvijų. Todėl galima “trumpiklį” jungti tarp 2 ir 3` ar net 3 ir 3`. Taip gaunasi atitinkamai 237V ir 254V pirminė apvija.

Antrinės apvijos irgi jungiasi panašiu principu. Taisyklė viena, kad nesujungti dviejų apvijų priešpriešais, visada junkite vienodus numeriukus. Aišku jei tinka išėjimo įtampos.

Antrinės apvijos etiketėje jau nurodytos “teisingai” t.y. vienai sekcijai. Taigi, pagal etiketę:
5-6 tai 59.5V/0.5A
7-8 tai 43.5V/0.38A
9-10 tai 6.4V/4.7A
11-12 tai 6.4V/1.5A.

Čia įtampos bus tokios su sąlyga, kad pirminėje jos atitiks normą. Nes trafas dirba kaip “proporcingo” dalinimo prietaisas- biški per daug įtampos įėjime, tai ir biški per daug įtampos išėjime.

O štai mano eksperimentams aš apvijas sujungiau autotransformatoriaus principu. Įėjimas 1 ir 1`. Sutrumpinta 2 ir 2`, 6 ir 6`. 5 sujungtas su 1`. Taip gaunu 220+59.5+59.5=339V. Išėjimas pajungtas prie 1 ir 5`.
Praktiškai gavosi kiek daugiau, nes mano namų tinklo įtampa 235V. Ši konfiguracija bus jungiama per LATR (reguliuojama laboratorinį autotransformatorių) ir išėjimo įtampa reguliuosis nuo 0 iki 400V.

Dabar keletas ispėjimų: čia tekančios įtampos ir srovės mirtinai pavojingos. Transformatorių būtinai junkite per saugiklį. Pasitikrinkite, ar transformatorius neturi pramuštos izoliacijos- pamatuokite su ometru megaomu skalėje- varžos tarp apvijų ir tarp apvijų ir korpuso turi buti begalinės. Įjunkite transformatorių ir pasitikrinkite, ar nėra užsitrumpinusiu vijų- jei bus, trafas kais, bus nenaudingas energetiškai ir gali sukelti gaisrą. Tarpapvijinių trumpųjų jungimų ometras nerodo. Šio trafo tuščios eigos srovė apie 150mA (“palengvintam” režime- 50mA). Rekomenduoju savo “laboratorijoj” pasistatyti srovės nuotekio (skirtuminę) rėlę. Vis saugiau bus eksperimentuoti. Ir dar korpusus įžeminkite.