Kai Kinai pagamina PCB dešimtimis, tai kartais atsiranda noras palituoti urmu. Čia vienam projektui pagimdytos PCB:
Technologija tokia, kad prilituojama sunkiausiai lituojama detalė- šiuo atveju ATMEGA48V10 super-duper korpuse. Poto prilituojamas minimalus detalių kiekis- 4 rezistoriai ir jungtis. Tada jungiama prie programatoriaus ir leidžiama diagnostinis softas.
Continue reading →
Category Archives: Bambesiai
Kad priešas nepasinaudotu…
Tikriausiai visi matė tokią atgyveną kaip mikroschemą su DIP/DIL korpusu:
Per vidurį stovi Rusiška, tiksliau dar tarybinė mikroschema К155ИД1. Nekalbam apie mikroschemų “turinį”, šnekam apie korpusą, tiksliau apie išmatavimus. Tarybinės ir vakarietiškos kaip ir vienodo tipo mikroschemos, tačiau yra viena subtilybė kuria susiduriau tik prieš kelis metus. Pasirodo, nuo pat dizaino nukopijavimo laikų, šios mikroschemos biški skiriasi. Vakarietiškos mikroschemos naudoja imperinį (colinį) skaičiavimą ir atstumas tarp kojyčių yra tiksliai 0.1″ (viena dešimtoji colio), tuo tarpu tarybinės mikroschemos yra metrinės ir atstumas tarp kojų yra 2.5mm.
Continue reading →
Su naujais metais
Chmm, tai jau aštunti metai kaip rašau šią rašliavą… oho. Pats net stebiuosi. Gerai užtenka čia girtis. Su naujais metais! Nuoširdžiai sveikinų šio web-logo-biokronikos skaitytojus su naujais, biški prietaringais 0x07DD ar MMXIII metais. Linkių, kad viskas visada ir nieko blogo. Ir kad netgi geriau.
Linkėjimai nuo Levo ir jo mikroschemų ir kito šlamšto.
Taip pat, linkėjimai nuo dvasinio vadovo:
Jei kas šiuose puslapiuose blogai veikia, klaidingai aprašyta, prašom kaltinti šitą. Ir taip pat, šitas Equcefalas kaltas, kad už nugaros stovintis spalvotas LED laikrodis neveikia, o rodo tik spalvotus dryželius.
Per tokius, vat tokius, tinginius ir fantazuotojus, daugybė įdomių projektų dulką lentynose, galvoje ar šiaip nedabaigta. Neveltui apie tokius rašė Kazys Binkis savo monografijoje “Dirbk ir baiki” (ISBN 9786099535333). O gal tai buvo pirma Lietuviška analizė apie ADD? (dėmesio sutrikimo sindromas) 🙂
Kaip rezikai?
Prieš …. eeee…. 5 metus rašiau apie egzotiškus daugiaomius rezistorius. Čia senas straipsnis apie tai. Tačiau tai kažkokie matavimo, preciziniai rezistoriai kurie dirbo gal iki kilovolto įtampose. Tačiau jei reikėtu padalinti įtampą iš keliasdešimt kilovoltų šaltinio? Paprasčiausiai kibirkštys peršoktu iš vieno rezistoriaus galo į kitą.
Todėl, kad supažindinti su kiek egzotiškesne techniką, o ir šiaip reikėjo, paardžiau kelis aukštos įtampos maitblokius. Tokius panašius į TV split trafus, tik su dešimčių mA eilės išėjimais. Kilovoltai ir miliamperai duoda gana riebius vatus. Todėl tie maitblokiai sunkuliai, rack mountable ir visi blogi. Tačiau atlikus silikoninės gumos skrodimą buvo išlupti tokie gražuliai:
Nufotkinau ant klavietūros, kad matytus dydis.
