Printerio zulintuvas (ATMEGA USB 025)

Ką galima padaryti iš seno adatinio printerio ir mano ATMEGA plokštės (beveik) ir MOSFET raktų rinkinio? Ogi tokį nesamoningą pieštukų ir popieriaus gadinimo prietaisą:

printerio steperiai kai braizikliai

Visa šita nesamonė valdosi iš pagrindinio kompo, ryšis tarp kompo ir “periferijos” per USB laidą. USB draiverių nereikia, tai HID įrenginys. Tik reikia kompe instaliuotis LibUSB-Win32 (arba linux analogą) iš source-forge.
Geležis tai ATMEGA16 su OBJECTIVE DEVELOPMENT Software GmbH (V-USB) freeware firmware ir keletas eilučių C kalboje. Host programinė įranga deja tik komandinė eilutė (nesugebėjau priversti man pavaldžias visualines programas dirbti su šia biblioteka). Komandinė eilutė supranta primityvų skriptingą, tai galima ir pažaisti. Tą ir parodo šis filmukas:


Nelabai lygiai gavosi, nes pieštukas pritvirtintas paprastom gumytėm ir kiek kliba.

Daugiau info rasite programos archyve (ten ir sukompiliuoti exe bei hex, bet ir visi source kodai).
Beja, viskas teoriškai turi kompiuliuotis ir veikti ant linuxų. Bandžiau tik su Windows XP Pro (32bit).

11 replies on “Printerio zulintuvas (ATMEGA USB 025)”

  1. Smagu, su steperiais pasizaisti, jai turi galingus. As siuo metu konstruoju, saules sekimo sistema (mini modeli), su varikliukais is hardo seno ir floppo 5.25. Galesiu pasidalint darbais su Levo pagalba 🙂

  2. Kad tiek HDD tiek flopiuose stovi ne žingsniniai varikliukai, o trifaziai. Šitam reikalui ne labai tinka…

  3. Nu senoviškuose hdd galvas pozicionuoja žingsniniai varikliai, ir ne prasti, o rimto tikslumo. Tačiau tokių diskų (XT laikų) jau labai labai sunku kur rasti. O štai flopikuose galvas stumdo žingsninis variklis su integruotu slieku. Taigi, Viliau, esi kiek neteisus. 🙂

  4. Yra ir servo varikliai, kurie suka. Bet jais pasizaisiu, gal kada kita karta. O zingsniniai tikrai labai tikslus + dantraciu pagalba, pavyko isgauti 0.2 laipsnio/ padalai tiksluma. Noretusi dar didesnio, bet siuo metu nelabai dantraciu turiu. Projekto tikslas, optikai skirtos irangos pozicionavimas, veidrodziai, lesiai ir t.t.

  5. Vat, Levai, nepagalvojau apie galvos pavarą 🙂 Šiaip matęs CD-ROM’uose kad lazerinę galvą stumdo ir paprastas DC varikliukas. Įdomu kaip su feedback… 🙂

  6. Pvz pas mane, guli senas epsonas, kurio cartridžą per dirželį stumdo DC varikliukas.

  7. Printeriuose taip. Feedback’ą gauna nuo tokios peršviečiamos juostelės su brūkšneliais. Reik manyt atsiskaičiuoja galvos buvimo vietą.

  8. Na apie tai kas kur naudojama manau ganėtinai nerimta kalbėt :), čia priklauso nuo pačio spausdintuvo konstruktorių ir komponentų kainos. Vienuose vienokie mechanizmai naudojami, kituose kiti, ir tikrai nėra taisyklės.
    Man tiesiog smagu prisiminti analogiškus projektus vos ne 20 metų atgal :), kai iš pigaus ploterio darydavom spausdintuvą, o ne laužydavom spausdintųvą, jog paišyti pieštuku.Buvo parašytas net visas printerio ‘draiveris’ kuris iš ZX spectrum ATM 2 CPM rėžimo spausdindavo tekstą (jei jį nukreipdavai standartikškai į printerio įrenginį).
    Tuomet naudojom chekišką ploteriuką XY 4140, kaip gražiai paišo net dabar smagu pažiūrėt http://www.youtube.com/watch?v=HyTIAENnFkk . Aišku čia ne mano video, nes maniškis ploteriukas guli išardytas dėžėje ( gal kada dar varikliukus panaudosiu 🙂 ).

  9. Gerai kad Kęstas jaunystėjė-vaikystėje kažkur gavo toki krūtą daiGta kaip ploteriukas… Ir dar pigiai. Tai super-duper deficitas. Beja kaip ir dabar. Ir keliolikos tonų printerių kažkotai ploterių nesimato.. 🙂

    O dėl rašymo-spausdinimo? Kam to reikia. Mano projekto esmė- pirmiausia nežinau apie ką rašyti 🙂 O beto norėjau parodyti, kad lengva valdyti varikliukus per USB laidą. Nes per kokį LPT, ar kitą tiesioginį portą labai lengva. O ir šiaip manau, kad tas ploterio valdymas ir spausdinimas per jį buvo grynai programinis reikalas.

  10. Na ir greitai čia susirašinėjimas vyksta.
    Na esmė ta, jog spausdintuvų tais laikais ne labai buvo, o jei ir buvo tai jų kaina buvo kosminė. Rašalinių tada dar nebuvo ( na buvo, bet tik labai paprasti kažkokie rusiški, bet taipogi nepigus, o eksplotacija taipogi kosmosas). Adatiniai – epsonai ar robotron, bet taipogi neįkandama kaina 17- os studentui. O tie ploteriukai kainavo tiek, kad manau iš vienos stipendijos galėjau nusipirkti ( radom firminėj Nuklono (Šiauliuose) parduotuvėj, gal su defektu kokiu , jau nepamenu 🙂 ).
    Visas valdymas tik su savo parašyta programa, signalai – kryptis ir žingsnis, plius vienas laidas pakelti ir nuleisti plunksną, jei teisingai pamenu. Tad visą programą teko rašytis patiems, o raidyną paišytis ant milimetrinio popieriaus ir vėliau užrašinėti kiek žingsniu kokia kryptimi.
    Net stebiuosi iš kur tiek kantrybės turėdavom, gal dėl to, jog laiko buvo marios :).

  11. Aš irgi turiu tokį ploterį iš Nuklono firminės, pirkau kai kažkada mokiaus Šiauliuose, jie visai įdomūs žaisliukai. Modelis XY4140 berods. Biški perdariau, kad atskirai X ir Y turėtų savo kryptis/žingsnis įėjimus ir bandau pritaikyti Mach3 programai. Dar neseniai ganėtinai pilną schemą radau. Tikslumas ten 0.1mm. Kolkas truputį papiešiau paveiksliukus ir sustojo viskas. Sunkiausia kolkas man yra konvertuoti reikiamą paveiksliuką į G kodus. Dar yra planai pasidaryt CNC staklytes PCB gamybai.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *