Šitas postas skirtas tiems žmogeliams, kurie kartais rašo man emailus ir klausia atrodo tokius žinomus daiktus…
Taigi, klausimas: kaip pasidaryti nedidelio galingumo stabilizuotos 3.3, 5, 6, 12, 15V įtampos šaltinį.
Pats primityviausias metodas- panaudoti įtampos stabilizavimo mikroschemą. Tai linijinis įtampos stabilizatorius- visa perteklinė energija išspinduliuojama šilumos pavidalu. Todėl dažnai reikalingas radiatorius…
Pagal dokumentacija, tiek įėjime, tiek išėjime turi būti kondensatoriai, kad mažinti įtampos pulsacijas. Bet pagrindas- trijų kojų detalė. Centrinė koja ir skylutė varžtui jungiasi prie korpuso, žemės, nulio.
Mikroschema gali turėti įvairius pavadinimus. Vakarietiškame pasaulyje tai 78xx serija. Pvz. 7805 tai 5V stabilizatorius, 7812 -12V, 7815- 15V ir t.t. Pilnas mikroschemos pavadimimas dažnai būna su papildomom raidėm, pvz. LM7805C. Buna ir visai mažyčių mikroschemu 78L05. Jos skiriasi tik maksimalia darbine stabilizavimo srove ir išspinduliuojama galia.
Tarybiniam pasaulyje arba Rusijoje jos turėjo savo pavadinimą, pvz. 5V stabilizatorius vadinosi КР142ЕН5, dažniausiai ant korpuso buvo rašoma sutrumpintai “КРЕН5”, kas skamba kaip “KREN5”. Todėl tokias mikroschemas pravardžiuodavo KRENAIS.
TO220 korpuse standartinis stabilizatorius leidžiam max 1…2A srovę (priklauso nuo modelio). Dažnai turi apsaugas nuo trumpo jungimo, perkaitimo ir neteisingo pajungimo. Bet ne visada, todėl rekomenduojama pasiskaityti datasheetą. Korpuso maksimali temperatūra 70…80 laipsnių. Teorinis galios maksimumas 20W su begaliniu radiatorium. Be radiatoriaus- tik ~2W. Su realiu radiatorium- 5…10W. Ką tie vatai reiškia? Tiek šilumos išsisklaido, tiek energijos galima atimti iš įėjimo įtampos. Biški matematikos:
Turim aparačiuką kuris naudoja 5V ir 1A. Statom mikroschemutę ir jungiam prie automobilio. Ten įtampa kai nedirba variklis būna 12V, o kai dirba- 14V. Skaičiuojam prie didžiausio įtampos skirtumo.
Ukrit=Umašinos-5V=14-5=9V
Vadinasi, ant stabilizatoriaus bus galia:
P=U*I=9*1=9W. (Jei srovė kils, galia mikliai augs- prie 2A jau 18W)
Taigi, tie 9W virsta šiluma. Tai daugiau už 1…2W, todėl reikalingas radiatorius.
Jungiant prie juodų, sieninių “adapterių”/transformatoriukų visada reikia pasimatuoti kokią įtampą jis duos prie darbinės srovės. Esu matęs “trafukų” ant kurių parašyta 12VDC, bet realiai ten buna vos ne 25V prie 250mA.
P=20*0.25=5W (!) ir tokiai mažai srovei jau prireikia radiatoriaus…
Dar vienas parametras- maksimali įėjimo įtampa. Ji apie 35V. Skaityti datasheetus.
Ir dar vienas parametras- minimalus įtampų skirtumas kai dar veikia stabilizatorius. Pvz. pas standartini 7805 tai 2.5V (t.y. 5V stabilizatoriui reikia paduoti 5+2.5=7.5V). Paprastai tai būna pora-trejeta voltų. Tačiau galima rasti tokių mikroschemų, kurios turi labai maža įtampų skirtumą. Pvz. LX8383 serijos mikroshemos min įtampos kritimas 1.3 … 1.5V. Beja, šios mikroschemos max srovė kiek didesnė- 7.5A
Ką daryti, jei mikroschemos stabilizuojama įtampa netinka? Kai reikia kiek didesnės? Labai paprasta, reikia centrinę koja jungti per rezistorinį įtampos daliklį:
Panašiai veikia ir su 78xx serija. Galima vietoje rezistorių pastatyti kintamą rezistorių ir su juo nusireguliuoti reikiamą išėjimo įtampą. Vėliau, jei norisi, galima išmatuoti kintamo rezistoriaus puseles ir pastatyti du paprastus rezistorius.
Dar galima vietoje rezistoriaus, centrinę koją jungti su žeme per diodą ar stabilitroną (zenerį)- tada išėjimo įtampa padidės diodo kritimo įtampa ar stabilitrono stabilizavimo įtampa. Pvz. 7805 ir 1.5V zeneris duos 6.5V išėjimą.
svekas, ar galetu parasyti kaip pasigaminti paraka, ar sautuva?
No problem:
1. Dūminis parakas (juodasis): sudėtinės dalys: siera, anglis, salietra. Paimti reikiamom proporcijom, pridėti biški vandens, kad maišymo metu neužsidegtu, gerai išmaišyti. Kai išdžius, bus gatavas produktas.
2. Bedūmis parakas (piroksilinas): koncentruota azoto rūgštis, sieros rūgštis kaip katalizatorius, celiuliozė (medvilnės vata).
3. Nitroglicerinas: azoto rūgštis, glicerinas.
4. Dinamitas: molis (cukrus, purvas), nitroglicerinas.
5. Pramoniniai sprogmenys: trašos- amonio nitratas.
6. Pagerinti pramoniniai sprogmenys: 5+ dizelinas.
7. TNT (trinitrotulolas): tulolas+azoto rūgštis.
8. Daktaro Logano mišinys (kiaušingalviai): jodas + amoniakas.
9. Šautuvas: 2 arba 1 į vamzdį + kulka.
10. Atominė bomba- sudėkit į vieną vietą kelis kg urano, ar apie kilogramą plutonio.
Bliamba, vaikučiai, knygas skaitykit- Žiulio Verno romanuose labai aiškiai viskas aprašyta.
sveikas, gal turi kokiu informaciniu saltiniu (elektroniniu) apie itampos stabilizatorius, ar internetiniu puslapiu pavadinimu (kad butu lietuviskai) buciau labai dekingas
Laikas mokintis DVI kalbas: anglų ir rusų. Vėliau mokinkis vokiečių, prancūzų, ispanų ir kiniečių. 🙂
Jei domina elektronikos pradmenys, siūlyčiai nepasikuklinti ir nueiti į popierinių knygų biblioteka. Ten dar galima rasti tikros informacijos. Lietuviškam internete tikrai nieko gero nėra.
sveikas. Turiu itamos stabilizatoriu “L7812CV TO220”. Jungiau kaip parodyta Tavo pirmame paveikslelyje. Stabilizuota itampa(is akumuliatoriaus) iseina- 11,32V. Turiu auto Tv (priede DC i DC nebuvo),pajunges gal 5-7sek Tv rodo,bet poto pradeda mirkciot ekranas ir issijungia. Is AC blokelio rodo 12,48V. Tv duomenys : 12V 1500mA. Kodel issijungia? Voltazo maza? Ka daryt?? Buciau labai dekingas uz info.
Per mažai duomenų: kokia blokelio max srovė? O šiaip ką tu čia jungei? Akumas kažkoks, blokelis kažkoks…
Jei jungei: blokelis-7812-TV, tai reikia žiūrėti kokia įtampa ant blokelio ir kokia srovė teka. Ant blokelio turi būti keliais voltais daugiau- 14V kaip minimum. Toliau, reikia žiūrėti kokia temperatūra pas stabilizatorių. Blokelio įtampa matavai su apkrova?
Sveikas.
nusipirkau keilis rgb led’us (keturiu kojeliu) tik va kiek suprantu jiem reikia mazos sroves, tai norejau paklausti gal zinai kokiu saitu kur butu galima pasiskaityti apie sroves stabilizavima ar kazka panaus ( siaip intike tu paleidimo schemu daug yra bet visos su mokrokontroleriais, as ieskau ka nors su tranzais ar siaip su varzom butu galima ka sugalvoti?). as noriu juos i viena skydeli ideti ir kad pasirinktinai degtu kokia tai spalva, o gal uztektu juos sujungti nuosekliai? itampa 12v o sroves ateis nemazai tai nzn ka su ja daryti.
Aišku, diodų parametrų niekas nežino… 🙂
Sakysim leistina srovė per diodą- 20mA, diodą valdys koks nors npn tranzas (grandinė: žemė-tranzo emiteris-diodas-rezistorius-maitinimo pliusas 12V). Soties įtampos kritimą pradžiai atmetam, kritimas ant diodo- pora voltų, tai balastinio rezistoriaus varžą labai lengva pasiskaičiuoti. R=U/I=(12V-2V)/0.02A=500 omų. Pasirenkam artimiausią standartinį ir tiek….
Kažką jau rašiau apie skaičiavimą: http://www.vabolis.lt/2008/11/06/led-automobilistui/
O schemų be mikroprocesorių pilna. Kad ir šitas saitas: http://www.qrp.pops.net/LEDs.asp
Aciu uz pagalba 🙂
Laba visiems,
o kas galetu man paporinti kaip itampa nuo 0.5 iki 12V sukelti iki max 24, srove nesvarbu.
Pagarbiai
nuo pusės volto tai nelabai be germanio. O nuo kokiu 0.7 jau galima. Su: http://www.vabolis.lt/2008/02/06/dziauliu-vagis/
Nors teoriškai rašo, kad nuo 0.3V prasideda. Bet tada reikės germanio tranzistoriaus kokio nors geresnio.
Kiek modifikuoti schemą- reikės vietoje šviesos diodo kokį įtampos nusiėmimą organizuoti ir stabilitroną 24V. Panašios schemos gamina kelis šimtus voltų radiacijos detektorių lempoms maitinti.