ATX maitblokiuose yra pavojingos įtampos ir srovės, todėl bet kuris baibokas geriau jau jų neremontuoja. Čia toks standartinis atsikalbinėjimas ir atsakomybės atsiribojimas.
Prieš remontuojant reikia pagalvoti apie ekonominį efektą- jei remonto kaštai viršija remontuojamo daikto vertę, tai gal nereikia jo remontuoti. Dažnas pagalvoja- va, pakeisiu kondiką už du litu ir bus didelis efektas. Tačiau į remonto kaštus reikia iskaičiuoti ir savo darbo valandas, ir galimas nesekmes ir detalių kainas. Prieš rašydamas šį straipsnį, aš paėmiau “ant remonto” penkis ATX maitblokius. Jų remontui sunaudojau apie 3 valandas. Vienas maitblokis nesusiremontavo. Jei sakysim mano valanda kainuoja 25Lt, tai galima pasiskaičiuoti ar apsimokėjo remontas. Man tai apsimokėjo, nes blogi maitblokia man atiteko už dyką, pakaitinės detalės buvo visos šrotinės… O jei remontas užtruktu ilgiau?
Todėl remontas iškarto klasifikuojamas ir atliekamas pagal šią metodiką:
- Pasirenkam “vertingus” maitblokius- sakysim min 300..400W, su ATX2 jungtim ir panašiai. Arba šiaip kokius prabangesnius. Senoviškus 125…200W maitblokius neremontuojam
- Vizualiai apžiūrim plokštes- jei ten viskas išlėkė šaibom, tai gal paprasčiausiai nebeapsimoka remontuoti
- Išvalom maitblokius- seniau aš pakęsdavau dulkes, dabar biški alergizuojuos. Aišku nereikia daryti ekstrymo kaip aš mėgstu- plauti vonioje, tačiau dulkes reikia pašalinti
Alia vandenėlio spalva daug ką pasako… - Suskirstyti maitblokius į pilnai mirusius (kad ir su sudegusiu saugikliu) ir gliučinančius (dėl kondikų ESR)
Pirmo lygio remontai:
Šiam remontui užteks šių įrankių: multimetro testerio, lituoklio, apkrovos, ESR matuoklio (optional), kaitrinės 220V lempos (optional).
Žemosios pusės kondikų, budinčio kondikų remontas: visus kondikus kurie vizualiai išsipūtė keičiam. Likusius kondikus tikrinam su ESR matuokliu (arba keičiam per daug nemastydami). Paprastai pareina budinčio grandinės kondensatoriai ir 12/5/3V grandinės. Neigiamos įtampos, papildomi mažyčiai kondensatoriai paprastai būna geros būklės.
Budinčio grandinės paskutiniu metu yra žemavoltės t.y. visa sistema dirba nuo 5V. Senesnio modelio maitblokiai dirbo nuo auštesnės įtampos, o budintys 5V buvo gaminami su papildomu stabilizatorium. 5V variante dažniausiai stovi tokia grandinė- diodai-kondikas-droselis-kondikas. Kondikai dažniausiai 10V x 1000uF. Rekomenduoju keisti kad pirmas kondikas būtų 16V ar daugiau, antrasis kondikas po droselio gali būti ir 6.3V. Talpą dedam tokia kokia buvo arba didesnę. Kodėl pirmas kondikas aukštesnės įtampos? Ogi todėl, kad ten didesnė įtampos pulsacija. Po droselio ten viskas gražiau. Tas pats galioja ir kitom grandinėm.
Kitos grandinės kondikus reikia ir keisti pagal panašų principą. Tačiau ant 3V grandinės aš dažnai statau 6.3V kondikus- ten gi stovi papildomas stabilizatorius ir pulsacijos turi būti mažesnės. O mažesnės įtampos kondikai ir geresnio ESR ir į ta pačia fizinę vietą galima ikišti didesnę talpą.
Matosi kryžiukais pažymėti kondikai kurie buvo išbrokuoti vizualiai. Taip pat komentaras ant radiatoriaus, kad maitblokis dar veikia. Užrašai labai svarbu, kai vienu metu remontuojami keli maitblokiai.
Trumpasis jungimas žemojoje pusėje– tai kiek rečiau pasitaikantis gedimas. Trumpinti gali ir kondikai, ir blogas montavimas (mačiau, kaip laidelis lietė korpusą) ir pramuštas išėjimo diodas. Praktikoje buvo pastebėtas efektas, kai diodas atsistatydavo kai nuimdavo nuo jo srovę- testeris rodė kad viskas OK. Todėl itartinus diodus reikia tikrinti su apkrova. Vienas pastebėjimas- ATX maitblokis turi minimalios apkrovos rezistorius, todėl tikrinant 3V grandinę dažniausiai testeris rodo trumpą jungimą.
Vienas maitblokis numiro dėl to, kad sustojo ventiliatorius ir užkaito. Kaip ne keista, labiausiai kaistanti detalė yra droselis (multidroselis ant žiedo). Tai to užkaitusio maitblokio droselis taip užkaito, kad nudegė izoliacija tarp laidų ir įvyko trumpasis jungimas. Čia dar pagelbėjo tai, kad kiniečiai panaudojo kažkokius klijus kurie nuo karsčio suanglėjo- o anglis kaipgi ir laidininkas.
PFC (power factor correction)… nemanau, kad pasyvus reguliavimas su droseliu yra labai naudingas. Аš tik pastebėjau, kad tie droseliai zirzia ir dar gana stipriai kaista. O jei kaista, vadinasi naudojama energija veltui. Kai maitblokiuose pradės montuoti aktyvius reguliatorius, tada ir žiūrėsim. Dabar aš tuos droselius metu lauk, o ju pajungimo vietą užtrumpinu. Jei schemoje nėra NTC, tai kaip tik toje vietoje gerai pasistato NTC rezistorius.
PFC droselių kolekcija prieš juos išmetant.
Išlėkęs saugiklis– gana populiarus simptomas. Tai gali rodyti labai paprastą gedimą dėl skirstomųjų tinklų šėliojimo arba gali rodyti aukštos įtampos pusės fatalinį gedimą. Pirmiausia reikia pasitikrinti diodų tiltelį- gal jis buvo pramuštas. Tiltelį gali pramušti ir tas dalykas, kad prie jo prijungtas gana masyvus PFC droselis, o jei kas nors ištraukia laidą iš veikiančio maitblokio? Kaip elgiasi tokiais atvejais droseliukas? Ten dažnai stovi arba palaidi diodai ir diodų tiltelis- ten geriau dėti 600V 4..5A aparačiuką. Prieš jungiant maitblokį į rozetę po diodų keitimo (šiaip reikia pasitikrinti prieš keitimą) reikia pasitikrinti ar nėra prakiaurinti galios raktai. Supaprastintai – ant trijų tranzų neturi buti jokiu trumpų jungimų tarp bet kurių kojelių. Ir šiaip, aukštos įtampos kondikai turi laisvai krautis nuo testerio įtampos. Pradžioje galima vietoje saugiklio dėti srovės ribotuvą- kaitrinę lempą. Darbinis saugiklis gali būti 3…6A. Geriau kiek mažesnis, tačiau jei nėra NTC, tai saugiklis gali ir išlėkti.
Visdėlto sudegė budintis– labai labai verta pagalvoti, kad maitblokį verta paleisti į šrotą. Ten buvo aptikti net egzotiški gedimai dėl trafo šerdies įsisotinimo… Galima bandyti keisti tranzą ir panašiai, bet čia jau reikia galvoti ekonomikos pricipais. Beja, būna protingų budinčių padarytu ant mikroschemos. Tai jau antro lygio remontas.
Sudegė galios tranzai… kodėl jie sudegė? Va koks klausimas turi būti atsakytas prieš keičiant tuos tranzus. Nes aklai pakeitus tranziukus gali juos vėl taip pat gražiai sudeginti. Tai jau antro lygio remontas.
Antro lygio remontas:
Šiam remontui jau reikia visų įrankių iš pirmo lygio bei papildomai: oscilografo, izoliacinio transformatoriaus, LATRo, reguliuojamo aukštesnės įtampos maitblokio su srovės ribojimų, maitblokio budinčio simuliavimui.
Antro lygio remontas jau kaip ir žaidimas. Viso šitos aparatūros užduotis- paleisti saugiau maitlokį. Sakysim jei veikia budintis maitinimo šaltinis- visas ATXas maitinamas nuo pamažintos, abribotos srovės šaltinio (izoliuoto nuo žemės), kontrolinė mikroschema maitinama nuo kito šaltinio. Tada galima drąsiai zonduoti signalus ir sekti kurioje vietoje darosi gedimas. Reikia žinoti elektroninių elementų veikimo principus, išstudijuoti valdančios mikroschemos aprašą ir pasiskaityti kelias knygeles apie impulsinius maitblokius. Nelaikau save dideliu šio reikalo specialistų, todėl nesiplėsiu.
Erotinės fantazijos, pastebėjimai ir mintys 🙂 Visada pravartu pažiūrėti į plokštę ir į deklaruojamus maitblokio parametrus. Pirmiausia galingas maitblokis turi būti masyvus (neskaitant PFC droselio svorio). Galios tranzai turi būti didesni- TO220 korpusas tikrai mažiau šilumos išspinduluoja nei TO247(218). Tas pats liečia ir išėjimo diodus. ATX2 standartas leidžia, kad 12V grandinės (jos yra dvi ar daugiau- procui, motinai, hdd/CDROM, VGA…) gali būti apkrautos iki 10A srovės. Tačiau jei ant korpuso parašyta “+12V1 20A, +12V2 18A” (čia COBA 420W), o ant 12V grandinės matom vienišą dvigubą diodą STPR1620 (ultrafast recovery rectifier diodes 2x8A, 200V, Irmsmax=20A, Vfmax=0.99V) tai galima drasiai teigti, kad duomenys ant etiketės yra absoliutus bullshit. Čia norint patobulinti galima pastatyti geresnius diodus ar net du komplektus diodų- PCB dažnai turi skylutes tiek TO-220, tiek TO-247 korpusams ir iš abiejų radiatoriaus pusių.
Dar viena vieta pigiam patobulinimui- pažiūrėkit, kaip pravestas nulinis laidas. Ten, nuo juodų laidų kunkulo turi būti kiek galima riebesnis ir trumpesnis kelias iki storo laidų gniužulo iš transformatoriaus. Kartais ten verta prilituoti papildomą laidą (ar solder wick lydmetalio nusiurbimo pynę) tarp trafo ir nulio laidų. Ten būna gana didelis įtampos kritimas.
Ventiliatoriaus termoreguliavimo daviklio rezistorių verta priklijuoti prie jau minėto multidroselio.
Verta apžiūrėti PCB plokštę- ten tikrai rasime daug laisvos vietos visokiems filtriniams droseliams, varistoriams ir kondikams. Jei yra noras, trūkstamas detales galima susilituoti.
Straipsnio rašymo metu buvo remontuojami 5 maitblokiai:
COBA 420W – 2 vnt. (kondikai, perkaitimas, perkaitimas nesusiremontavo).
CODEGEN 400W- 2 vnt. (perdegęs saugiklis, visi susiremontavo). Beja, manau kad maitblokis tikrai ~400W.
COLORSit 300W- 1 vnt. (burzgė PFC! netgi išjungus mygtuką gale- kažkokie srovės nuotekiai per filtrinius kondikus).
Pakeistos detalės.
O kokiu tikslu tokie silpni/pigūs maitblokiai remontuojami serijiniu būdu? Nelabai sugalvoju kur tokius kiekius jų dėt 🙂
Šie maitblokiai dažniausiai keliauja į kompiuterius kurių nauji maitblokiai išlekia dūmais. Arba į kompiuterius kurie kam nors padovanojami, arba parduodami. Per metus keli maitblokiai sunaudojami netgi saviems tikslams- geriau žinomas šūdas nei nežinomas naujas šūdas 🙂
O beto laikas nuo laiko gi atneša suremontuoti kompus su pasvilusiais maitblokiais- krizės laikotarpiu žmonės pasirenka remontuotą daiktą… 🙂
O tai vandens nebijo pvb kondikai trafas, kad juos nardini i vandeni?
man tai nutikos toks kuriozas,kai tvėriau iš kelių susvilusių maitblokių vieną gerą: jau atrodo viskas gerai turėtų būti, bet įtampų išėjime kaip nėr taip nėr.Ogi pasirodo,kad ten reikia dar patrumpinti laidų pynėj vieną laidelį(pas mane buvo žalias) su nuliniu laidu.Tada viskas pradėjo veikti.Ar čia visuose šitaip?
Senesniems tai nereikia o dabartiniai tai visi pradeda veikti nuo signalo is motinines tai yra nuo zalio laiduko patrumpinimo i zeme ir dar teko pastebeti kad maitekai nenori startuot be akrovos(jei lab psu gamini) ir tau turejo but stand by itampa ant isejimo +5V
Gali būti, kad buvo 5V stand by kažkur-neapsižiūrėjau.
Ginteeliui: visi ATX jungiami trumpinant PSU-ON į žemę. Tikrai nėra kitokių ATX maitblokių. Tai standartas. Gal painiojat su AT standartu?
humax’ui: trafas yra lakuotas. Tai lengva isitikinti pabandžius jį išvynioti. O kai džiovinimo metu gerai pakaitini, vandens nelieka. Kaip vienas anglakalbis rašo: “pas mus Australijoje užtenka pakabinti plokštę saulės atokaitoje…”. Nu pas mus ne Australija… 🙂
O kaip reaguoja ventiliatoriai į šarminio vandens procedūras? Kiek suprantu tai jie turi būti sutepti 🙂
Ventiliatorius reikia sutepti. Net filmuką esu susukęs apie tai. Ir rodos rašiau senesniam straipsnyje apie tai. Tepimui naudoju patentuotą 🙂 mišinį- rusiška transmisinė alyva ir solidolas. Tokia slydi-lipni zaraza, kad net nenusivalo kai valai…
Sveiki, ka itart jei maitblokis nestartuoja uztrumpinus zalia ir juoda laidus ? Jei laikai ilgai uztrumpines tada veikia, jei atleidi – nebeveikia. Pora kondensatoriu buvo pasvile tai pakeiciau.
Tai gi atleidus žalią nuo žemės maitblokis ir turi išsijungti! ATX maitblokis veikia tol, kol PSU_ON laidas pajungtas į žemę.
Aisku aciu, buvau klaidinga nuomone susidares
Tokį vieną pasvilusį 400W maitblokį pasinagrinėjau daugiau. Tik todėl, kad man patiko jo antrinė- bent jau droseliai dvigubai nei įprasta storesne viela suvynioti, o ir šerdis didesnė. Tranzai ventiliatoriaus reguliavimo ir 3V stabilizavimo didesni ir kondikų daugiau…
Perdegė saugiklis. Tiltelis geras. Budinčio galios tranzas pramuštas kiauriai. Ko pasekoje- trafas perdegė. Viskas, remontas atsiremė į tupiką, nes trafukas jau retesnė detalė, donorėlio taip lengvai nagausi.
Todėl ir neverta toliau remontuoti, nebent yra “sportinis interesas”. 🙂
Sveikas. O kokia problema galeju but jei NTC sprogo?? pries ijungiant buvau gaves i nagus nuo aukstos itampos kondu, ijungus fejeverkai pasipyle… beje siek tiek pasimokiau is to… jei nezinai ka tiksliai darai bet vistiek niezti daryt tai bent uzdenk kibiru pries jungiant kad akiu nesusivarytum 🙂
Kiek suprantu sprogo kondensatorių ikrovos greitį ribojantis NTC rezistorius? Jis gali sprogti nuo trumpo jungimo bet kur už jo, tai pat galėjo sprogti ir šiaip sau.
O ar aš neminėjau, kad aparatus reikia jungti nuosekliai jam pajungus 230V 100W ar panašią lemputę? Tada jei bus trumpas, tai lempa švies ir srovę ribos iki pusės ampero ar mažiau.
Nu mano paskutinis prisielitimas prie ATX buvo prieš metus. Po gavimo i nagus ir pykšt pokšt padėjau i kampą, kad ramiai dulkes kauptu 😀 O kokių nominalų tie NTC tenais stovi? Nu kad galėčiau pakeist, juk jeigu susitvarkysiu tai nejungsiu pastoviai su lempa 🙂
as taip pat siek tiek pasiskaitinejes cia ir kitur pradejau remontuot maitblokius, dazniausiai pasitaiko kad isejimo diodai uzsitrumpina siaip sau arba nuo perkaitimo sustojus ventiliatoriui. Buvo perdegusia mikroschema ka7500 + jos maitinimo tranzistorius su varza. Viena esu remontaves 400w micase gr400 su nusprogusiu budinciu, tai pakeiciau kazkur apie 7 nukepusias detales 2 tranzai diodas, keletas varzu, el kondikai. Siaip kiek maitblokiu turejau, visi susiremontavo. Isskyrus coba king 420w. su juo man nesiseka – is praziu jis pradejo issijunginet, kas pusvalandi ir greiciau, kol visai uzlinko, patyrinejes radau nukepusi 1 galios tranza, pakeiciau ji, be apkrovos veike be problemu kokia valanda, pajungiau prie pc , veike kokias 30s ir vel pasimire. tada galios tranzus keiciau galingesniais D209 berods, taigi vel pajungiau prie pc palaikiau kokias 10s, isjungiau, prilieciu ranka prie siu tranzistoriu radiatoriaus – jis gerokai ikaites, tai wa kazkas neaisq su juo, gal transformatorius trumpina ar koks kitas sh… nors isejimo itampos normose. Gal kas galetu ka patarti? 🙂 Ar ji teks i srota paleist 🙂 Straipsnio autorius rase kad 2 coba 420 nesusiremontavo 🙁 tai turbut man tuo labiau nesusiremontuos. 🙂
Tranzas kaista todėl, kad jis arba nelaiku atsidaro/užsidaro (maža tikimybė), arba- per maža bazės srovė (žiurėti- valdymo trafą, draivų tranzus) arba tikrai kažkas trumpina.
Kobos nesusiremintuoja tik dėl to,kad jas man remontuoti giliau neapsimoka finansiškai.
dar keistas pastebejimas, pajungus apkrova prie +12v virs 1A girdisi keistas zirzimas, traskejimas, lyg transformatorius butu pramustas… kame cia reikalas?
Labas,
kur tu gauni tu visu maitblokiu ir panasiu neblogu prietaisu kuriuos susitaisai. Man prireike tokio maitblokio,o problema tame kad neitin yra pinigu ir norisi isbandyt jegas juos taisant. Tai gal patartum kur ieskoti?
Tai mano darbo specifika. Tačiau galiu pasakyti kad tai randama šiukšlyne. Vienas vaikinukas sakė, kad panašios elektronikos jis randa elektronikos surinkimo konteineriuose.
nu aciu uz patarimus.
Nu va gavau neveikianti maitbloki ir paziurejau kad nelabai gaudausi tenai.
Maitblokis 300W Vector atx 2.03(P4) modelis: 300x. Kad paprasciau butu bandziau paieskoti principines schemos sito maitblokio tik kad nerandu…
Seip vizualiai maitblokyje kondensatoriai neissipute ir dar su testeriu tikrinau, su jais gerai viskas. Tranzistoriai irgi atrodo geri, islitavau juos ir patikrinau. Dabar sedziu akligatvyje, gal reikia tikrinti mikroschema? ten stovi ka7500b jei ji parejo saibom tai abejoju ar kur ja gausiu. Dar dalykas pastebejau kad ant takeliu pilna litavimo fliuso ir ka girdejau jog jis gali veikti kaip rezistorius ir trigdyti aparato darba.
Tai tiek ka galiu pasakyti. Gal minciu kokiu bus?
Nu nereikia panikuoti. 7500 tai ta pati TL494 su modifikacijom. ATX veikimo principas visur vienodas.
Taisant pirmiausia suprantam, kad ATX iš esmės du maitblokiai veiname korpuse. Amžinai veikiantis budintis ir pagrindinis maitblokis.
Budintis maitblokis veikia be tos mikroschemos ir ją maitina. Pajungus ATXą į tinklą, ant žalio laidelio turi būti +5V (mažą srovė), kuri užtrumpinus į žemę pasileidžia pagrindinis maitblokis.
Va, jei neveikia budintis, tai čia gali būti net keletas schemos variantų. Nuo paprasto 1 tranzo autogeneratoriaus iki specializuotos mikroschemos.
O radau problema. Sudege pora budincioje dalyje stikliniame korpuse diodu, juos reik pakeisti i galingesnius, nes tie turbut perkaito ko pasekoje sudege ir kiti del sroviu. Maciau ant plokstes blogosios puses degimo zymiu ir butent toje vietoje yra tie diodai bei deme pagrindinio maitblokio dalyje irgi matyt panasus diodai toje vietoje stovi kiek ziurejau. Ryt paziuresiu ir bandysiu dar pasikrapstyti su maitblokiu rimciau nes nedaug laiko teko siandien jam skirti.
Na Jus pacanai-maladecai. Toks nuostabus straipsnis ir nuostabios diskusijos. Domino mane PC maitblokiu remontas. googleje ieskojau atx 2.03(P4) 300x shemos… zinoma neradau, bet radau sita diskusija, kuri ikvepe ir sekmingai pataisiau jau 2 maitblokius per valanda…….
As 13 metu kompu remontininkas, bet niekada neteko imtis lituoklio prie PC. “Krize” priverte prisiminti senus laikus. PC maitblokiai – pagrindinis kompiuteriu gedimas…. Ypac per tokias superkarstas vasaras. Kaupesi jie pas mane kaip tarakonai. Budavo gaila mesti, bet susikaupdavo per daug. Desimtimis mesdavau i siukline be gailescio. Dabar sutaupysiu kruvas pinigu taisydamas. Pries 15-17 metu gyvenau is tele-radio aparaturos remonto, todel viska kas cia kalbeta man pakankamai aisku.
Labai dekingas uz straipsni, laikykit taip toliau
SEKMES
Turiu dvi bedeles su maitinimo blokais, deja jie ne PC(Projektoriaus ir recyverio), bet manau kad sugebesite pagelbeti.
1. Projektoriaus maitinimo beda ta kad maitinimo blokas skirtas lempai baisiai kaista ir zirzia ir issijungia po keliolikos min. Perskaites si straipsni supratau kad gali buti kalta itampa atidarinejanti MOSFET’us. Tai taip galiu suprasti kad kaltas yra draivas (MB3759) ?
2. Recyverio maitinimo blokas be apkrovos kaip ir dirba, bet pajungus prie aparato staigiai pradangina visas itampas.. Ties aparato maitinimo kontaktais trumpo nera.
Aciu.
hh: be oscilografo nepatikrinsi maitblokio mosfetu. O dėl recyverio… hmm padidėja apkrova ir suveikia apsaugos. Šiaip jei “seniau veikė, o dabar ne” tai reikia pradėti nuo elektrolitinių kondikų testavimo.
noriu paklaust del pfc (droseliu) ismetimo.
kazkur skaiciau, kad elekros kompanijos issireikalavo specialiai tuos droselius sustatyt visuose kompu maitblokiuose, galingesniuose ar tai uz 350w ar tai uz 400w, nes kazkaip skaitliukai nesugebedavo pakankamai tiksliai fiksuot suvartojamos elektros kai ji imama impulsais. todel ir priverstinai idejo reaktyvios galios prietaisa, kad skaitliukai tiksliau fiksuotu apkrova.
ka manot apie tai?
Taip, PFC yra išsireikalautas reikalas. Tai padeda ir elektros kompanijom ir bendrai ekologijai…. Tačiau, tam reikalui reikalingas tikras PFC, nes PF pas ATX maitblokius kinta priklausomai nuo apkrovos ir nuo situacijos tinkle. Pasyvus PFC tai pigi priemonė padaryti prietaisą tokį, kad jis praeitu pro minimalias normas. Normalūs ATX maitblokiai turi aktyvius PFC ir jų naudingumo koeficientas žymiai didesnis. Paprastas droselis gal ir pagerina bendrą PFC būklę, bet gerina vartotojo pinigų už elektrą sąskaitą.
Dar droselis padeda kovoje su 3 harmoniką tinkle. Kiek padeda aš nežinau…
Sveiki, ijungus ATX maitbloki ventiliatorius apsisuka pora kartu ir issijungia. Paleidimo metu itampa buna , bet iskart po ijungimo pradeda kristi. Lieka apie 1V visose linijose. Kondensatorius,diodus ,MOSFET’us ir mikroschema tikrinau viskas OK.
Suveikia kažkuri apsauga. Galima pasimatuoti sroves aukštojoje pusėje, bet ar verta ten žaisti. Gali būti, kad visdėlto pramuša vieną iš diodų. Buvo karta toks variantas- su testeriu rodė, kad diodas geras, o po apkrova jis trumpino.
Aciu uz patarimus. Buvo pramustas diodas kurio anksciau nepastebejau. Pakeitus dioda maitblokis veikia.
Sveikas Levai. Klausima turiu susiėjusį su maitinimo bloku: Nežinau ar tai bėda ar ne, bet kitko jau savo kompui įtarti nebegaliu. Situacija tokia: Kompiuteris pirmu buvo su motinine Intel D975XBX2, Intel Core Q6600 CPU, 3 GB RAM, 320 GB diskas. Windows 8.1, vaizdo korta GF8800GT; Maitinimo blokas – Inter-Tech “Energon 650 W Gaming Power Supply”. Kai dirbdama internete ar šiaip filmai muzika – viskas tvarkoje. Tik įjungi kokį žaidimą (netgi tokį, kurį patrauktų kompas su Pentium IV CPU) – ima kompas striginėti. Arba užlūžta. Na pradžioje įtarinėjau motininę. Iš Intel pakeičiau į Asus P5K/EPU, HDD pakeičiau irgi iš 320 GB į 1 TB, vaizdo kortą irgi pakeičiau iš GF8800GT į GF9600GT. Ir vistiek, atrodo tokiam žaidimui, kaip Euro Truck simulator turi veikt be jokių bėdų ir lūžimu. Bet neveikia. Tik apkrovos daugiau ir lūžta. Taigi beliko maitinimo blokas. Pažiūrėjau BIOS 12 V grandinėje (Tik paleidus kompą) BIOS rodo 11,85 V. (3,3, 5 V – normaliai). paskui dariau bandymą tokį primityvų: Pajungiau multimetrą ir paleidau kompą (Juodas laidas GND, Geltonas – +12V prie vaizdo kortos maitinimo). Paleidau kompa laikosi 12,02. Įjungiu žaidimą – Apkrova padidėja – ir ima voltais krist srovė… po 15 min žaidimo – 11,82V… ir kuo toliau tuo labiau ima kristi įtampa. Sakyk nuo ko pradėt ieškoti bėdos tame maitinimo bloke?
Robertui: pagal požymius, kažkas kaista ir dėl to plaukia įtampa. Bėda tame, kad dzin ta įtampa. Kompas veiks ir prie 11V ir prie 13V. Didesnė problema gali būti tame, kad volmetras nemato realios situacijos. Gal ten ant 12 (ir kitų voltų) pilna impulsinių trugdžių kurie ir numuša kompo veikimą. Tikiuosi, kad maitblokis visdėlto buvo patikrintas dėl blogų kondensatorių?
Dar reikia patikrinti aušinimą- viduje turi stovėti termorezistorius kuris kaistant viduriams turi stipriau pajungti ventiliatorių. Gal per mažas aušinimas ir suveikia maitblokio apsauga?
Nes kiek supratau kad motininė buvo pakeista.
Galima dar pabandyti (tiesa čia jau nebereikia) atskirai apkrauti CPU ir atskirai GPU. Bet jei maitblokis su vienu 12V RAIL, tai nesvarbu.
Iš praktikos, taip elgiasi kompai būtent su pasvilusiais maitblokio (ir kiek rečiau dabar) motininės plokštės kondikais.
[…] rašiau, kad remontavau ATX maitblokius ir vienas maitblokis buvo ant tiek pasvilęs, kad nepavyko greitai jį atgaivinti. Todėl nutariau […]