Kažkada atvežė senoviškų CNC staklių elektronikos dalis. Greičiausiai iš juodo metalo laužyno, nes viskas deformuota ir tepaluota. Iš šios krūvos jau aprašiau du monitorius- žalią ir tarybinį. Su tarybinių monitorium nelabai gavosi- nepavyko gražiai pavaldyti spindulį net su nauju stiprintuvu. Todėl projektą padėjau į lentyną.
Kitos lobis iš tos pačios krūvos- perfojuostų spausdintuvas ir skaitytuvas Ricom NPR-5200.
Plačiau apie perforatorių ir daugiau nuotraukų kolekcijos puslapiuose.
Visas įdomumas- nulis informacijos. Viskas buvo daroma bandymų metodu. Bet jei kas netyčia turi tokio prietaiso dokumentaciją (ar darbo patirtį) tai pasidalinkit.
Darant eksperimentus net pasirašiau savo įrankį, nes neradau (ant greičio) patogaus RS232 terminalo kuris leistu jungtis visai galimais konfiguraciniais variantais ir monitorintu RS232 pagalbines kojytes (ir ne tik monitorintu, bet leistu gyvai jas valdyti).
Tai klasikinis “split screen” terminalas su HEX duomenų rodymų. Keli papildomi mygtukai “populiariom perforatorių komandom” ir debugui.
Nustymuose nelabai matosi, bet palaikom ir pusantro bito stopą, ir 5,6,7 bitų duomenų laukelį ir hibridinį hardwarinį-softwarinį handshake. Įvairus “parity” generavimai ir vyšniukė ant torto- RS232 kontroliniai signalai, gyvai transliuojami ir valdomi.
O čia rezultatas:
“Printeris” palaiko tris perforacijos režimus: ISO, RANDOM (?!) ir EIA. Tikrai nežinau kas tai, bet pagal juostas matosi, kad vienam režime yra naudojami 8 bitai, kituose mažiau. Vienam režime generuojamas “parity”.
Beja, printeris turi kopijavimo režimą, todėl už didelius pinigus galiu perkopijuoti juostas. Arba nuskaityti. Jei tik rasiu kur nors dovanai 1″ (2,5cm) pločio juostų.
O tai apart to, kad dabar turtingiem dedem galit perkopijuot juostas – koks jums butu real life panaudojimas? 😀 ar tai tik del reverse engineeringo buvo idomu?
Real-life panaudojimas? Jokio. Tik kaip reliktas. Va dar reikėtu gauti 1/2 colio juostinį magnetofoną kompiuteriams, IBM-9 formato… Čia tas pats kaip kolekcionuoti pokemonus ar Barbes.