Indukcinis šildymas: veikia

Senesnėje žinutėje minėjau, kad nutariau padaryti indukcinės krosnies modeliuką ir ieškojau schemos. Ten idėjau filmuką kai susvyla užtrumpinta apvija transformatoriuje ir nieko daugiau neparašiau. Blogo skaitytojai nelabai ir suprato mano smegenų veiklos blaškymosi ir komentaruose uždavinėjo klausimus. Štai dabar ir rašau atsakymą…

Pasirinkta schema- autogeneratorius, kurio darbinis dažnis automatiškai sutampa su LC konturo rezonansu. Teoriškai, tame konture teką begalinio dydžio srovės. Praktiškai srovės labai didelės ir labiausiai nuo to kenčia rezonansinis kondensatorius. Du MOSFET raktai tik papildo konturą energija- laisvąją eiga veikiantis aparatas neturi naudoti daug energijos.

Antras bandymas atrodo taip:

induction furnace

Konstrukcinės įpatybės ir panaudotos detalės: tie patys 50A 200V HEXFET mosfetai, droselis- nežinomo induktyvumo droselis iš ATX maitblokio 3V stabilizatoriaus- 20A tikrai turi laikyti. Užturų apsauginiai stabilitronai (zeneriai) 13V ir 5W darbinės galios. Darbinė ritė suvyniota iš 2.5 kvadratinio milimetro monolitinio instaliacinio varinio laido su PVC izoliacija. Specialiai panaudojau dviejų spalvų laidus, kad matytusi kaip suvyniota ritė:

induction furnace

Ritė tai 5..6 apvijos laido sujungtos nuosekliai. Prie sujungimo prilituotas raudonas laidas (ten jungiasi trys laidai: raudonas, mėlynas ir rudas). Tas dviejų apvijų sulindimas vienas į kitą duoda labai gerą magnetinį ryši tarp apvijos “puselių”.

Trumpai apie kondensatorius. Kaip jau minėjau, kondikai dirba ekstremaliu režimu- per juos teką didelė srovė ir kondiko gnybtų įtampa pilnai keičia poliariškumą. Trumpai- kondikas turi laikyti daug reaktyvinės galios (VAR). Savo eksperimente panaudojau 0.5uF 1600V kondensatorių iš pramoninio įrenginio snuberio (tikriausiai). Tačiau po kelių minučių darbo, kondikas pasidarė labai karštas. Dar radau kitokius kondensatorius:

induction furnace

Tai dar vienas 0.5uF kondikas tik aukštesnės įtampos iš panašaus įrenginio. O kitas kondikas išviso egzotika- jis išluptas iš kažkokio medicininio ultragarso generatoriaus. Jis turi net papildomus parametrus- 6A darbinė srovė prie 20kHz dažnio įtampos. Tik va, jo talpa 5 kartus mažesnė. Neaišku ar mano mosfetai spės darinėtis prie naujo rezonansinio dažnio.

O dabar pats eksperimentas. Elektros energijos šaltinis- kiek pasenęs želinis 12V 7Ah akumuliatorius. Bet akumas “smarvės” dar turi.

Dūmai tai jau “specialus efektas” kad vaizdingiau atrodytu- nedidelis kiekis kanifolijos ant vinio galo.
Kaitinama vinis nėra labai stora, bet tikrai ne kokia adatėlė :).

MagnetHot

15 replies on “Indukcinis šildymas: veikia”

  1. Sveikas
    Dėl kondikų patarčiau naudoti wima fkp1 seriją. konkrečiai naudojau 68nF 1600V bateriją, ir prie 2-3KW kas atitinko 100~500A rms net nekaito, nors takeliai nusprogo…
    Laukiu nesulaukiu kol pereisi prie half-bridge topologijos

  2. Schemą parekomenduokit, gal ir padarysim… Guli ant stalo tokie Toshibos GT25Q101 tranziukai… norėtusi juos paleisti dūmais 🙂

  3. Dėl schemos žinai kaip daryk
    čia pats paprasčiausias variantas.
    imi 74HC14 ir padarai generatorių. (svarbu kad keičiant dažnį, būtų 50:50), tada padarai stiprintuvą su mosfetu ir rezistoriumi, paskui iš ten paduodi į kitą stiprintuvą (IRFZ24N ir IRF9Z34N), tokių padarai dvi poras.
    susivynioji trafuką iš feritinio žiedo, kažkur 10 apvijų 1:1:1.
    o ten elementarus half-bridge, iš centro per 1uF kondiką bei induktorių, o iš ten LC kontūras 🙂
    apie IGBT pamiršk, kadangi tau reikia HF (100KHz) taigi pradžiai ir IRFP460 pakaktų.
    čia kaip sujungti reikia:
    http://www.richieburnett.co.uk/lclr.gif
    o čia maniškis, kažkur per 1h pasigaminau iš neturėjimo ką veikti:
    http://www.youtube.com/watch?v=yGKjjQyNJu8&feature=channel_page
    dėl rezonancinio dažnio nustatymo:
    pajungi tiltą nuo 12V, ir su skopu stebi amperus, kai sureguliuoji virš rezonanso jungi 220V. (kitaip sudeginsi)

  4. Tai dabar žinosiu kai reikės kokį medžioklinį peilį užgrūdinti į ką kreiptis.

  5. Na dabar beliko dar pasižaisti su galingumais, išmatuoti temperatūras ar išlydyti kokį metaliuką 🙂

  6. ne taip viskas paprasta. aš nesugebėjau viršyti kiuri temperatūros, gal blogai rezonansą sekiau, nežinau. pasiekdavau tik 800C…

  7. O ar yra skirtumas koki metala kisht vidun? pvz aliumini, bronza, zalvari, sidabra? teoriskai gal pavyktu tokiu budu pasigaminti mikro – aukstakrosne…

  8. Gal aš klystu, bet pramonėj panašius dalykus man rodos naudoja visokių smulkmenų grūdinimui (Pvz.: pjūklo dantų) tik ten vijos kažkaip ne žiedu, bet ale U forma suvyniotos.

  9. geriausia kaista tas, ka traukia magnetas. aliuminis ir varis kaista,bet gerokai lečiau.

  10. Šildymas remiasi dviem fiziniai dėsniais: indukuotom sukurinėm srovėm (Fuko) ir isimagnetinimio nuostoliais dėl histerezės.
    Nemagnetiniai metalai kaista tik dėl vieno efekto, magnetiniai dėl dvieju.
    Kaitinant geležį, ji ikaista iki raudonumo ir Kiuri taško, tada išnyksta magnetiniai reiškiniai ir todėl labai sunkiai kaista. Norint išlydyti metalą reikia daugiau galios ir kogero aukštesnio dažnio.
    Mažo galingumo indukcines krosnis galima naudoti kieto lydmetalio litavimui (brazing), kad ir kietmetalio antgalių grąžtams prilitavimui. Taip pat galima naudoti grūdinimui ar atleidimui.

  11. dėl metalo lydimo reikia daryti taip: turi būti daugiau nei 2kw. ruošinys lydomas specialiame inde,apkaišytu asbestu,ar bet kokia kita termoįzoliacine medžiaga.žodžiu reikia kiek galima labiau vengti terminių nuostolių,ir metalas išsilydis.

  12. Gal galėtum biškuti plačiau papasakoti apie kondensatorių reaktyvinę galią (Var), (Kvar). Dekui

  13. metalo magnetines savybe cia turi gana mazai itakosdauguiau reikemes turi metalo varza, varis ir aliuminis nekaista nes ju varza maza tai jie tiesiog atspinti magnetini lauka, o gelezis kaista stipriai nes jos varza baisiai didele.
    >>mindaugas
    VAR tai tiesiog voltai * amperu kas teka per kondensatoriu arba rite.

    amperai tai bus srove o voltai tai ka matuojiant ant kondensatoriaus galu su testeriu matai.

  14. Digix: deja, magnetinės sąvybės svarbu. Jei būtų nesvarbu, tai kaip paaiškinti sunaudojamos srovės kritimą kai geležis įkaista iki Kiuri temperatūros?
    mindaugui: grubiai snekant, kVAR= kilo Volt Amperai Reaktyviniai. Reaktyviniai, nes tai kintama įtampa ir yra subtilybių. O reaktyvinė srovė tekėdama per kondiką ji gana smarkiai kaitina. Jei šiluma viršyją kažkokią katastrofinę ribą- viskas susprogsta к чертовой бабушке… 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *