Bandau pasigaminti vektorinį displėjų

Yra vienas porūšis displėjuose- vektoriniai. Tai labai reta egzotika, aš pats mačiau tik vieną kartą gyvai, netgi su šviesos plunksna. Tačiau neseniai sužinojau, kad buvo gaminamas buitinis žaidimų kompiuteris su vektoriniu displėju. Ir tai ne Atari Asteroids, o tikras mažas žaidimų kompiuteris su keičiamais kartridžais.
Kompiuteris vadinasi Vectrex. Deja jis kiek retesnis ir todėl stipriai brangesnis. Tačiau yra pagamintas konstruktorius- Scopetrex. Jei turi visas detales, tai PCB kainuoja kažkur 20€. Tačiau konstruktorius tai tik kompiuteriukas, o jungiasi tipo prie osciloskopo. Deja veikiančio su CRT nebeturiu, o ant skaitmeninio (bent jau mano) vaizdas tragiškas. Todėl kilo mintis pasigaminti kažką panašaus į vektorinį monitorių. Juolab, kad po kelių mėnesių laukimo į rankas papuolė du CRT “monitoriai”: vienas su žaliu ekranu, Japoniškas; o tuo tarpu kitas- tarybinio ūkio pasiekimas, monitorius БОСИ… Kodėl “BOSI”? Toks keistokas pavadinimas kaip tarybiniui produktui? Ogi nežinau. Nes visas “kompleksas” vadinosi 2Р22 (2R22), o BOSI išsišifruojasi kaip “блок отоброжения симбольной информаци” (simbolinės informacijos rodymo blokas). Kodėl ne “monitorius”? Todėl, kad priešas nesusigaudytu. Kito varianto nematau.
blokas bosi
Realiai tai CRT monitorius su keistoka skleistine- ji neturi autogeneracinio režimo. Kad veiktu skleistinė, BOSI turi gauti tikslius sinchroimpulsus. Tik tada pradeda viskas veikti ir užsižiebia monitorius.

Padavus nanosekundžiu tikslumo impulsus iš FPGA, monitorius kiek atgijo ir pasakė, kad jis biški veikia, bet iš esmės neveikia kadrų skleistinė ir šiaip viduje, TTL mikroschema biški pasvilusi ir panašiai.
blokas bosi
Netgi buvo ne mano biški remontuota. (taip, matau auksą ir KeeMkes).

Pirmiausia viską išmetėm. Panaudojom originalų skleistinės transformatorių. Deja, originalioje schemoje jis grojo nuo +-12V (24V), o mano variante turėjo veikti su vienpolių maitinimu. Todėl pasinaudojam senu geru naudingų generatorium ir biški sava apvija.
blokas bosi
Su veikiančiu aukštos įtampos šaltiniu jau buvo galima paleisti CRT (kineskopą). Dar pasinaudojau Lemonos akcija ir nupirkau už keliasdešimt centų vieną CRT katodo draiverį:
video stiprintuvas katodui ir kitos CRT itampos

Kad valdyti spindulį, reikia užmaitinti atlenkimo sistemos (Yoke) apvijas. Tam reikalui pabandžiau garso stiprintuvą. Kaip ir valdosi, bet apvijų parametrai skiriasi kardinaliai. Jei dar kadrų apvijos normaliai valdosi, tai eilučių trumpina garso stiprintuvą. Va čia ir strigau.

CRT vector
Kol kas geriausias vaizdelis. T.y beviltiškas vaizdelis. Beja, būtent atlenkimo sistema ir naudoja daugiausiai energijos. Pats kineskopas beveik nenaudoja galios.

Internetai sako: “Rather than use sawtooth waves to direct the internal electron beam in a raster pattern, computer-controlled integrators feed linear amplifiers to drive the deflection yoke. This yoke has similar, if not identical inductances, unlike a TV deflection yoke. The yoke uses a standard TV core.”
Aš visiškai nenoriu pervynioti atlenkimo sistemos. Ką daba daryti?

Beja, mano schemos eskizas guli čia. Originalus Vectrex atlenkimo sistemos variantas.

5 replies on “Bandau pasigaminti vektorinį displėjų”

  1. O jei pabandyti eilučių stiprintuvą pamoduliuoti kokiu aukštu dažniu, tipo PWM’ą padaryt? Įdomu, koks PWM dažnis jau “nebejudintų” spindulio… Realiai teko susidurt su kelių kW trafu, kur išėjime buvo gražus 1kHz sinusas be jokių filtrų, o atėjime – PWM’as gal 20kHz, jau tiksliai nebepamenu.

  2. Pakrapščiau biški atlenkimo sistemą (ОС-90П4, eilutės- 0.2Ω ir 0.2μH, kadrai- 33Ω ir 74μH) ir pasirodo galima ištraukti laidus- ten jie po keturis lygiagrečiai sujungti.

    yoke for vector display
    Čia dar neteisingas sujungimas, bet principas aiškus- perjungiam viską nuosekliai.

    kita versija
    Vaizdelis geresnis- dabar garso stiprintuvas nesitrumpina, tačiau jokio “linijiškumo” nesigauna.

  3. Levai, tau reikia daryti stiprintuva su current feddback ir tureti uomenyje, kad pokyčio pradžioje reikia “voltodabavkes” arba visada maitinti didesne įtampa ir gerai aušinti driverį.

  4. Po kažkiek laiko…

    original vs crap

    original vs crap

    Kas pakeista- CRT YOKE dabar lygtai turi srovės feedback (2x LM1875). Stiprintuvas maitinamas iš dvipoliario (+-18V) maitinimo. Toks maitinimas padarytas iš CRT skleistinės transformatoriaus- aš bjauriuosiu tą schema, nes įtampa gaunasi vos ne randominė ir visiškai asimetriška (nors pirminė tikras meandras). Teko pastatyti (gal laikiniai) du stabilizatorius 7818 ir 7918, kad apsaugoti LM1875. Video stiprintuvas (TDA6101Q) jau junginėja kineskopo spindulį- tiesa, jis negauna 250V kaip jam reikia, bet lygtai veikia. Teko pastatyti dar vieną video signalo stiprintuvą (LMC6482).

    Testuojant YOKE su sinusiniu signalu, buvo pastebėta, kad dėl apvijų skirtumo, signalai kraiposi visiškai skirtingai- jei iki kokių 200Hz dar matosi ištriža linija (teisingas darbas- abu signalai vienodi), didinat dažnį pradeda formuotis apskritimas- vienas signalas vėluoja vos ne 90 laipsnių. Nors stiprintuvai identiški.

    Visiškai vaikšto bet kur aukšta neigiama įtampa. Todėl kineskopui teko paimti -20V iš kitos vietos. Ir pliusinės aukštos įtampos (bet ne kilovoltinės) biški mažokai- ko pasekoje nelabai fokusuojasi spindulys.

    Jaučiu teks vėl padėti projektą į lentyną, kol vėl atsiras minčių. Nes pervynioti Yoke tai man biški dar hardkoras.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *