Jau senai norėjau pabandyti tokį fokusą- perlituoti DIMM mikroschemas ant kitos, laisvos pusės ir pabandyti padvigubinti atmintį. Kol SDRAM DIMM atmintys buvo brangios ir sudeginti kompiuteriai buvo didelė bėda, tol nenorėjau daryti šį eksperimentą. Dabar, tiek atmintis, tiek tokio lygio kompai nieko nekainuoja, todėl pabandžiau…
Pradžiai susiradau donorus- du vienetus po 128Mb ir vieną DIMMą po 256Mb. Visi DIMMai visiškai vienodi, to pačio gamintojo, atminties mikroschemos visiškai vienodos: PQ3S168E75 – tai permarkiruotos mikroschemos, todėl neaiškus nei gamintojas, nei jų parametrai. Greičiaisiai tai koks nors Synchronous DRAM 128Mb x 4, x8 ar x16.
Pradžiai “nurengiam” čipukus:
Prilituojam, pagal pavyzdį perlituojam jumperius- rezistorius. Perrašom Serial Epromą, kad kompas žinotu, kad čia 256M DIMMas.
Deja, fakyrui fokusas nepavyko 🙂 Kompas visiškai nemato DIMMo ir visiškai nereaguoja. Ismeigus kartu su kitu, geru DIMMu nieko geresnio nepasiekiam- kompas nepasileidžia. Čipai visi šalti, trumpo jungimo tarp kojyčiu nėra. Matyt, visdėlto, perkaitinau aš tuos SDRAM čipus.
Papildymas po valandos- pavyko!
Prieš išmesdamas, nutariau pasibandyti su kitu kompiuteriu. Ir kompas KAŽKĄ parodė- kadangi integruota VGA plokštė sunaudojo “defektuotą” atminties ruožą, pasirodė chaotiškas vaizdelis ir kompas cyptelėjo. Pasirodo, viena kojytė buvo neprilituota. Dar truputis burtų su lituokliu, karštu oru ir izopropilo spiritu ir:
Linux Debian Lenny užsikūrė 🙂
Sveikinu 🙂 Šauniai pasidarbuota 🙂
memtest86 bandei leisti?
va čia tai hardcore…
memtestas nesikabinėjo 🙂
O tai litavimo procedūra su HeatGun’u tokių krabų vykdoma?
Pradžia buvo su litavimo pasta ir karštu oru. Bet nelabai gerai gavosi- todėl pabaigiau su lituokliu. Su pasta gal ir gautusi, jei mikroschemos būtų naujos- o kadangi aš perlitavau, tai jos netolygiai prisipaudė, o ir kai kurios kojytės kiek palinko. Jei reikėtu lituoti dar vieną DIMMą, tai daryčiau su paprastu lituokliu. Dar, PCB, nor ir paauksuota, bet per 7 metus nelabai lipo lydmetalis.
Eksperimento “nepavykimas” parodo kaip liudnai baigiasi smd litavimas namudinemis salygomis. Daug pigios elektronikos iš Kinijos, pvz. iPod’o klonai yra lituojami tokiu namudiniu būdų, yeld’ai (gerų santykis su pagamintų kiekiu) aišku nežinomi, patikimumas menkas.
Gamykloje esam “pataisę” nemažai tokių atsiprašant gaminių. Laikas užimas besikrapštant berods gerokai viršija gaminio kainą.
Išvada – litavimas tik “krosnyje” !
Viena Lietuviška krosnis = 1000 kiniečių skaičiuojant pagal kainą. 🙂
O šiaip, moka tie Kiniečiai dirbti, tik kad Lietuviai iš savo ubagystės ima pati pigiausią šūdą… ir poto remontuoja. O ir Lietuviškos produkcijos ardėm… nu vaizdelis ne ką geresnis. Ir nereikia varyti ant namudinių sąlygų- žinau žmogų, kuris tokius mažyčiukus BGA savo virtuvėlėje kaitalioja… Ir viskas puikiausiai po remonto veikia.
Tik jau nereikia ant “namudinių” sąlygų varyti! 🙂 Viskas priklauso nuo žmogaus atsakomybės ir kvalifikacijos. Turiu daugybę pavyzdžių, kur lituojama gamykloje naudojant “super duper” technologiją ir “SH” gaunasi. Ir turiu ne vieną pavyzdį namudinės technologijos, kur kokybė tiesiog puiki. O Levo eksperimentai “veža”. Šaunuolis! 🙂
Stipriai turim ka veikti? 🙂 Ash priesh kelis menesius savo ASUS routeriukui ish 32MB RAM i 128MB toki pat upgreida padariau, aishku dar firmwar’a pakeisti reikejo, po shiai dienai veikia.”Namudines” salygos su geru statybiniu Bosch’iuku ir paprasta kinishka litavimo stotele apsiejau. Grazhu Levai, grazhu…
Aš vakar su statybiniu Bosch (kaip Gediminas sakė) HP laptopą remontavau. Vieną iš tos “invalidų” partijos, kurie visi su gamykliniu broku. Kaip reikiant pakepinau grafikos procą ir pačią motiną, ir volia 🙂 Viskas veikia. Taip, kad tos namų sąlygos, kad ir atrodo primityviai palyginus su profesionaliom, bet vistiek veikia, o ir kainuoja žymiai pigiau. Tereikia ne visai kreivas rankas turėti ir galima daug ką naudingo nuveikti. Aišku, aš nekalbu apie tai, kad tokiom sąlygom pradėti kažkokią masinę gamybą 🙂
O kur vilniuje galima būtų rasti ką nors, kas imtųsi palituoti ThinkPad’ą T30 – problema aprašyta štai čia – http://www.thinkwiki.org/wiki/Problem_with_failing_memory_slot Ardyt nereikėtų – galėčiau atnešti tik plokštę pačią. Pats vargu ar sugebėsiu neperkaitinti paprastu lituokliu.
Sveikas. galiu perlituoti 🙂
turiu smulkius antgalius lituokliui ir mikroskopa..
rashyk i g.domarkas@gmail.com
Panasiai rektu pameginti ir su vaizdo plokstem 😉 Jeigu sakykim GeForce2 MX-200 plokteje yra dvieju atminties tipu kontaktai ir vienas is ju yra uzimtas (dazniausiai 64bitu sdr,pralaidumas apie 1.1gb/s), tuomet tuos cipus reiktu islytuoti ir pakeisti i 128bitu sdr arba ddr(pralaidumas virs 3gb/s) atminti, nulituota nuo panasaus modelio vaizdo plokstes arba pvz. nors ir nuo kokio titaniumo arba ati radeon 9550.
Butu idomu paziureti i testus pries ir po atminties keitimo.
Tai leis geriau suprasti —
http://images.kbench.com:8080/kbench/hardware/new/2001_03/ivc/product.jpg
Šito eksperimento rezultatas labai priklauso nuo Video plokštės BIOSo. Jei softas automatiškai nedektuoja atminties dydžio (priešingai nei daugelis USB Flash įrenginių), tada reikės iš kažkur gauti kitos Video plokštės bioso turinį. O poto ji dar supumpuoti į flash ROMą ar serial flash romą.
Na taip, tame ir gali buti didziausia problema.
Va dar vienas dalykas…
Senei norejau pameginti perlituoti PentiumII L2 Cache, i didesnes talpos SGRAM’us, bet nenoreciau rizikuoti savo senuku, ilgai jis man tarnavo 🙂
Ko reiktu ? gana dideli dazni palaikanciu 2x SGRAM chipu, (pvz nulituotu nuo matrox G450 ar pan. http://www.new2u.us/graphics/00000001/MATROX_G450.jpg )
Ir vieno is letesniu PII,nes L2 cache’as siame cpu veikia 1/2 cpu daznio ir jei cpu daznis sieks 233mhz, tuomet L2 atminties bus 116.5mhz.
Nezinau ar tai itakos kitus chipus, bet verciau i tai atkreipti demesi, nes del tokios smulkmes visas darbas gali nueiti suniui ant uodegos.
Jei susidumetumei tuo, butinai parasyk straipsniuka, kaip sekesi 😉
Įdomių dalyku čia vis randu 🙂
Kažkada ir aš vargau su SIM ir panašiais. Turėjau krūvą mažųjų SIM’ų iš 386-to (tokie po 1Mb, trys mikrūškės vienam), nulupau aštuonias, kur po 0.5MB, tada jas prilitavau prie antros 72 pinų SIM’o pusės ir gavosi 8 Mb vietoj 4. Po to dar su vienu SIM’u tą patį padariau. Iš viso kompe gavosi 8+8+4+4=24Mb. Ir kaip tada gerai mano 486 25 MHz overklokintas iki 33 MHz kompas važiavo… Sugebėdavom į jo 120Mb diską Win95 įgrūsti ir dar žaidimai tilpdavo keli:)