O ir varžos tokios padidintos- cilindriniai rezistoriai po 200 megaomų, mažuliai plokšteliniai po 100M. Deja, mano eksperimentui jie kiek per dideli…
Taip manau užbaigiu šio mėnesio beviltiškus straipsnelius kurie rašomi tik tam, kad parodyti, kad puslapiai dar gyvi. Yra labai lėtai gaminami kiek žemiškesni projektai ir eksperimentai. Tikriausiai rugsėjo mėnesį bus informatyvių straipsnių.
P.S. Beja, mano testeris 200M rezistorių išmatavo kaip 196M. Manau kaip 10% rezistoriui ir tokiam megėjiškui testeriui visai nieko tikslumas.
Pasyvus PFC ATX maitblokiuose. Ar tai gėris?
Gyvenime susiduriu su kompais, jų remontu ir dažnai keičiu ATX maitblokius. Poto tuos maitblokius remontuoju ir juos dedu į kitus kompus ir taip viskas sukasi ratu. Žodžiu tikras “recycle”. Ir visada remontuodamas maitblokius išpjaunu pasyvaus PFC (power factor correction) droselį. Ne kiek iš minties, kad reaktyvinė energija man dzin, o tik dėl to, kad remontuojant jis mane nervuoja ir man gal nepatinka to droselio aktyvinė varža. Ir niekaip nebuvo progos pamatuoti “prieš” ir “po” kastracijos.
Kad neiškreipti duomenys, ATXas apkrautas specialia rezistyvine apkrova kuri neduoda jokių impulsų ir yra stabili. Priklausomai nuo prijungtu kištukų kiekio apkrova kinta nuo rodos 160W (tik ATX jungtis, siaura) iki ~350W (HDD, ATX pilna, procesoriaus jungtis). Šiame eksperimente nebuvo naudojama pilna galia nes ATX jungtis trumpa. Maitblokis Micase 400W, stipriai padirbėjęs kompuose.
Va kaip atrodo testo “setup”:
O dabar parodymai:
Maitblokis su PFC, niekas nepajungta (net ATX laidas ištrauktas).
Maitblokis su PFC, nedidelė budinčio aprkova (ventiliatorius ir keli LEDai). Čia beveik atspindi realų kompą “išjungtam” režime.
O čia jau normalus darbas. Matosi, kad PFC droselis elgiasi kaip ir privaloma. Jis generuoja gana nemenkus 100VARų. Chmm… gal čia taip turi būti. Apmokama energija- 290W.
O dabar į rankas atsuktuvą, reples ir mikli kastracija:
PFC droselis išpjautas ir net išimtas iš korpuso. Jo pajungimas schemoje užtrumpintas. Taip gaunasi “klasikinis” ATX be PFC. Vaje, kiek dulkių.
Budintis režimas. Chmmm… 6W. Tačiau realiai tie vatai junginėjasi ir keitaliojasi. Dėl technikos netikslumo negaliu tvirtinti ar tikrai pakilo elektros suvartojimas 1W.
Pilna apkrova. Čia jau kiek kitoks rezultatas. Reaktyvinė kondensatorinė galia iškilo iki 20VARų. Srovė kiek pakilo… tačiau aktyvinė galia nukrito maždaug 5W.
Išvadu nedarau.
Į VA reikšmes žiūrėkite atlaidžiai. Šis skaičius nėra kalibruotas.
Ir bonusas: mano naujojo kompiuterio rodmenys: išjungtame režime ir užskrautais XP windowsai, desktopas ir task menedžeris su 0% apkrova:
Taip! tik vienas ar du vatai.
Ir nėra induktyviosios dedamosios. O maitblokis su tikru, aktyviu PFC.
Kompo parametrai:
Maitblokis: “Cooler Master” 620W, RS-620-ASAA-A1
Motininė: Intel DP67BG
Procesorius: Intel i5-2500 @3.3GHz
RAM: 12GB (xp mato tik 2.49)
HDD: Samsung visi, HD103Sj -2vnt, HD105SI.
DVD: TSSTcorp DVDW SH-S183A
Video: NVidia GeForce 9600GT 1GB RAM.
Papildomos plokštės: PCI LPT kontroleris, PCIe esata ir PATA kontroleris.
Keli smulkūs įrenginiai ant USB.
13 dienos bambesys
Marijos žemė- stebuklų šalis. Ypač žiniasklaida…
Perversmas Egipte- pas mumi kyla turistinių kelionių į Egiptą kainos. Libijoje pilietinis karas- pas mus svarbiau ką Radžis padarys su konkurentu Gruzinu. Bahreine verčią valdovą, atšauktos F1, pas mumi svarbiau ką daro kokia zvonkė. Jungtiniai Arabų Emiratuose žmonės krebžda dėl Saudų šeimos valdymo- pas mumi šokiai su kuo nors. Jemene biški šaudosi- pas mumi… o kas yra Jemenas? Žemės drebėjimas Japonijoje- pas mus Brazauskienė kažką padarė… Nafta atpigo, nes Japonijos perdirbimo fabrikėliai padarė kajuk, pas mus manau kuras dar labiau pabrangs, matyt importuojam iš Japonijos. Chujarino atominė Fukušimos elektrinė – pas mus “ne vienas kelyje”, “žaidimas myslės”, “tik tarp mūsų” ir “jokių kliūčių”… Net toks kanalas kaip “info TV” rodo kažkokis juodai baltus filmukus apie tarybinius laikus…
Internete gal kiek geresnė informacija.. pvz. ar neiškritot iš kėdės per tą žemės drebėjimą? Nes delfi remdamasi Italijos geofizikos ir vulkanologijos institutu pareiškia: žemės ašis pasislinko ketvirčiu metro.
Įdomu, jei atskristu ufonautai, ar Lietuvos informacinės agentūros nutrauktu kokius nors “Chorų karus”?
Čia Lietuva, čia lietus lija. Čia pasaulio centras…
Su Naujais metais
Sveikinu puslapių skaitytojus su Naujais Metais. Tikimės, kad iš šiais, 2011 metais skaitysit mano rašliavą. Labai tikiuosi, kad ne tik skaitysit, bet ir komentuosit straipsnius, taip pat norim gauti iš jūsų visokių įdėjų kurias būtų galima aprašyti šiame bloge.
Kad straipsnelis atitiktu puslapių temą, štai trumpa elektroninė informacija. Nuroviau aš čia karta eidomas pro šalį kasos aparato displėjų 🙂 (nebijokit, išmestas jis buvo). Tai greitai prijungiau prie kompo, kad pademonstruoti jo veikimą:
Tokie “terminalai” dažniausiai jungiasi prie kasų ar kompų per RS232. Šis ekraniukas nebuvo išimtis. Ekranas valdomas per vieną laidą, todėl jokio atgalinio ryšio ir “flow control” nėra. Nustatom greitį į 9600, parity- none, flow control- none ir viskas veikia.
“Terminalas” priima primyviausias komandas- Ctrl+L ekrano išvalymas, Ctrl+X eilutės išvalymas ir panašiai.
O jei į failą “cls.txt” įrašyti ekrano valymo kodą, parašyti tokį bat failą:
@echo off
MODE COM1:9600,N,8,1
:start
copy cls.txt com1
time /t >com1
goto start
… ir paleisti, tai gausim patį durniausią laikrodį… 🙂
Su Naujais, 2010 metais
Sveikinu visus su Naujais Metais!
Linkim daug visokių įdomybių, gerybių ir smagybių. Tikimės, kad visi projektai veiks bent jau iš 17-to karto ir bus kiek galima mažiau magiškų melsvų dūmelių.
Tikiuosi neprisivaišinsit iki tiek, kad panašius gyvunėlius (tiesa baltesnius) pamatysite savo “laboratorijose” 🙂
Vaizdelis apie arkliagalvio nuotykius.
Marijos žemės kainos
Jau seniau rašiau, kad sproginėja man tranzai ir reikia stipresnių… Net buvau užsimanęs lemonoje užsakyti, bet Dievulis įkvėpė mintį ir nusipirkau eBay. Prašom patys palyginti kainas ir pakomentuoti. Aš pats komentuoti nebegaliu. Aišku, kas nors parašys, kad mūsų parduotuvėje galima gauti nuolaida ir t.t. Aišku galima, bet ji nebus labai didelė. Bet manau perkant daugiau iš to pačio amerikono, galima irgi gauti nuolaidą (pardavėjo ebay parduotuvė)…
Laisvieji vakarai:
HGTG40N60B3, 4 vnt. = $6.50. ($1.625 vienetas)
HGTG10N120BND, 4 vnt. = $4.40. ($1.1 vienatas)
ISL9R18120G2, 8 vnt. = $11.92 ($1.49 vienetas)
S&H- $6.90
Viso: $29.72
Pirkau 11.04 dieną, tos dienos žiauriausias kursas 2.38, tai mokėjau 70.73Lt…
Marijos žemė:
HGTG40N60B3, 4 vnt. = 200Lt. (50Lt vienetas)
HGTG10N120BND, 4 vnt. = 95.2Lt. (23.8Lt vienatas)
ISL9R18120G2, 8 vnt. = 83.52Lt (10.44Lt vienetas)
S&H- 0.00Lt
Viso: 378.72Lt
aš pikts! 🙂
Peugeot 307: inžinieriams duoti į kuprą
Pagaliau brolis rado laiko ir paardėm tą nelemtą Pežo 307 sw. 2006 metų gimimo… Kad išimti faras, reikia nuimti visą buferį su grotelėm. Buferis pritvirtintas kokiais keturiais varžtais ir keliom plastikinėm “užspaudom”. Bet esmė ne buferyje, bet lempos konstrukcijoje. Kažkodėl, Pežo inžinieriai nusprendė, kad dėžutė su elektronika turi būti pačioje žemiausioje faros vietoje. Žymiai žemiau drenažo skylės. Šiaip ta drenažo skylė skirta tik kokiem garams, tik pripylus fara iki pusės, vanduo pasiektu drenažo skylę.
Štai ta nelemta “balasto” dėžutė kuri mums buvo reikalinga.
Bet kokio mykolo pas balastą tiek tau kontaktų? Tas 5 skylučių lizdas su 3 kontaktais ir kažkokiu ekranu tai laidas iki standartinės xenoninės HID lemputės. Tačiau tas 15+2 kontaktų lizdas tai kas?
Pats “balastas” irgi labai “protingai” sukonstruotas- lizdas visiškai neizoliuotas. Kai testavau dėžutę- tai jei pili srovelę vandens ant HID kontaktų, tai tas vandenėlis sau ramiai suteka į balasto vidų. Gaunasi kaip ir vandeninis aušinimas.
Viduje elektronika atitinkamo stovio. Visur žali ir balti kristalai, vietomis lakas atsilupinėjo. Prie ST semiconductors L9935 mikroschemos viena koja nudegusi, matosi juodi suodžiai…
Čia jums nuoroda į didelę HID balasto nuotrauką.
Tiesa, ką daro ST L9935 (dual full bridge driver for inductive loads) mikroschema šiame balaste? Lempą maitina? Nifiga, ogi šikniai prancūzai sukišo į tą pačią dėžute ir lempos pozicionavimo sistemą. Taigi, čia ne tik balastas, bet ir lempos kraipaliojimas. Taip “palengvinama” remonto užduotis- netinka unifikuotas Osramo balastas už 278Lt+PVM, netinka ir Dainės balastas. Čia, bliamba, tinka tik suknistas Peugeot koncerno produktas.