Šitą daikčiuką (heatpipe) tikrai nenorėjau sulaužyti. Norėjau tik palenkti ir pritaikyti transportuoti šilumą nuo video plokštės į kompiuterio korpusą. “Iš fabriko” vamzdelis buvo sulenktas 180 laipsnių kampu ir transportavo šilumą iš vieno video plokštės radiatoriaus į kitą. Kai vamzdelį kiek palenkiau, plonasienis varinis vamzdelis ėmė ir nulūžo. Todėl atsargiai su savo vamzdukais.
Viduje ryškiai buvo žemesnis slėgis nei atmosferinis, nes lūžtant lygtai pasigirdo įsiurbimo garsas. Viduje radau varinio laido ir kelis lašelius skysčio. Labai atsargiai pauosčiau, bet nebuvo jokio kvapo. Poto net lyžtelėjau- jokio skonio… dar gyvas 🙂 Manau, kas šis vamzdelio modelis buvo užpildytas vandeniu. Vikipedija rašo, kad jų viduje buna įvairus skysčiai- nuo skysto helio (ypač šaltiems vamzdžiams), spirito, vandens ar gyvsidabrio (ypač karštiems).
Manau, kad kiniečiai nepanaudojo jokio brangaus skysčio. Virimo temperatūra pasiekta sumažinant slėgį vamzdelyje.
Truputi teorijos: šiluminis vamzdis (heatpipe) veikia dėl fizikinio efekto, kai verdančio skysčio temperatūra nebekyla. Štai paprastas vanduo, yprastam slėgyje verda prie 100° C. Ir kol visas vanduo neišverda, tol temperatūra nekyla. Vanzdelyje skystis verda, jo garai papuola į “šaltąjį” vamzdelio galą, ten kondensuojasi, atiduodą visą šilumą ir virsta skysčiu. Skystis vėl patenka į “kartštąją” zoną ir vėl pradeda virti ir siurbti šilumą. Pagrindinis triukas tame, kad ta laido pynė viduje veikia kaip kapiliarinis siurblys. Todėl vamzdelis veikia bet kokioje padėtyje.
Vietoj taves as to skyscio nebuciau laizes :))
Aš ekstremalas… 🙂
Yay, pagaliau pamaciau kas ju viduje yra.
O slegis tikrai zemesnis yra, kad pamazint vandens garavimo temperatura, ir ten seip vakuumas, kad palengvint garu judejima vamzdy.
O tai kokia prasmė naudot termo vamzdį? Ar kad būtų galima pernešti šilumą ir tokių būdu ją geriau išsklaidyt?
Termovamzdis efektyviau perneša šilumą nei tokio pat ilgio pilnaviduris varinis, o gal ir sidabrinis šiluminis laidininkas. Dar, jei termovamzdis yra darbinėje būklėje, jo karštojo galo temperatūra neviršija tam tikros ribos. Sakysim jo darbinė temperatūra yra 60 laipsniu, tai kol jis susitvarko su šilumos kiekiu, tol temperatūra nepakils aukščiau.
Gal išeitų termovamzdį pasidaryti namų sąlygom? Būtų labai patogu aušinant kokius stiprintuvus 🙂
Manau puikiausiai galimas variantas. Tik reikes pasikrušti kol parinksi tinkam skysčio kiekį. Teoriškai, nusiperki reikiamo ilgio varinių vamzdelių, viena galą aklinai užlituoji, įkiši laidinį kapiliarą, įpili vandens. Kitą galą užspaudi palikdamas mažyčiukę skylę. Pašildai ant dujinės, kad užvirtu vanduo ir kai kažkiek garo išsiverš iš skylės, ištrauki iš ugnies ir skubiai užlituoji. O vėliau tikrini kaip veikia… 🙂