va:
Iš dešinės į kairę:
- KR580IK80A (КР580ИК80А) – CPU, i8080.
- KR580IK57 (КР580ИК57) – DMA, i8257
- KR580VV79 (КР580ВВ79) – KBD, i8279
- KR580VK91A (КР580ВК91А) – GPIB, i8291A
- KR580VG75 (КР580ВГ75) -CRT, i8275
Kažkur dar tikrai mėtėsi pas mane vv55 ir GF24 ir galima konstruoti Радио-86РК kompiuterį 🙂 Nors tikrai to nedarysim. Kalba apie tai, kad kažkur, pas kažką buvo tokia dėžė:
Ir laikė subinė, niekam nedavė, nepardavė. O kiek žmonės kokių nors kompiuteriukų būtų prisigamine…
O dabar tai tik elektroninės šiukšlės. Čia net Au labai mažai.
Kažkaga, gūdžiais 1996-1999-ais, kaimuose pas kaikuriuos žmones dar buvo lempiniai, tiristoriniai ar 3,4 kartos tranzistoriniai TV. Tada dar juos remontuodavau. Kažkam iš jų tiko tokie diodai кц109 (pvz vietoje lempos), parduotuvėje jie kainavo lyg 6 litus, gal daugiau. Tiristoriai КУ221 taip pat kainavo berods apie 8 litus. Tranzistoriai KT838 kainavo 5 litus. Tranzistoriai КТ808, KT818, 819 ir panašūs ir nepigūs, buvo tinkami stiprintuvams. 2000-ais įsidarbinau vienoje firmoje, su dideliu sandėliu, kur šių bei daugybės kitų detalių buvo kalnai. Sandėlininkas žinoma nieko nedavė, na nebent įrodydavai, jog tau tos detalės būtinai reikia darbui. Po kokių 8-9 metų visas tas sandėlis su visu tuo kalnu perėjo į mano rankas. Bet tuo metu visos tos detalės jau turėjo praktiškai tik metalo laužo vertę… Kažkaip labai staigiai pasikeitė televizoriai, visa aparatūra o ir buitinės aparatūros remontas jau nebeapsimoka, gamintojai žinoma prie to irgi prisideda.
Beje būna ir truputį kitokių atvejų, pas kolegas mačiau dvi ar tris paletes naujų guolių, kurie keliaus į metalo laužą. Su dėžutėmis, garsios firmos, pusė jų pagaminta JAV. Dydžiai nuo vidutinių iki didelio sprindžio diametro. Tipai įvairiausi, iki visiškai egzotiškų švytuoklinio judėjimo. Tik viena bėda – dauguma coliniai. Kažkada buvo angliškas įrengimas, tai atsarginių detalių buvo pilnas sandėlis. Įrengimo neliko – detalės nebereikalingos. Lyg ir bandė parduoti – visko kartu niekas neperka. Pasiėmiau keletą mažesnių įdomesnių egzempliorių ir aš, grynai dėl grožio.
dar kiek pamaklinėjau:
Net kelis “užsienietiškus” radau- FDC ir SCSI kontroleriai nuo Zilogo ir Sony du kilobaitai.
O rusiški- tai registrai ir šynos stiprintuvai, taimeris ir nuoseklus portas. kas yra КР580ВК28 ir КР580ВК38 nelabai galiu pasakyti, bet matyt reikalinga mikroschema.
КР580ВР43 – tai kažkoks 4 bitų monstras, o šalia rodos net mikrokontroleris guli.
O kartais KT819/818 ar tik ne su auksu 🙂
KT819/818 kažin ar aukso turėjo, išvis ar tokie buvo? Va ko su auksu buvo tai visokios 133, 514 serijų metalokeraminės mikroschemos, visokie visiškai neaiškūs procesoriai, kur net internetuose nepaminėti. Kelias saujas gražių geltonų KT904,907,610 vis dar tebeturiu, dėl viso pikto 🙂 Kas įdomiausio tame detalių kalne buvo – tai kažkokie dideli varžto tipo tranzistoriai, kurie pagal dokumentaciją turėjo beveik 0,1g aukso/štuka. Gaila tik markės nebepamenu. Nors parduodant man neužskaitė kaip 0,1g Au, tipo ne tie gamybos metai 🙂
580BK28 – 8080 procesoriaus sisteminės magistralės kontroleris (i8228) (580BK38 – tas pats, tik su invertuotais signalais.
Mikrokontrolerio šitoj nuotraukoj nėra – 589IK01 – sekcijinio procesoriaus gabaliukas (i3000 serijos klonas); 580BB51 – 8251 USART.
jo, 818/819 rodos neturi, supainiojau su 815, 805 ir kt5xx serijom.
O dėl aukso kiekiu ir dokumentacija yra geras posakis- Всё украдено до нас.
Man dar vienas klausimas kyla – kiek pamenu, visos SSRS laikų mikroschemos turėjo žingsnį 2,5mm, ne 2,54 kaip užsieninės. Ar šitie visi procesoriai, kontroleriai taip pat turėjo žingsnį 2,5mm? Kiek pamenu jei mikroschema buvo ilgesnė nei 16 ar tai 32 kojų, jų praktiškai nebebuvo įmanoma normaliai pakeisti (SSRužsienis), ar buvo kokių išimčių?
O taip, 2.54mm (0.1″) ir 2.50mm tebeaktuali.
Visos šito posto tarybinės mikroschemos trumpesnės.