Šitą daikčiuką (heatpipe) tikrai nenorėjau sulaužyti. Norėjau tik palenkti ir pritaikyti transportuoti šilumą nuo video plokštės į kompiuterio korpusą. “Iš fabriko” vamzdelis buvo sulenktas 180 laipsnių kampu ir transportavo šilumą iš vieno video plokštės radiatoriaus į kitą. Kai vamzdelį kiek palenkiau, plonasienis varinis vamzdelis ėmė ir nulūžo. Todėl atsargiai su savo vamzdukais.

Viduje ryškiai buvo žemesnis slėgis nei atmosferinis, nes lūžtant lygtai pasigirdo įsiurbimo garsas. Viduje radau varinio laido ir kelis lašelius skysčio. Labai atsargiai pauosčiau, bet nebuvo jokio kvapo. Poto net lyžtelėjau- jokio skonio… dar gyvas 🙂 Manau, kas šis vamzdelio modelis buvo užpildytas vandeniu. Vikipedija rašo, kad jų viduje buna įvairus skysčiai- nuo skysto helio (ypač šaltiems vamzdžiams), spirito, vandens ar gyvsidabrio (ypač karštiems).

Manau, kad kiniečiai nepanaudojo jokio brangaus skysčio. Virimo temperatūra pasiekta sumažinant slėgį vamzdelyje.

Truputi teorijos: šiluminis vamzdis (heatpipe) veikia dėl fizikinio efekto, kai verdančio skysčio temperatūra nebekyla. Štai paprastas vanduo, yprastam slėgyje verda prie 100° C. Ir kol visas vanduo neišverda, tol temperatūra nekyla. Vanzdelyje skystis verda, jo garai papuola į “šaltąjį” vamzdelio galą, ten kondensuojasi, atiduodą visą šilumą ir virsta skysčiu. Skystis vėl patenka į “kartštąją” zoną ir vėl pradeda virti ir siurbti šilumą. Pagrindinis triukas tame, kad ta laido pynė viduje veikia kaip kapiliarinis siurblys. Todėl vamzdelis veikia bet kokioje padėtyje.

Kadangi kartas nuo karto aš laužau įdomius daiktus kad pažiūrėti jų vidurius, tai nutariau sukurti atskirą kategoriją pavadinimu “vandalizacija”.

Šio įrašo auka (tiksliau aukos)- trys compact flash dydžio “micro drive” kieti diskai:

Nulupus lipdukus ir apsaugines skardas gauname tokį vaizdelį:

Tai mažyčiukas 2 gigų kietas diskelis. Esant šiuolaikinei flash-rom technologijaim visiška atgyvena.

Išlupau dvitaktį stiprintuvą iš senoviško juostinio magnetofono. Magiukas labai mažai dirbęs, nes lemputės nė kiek nepajuodusios. Taip dvi 6П14П (EL84, 6BQ5) ir 6П2П (12AX7). Ir aišku atitinkamas transformatorius.

Vienas įdomus ir kiek sentimentalus pastebėjimas- lemputės ir beveik visi komponentai pagaminti tais pačiai metais ir tą patį mėnesį kai aš gimiau. Taigi schemutė tokio pat amžiaus kaip ir aš.

Taip pat išskrodžiau keletą senų telikų…

… ir išlupau visą kolekciją galingų pentodų iš skleistinės. Tai: 6П36С, 6П44С, 6П45С. Gana galingos lempos, rusiškuose saituose mačiau garso stiprintuvu schemas su tokiom. Taip pat mačiau ir radio siustuvus…

Kartais reikia nedidelio galingumo keitiklio kokiam nors aparatui. Ir nesinori vynioti transformatorius. Taip pat nesinori naudoti brangias specializuotas mikroschemas. Galima padaryti klasikinį step-up įtampos stabilizatorių su NE555 (ar bent kokiu analogišku 555 taimeriu). Induktyvumas panaudotas schemoje taip pat pirktinis ir jo vynioti nereikia. (schema rasta internete, priglausta prie kito projekto).

Štai schema:

Schema spausdinimui.

Keletas komentarų: šią schema surinkau kad užmaitinti neonines inkikatorines lemputes. Man reikėjo apie 200V pastovios įtampos. Bet reguliavimo metu, sukinėjant kontamą rezistorių galima nusistotyti įtampa nuo Vin iki maždaug tiek, kiek laiko mosfetas, diodas ir kondensatorius.

Schemoje surašytos teorinės detalių reikšmės, bet renkant aš visų detalių neradau, todėl naudojau kas papuola po ranka.

Pirmiausia, T1 parašytas MPSA42… nu kam čia reikalingas aukštavoltis tranzistorius aš nesupratau. Manau autorius paprasčiausiai turėjo tokių daug ir juos panaudojo. O aš tokio neturėjau, bet čia įtampos vistiek negali viršyti įtampų leistinu NE555 taimeriui. Todėl panaudojau “standartinį” mano projektuose tranzistorių iš kompų maitblokio C945 (50V, 0.1A, npn). C9 kondensatorių įdėjau 100pF. Jo ir rezistoriaus R37 paskirtis- slopinti aukšto dažnio parazitinius virpesius droselyje (snubber circuit). Kintamą rezistorių R40 įdėjau 10K, R38- 470K. Diodą D1 įdėjau iš AT maitblokio rekuperacinės grandinės- FR154. Čia svarbu, kad diodas būtų greitas ir aukštavoltis. L1 tai 100μH, 1A droseliukas iš parduotuvės, bet jie neturėjo 100μH tai įdėjau 150μH.

Mano reikmėm radiatoriaus ant pagrindinio raktinio tranzo nereikia.
Surinkus schemutę, reikėjo tik su kintamu rezistorium susireguliuoti reikiamą įtampą. Beja, daiktas smarkiai trenkia per nagus- dar ir kondiką C6 įdėjau 10μF…

Brolis padovanojo antikvarinį radio lempų žinyną. Pasirodo jo Antikvaro parduotuvėje būna daikčiukų ir elektronikos megėjams. Dar jis padovanojo tikrai antikvarinių radio lempų- 1920…1930 metų laidos. Su egzotiniais maitinimais ir lizdais.

Tai pirmas tomas žinyno išleisto Leipcige, 1958 metais. Nors tai tik pirmas tomas, bet visos populiariausios lempos jame yra. Žinynas trim kalbomis: vokiškai, angliškai ir rusiškai

Labai gražiai vokiškai skamba radio lempos: Röhren, manau tariasi maždaug taip: “Rioren” 🙂

Žinyne 549 puslapiai. Gražiai ir kokybiškai atspausdinta. Bet klasikinė klaida vistiek palikta. Rusiškos lempos 6Н2П cokoliuotė parodyta kaip 12AX7, t.y. kad “ekrano” kontaktas pajungtas prie kaitinimo vidurio. Taip pat analogų lentelėje neparašyta, kas kaitinimo įtampos skiriasi.

Radau stalčiuje indikatorinę lempą. Angliškai ji vadinama “magic eye”. Ji buvo naudojama radijose indikuoti tikslų radio stoties nustatymą, o magnetofonuose įrašymo lygį. Nutariau priderinti prie savo lempinio stiprintuvo, kad “rimčiau atrodytu”.

Va kas gavosi.

O čia nuotraukytė iš interneto, su daugiau “atsidariusiu” spinduliu.

Schemą surinkau maždaug tokią (kairėje), bet lemputė rodo oscilogramas, todėl nieko gero nesimato. Todėl reikia daryti pagal schemą dešinėje. Tas detektorius išskiria vieną pusperiodį iš signalo ir su kondikais nufiltruoja neįžiūrimus aukštus. Padarius pagal antrą schemą (tiksliau, pagal abiejų schemų hibridą) gavosi jau žymiai geriau. Kaip ir rašo komentaruose, kondensatorių 0.1 reikia parinkti pagal “skonį”.

Lemputė tai rusiška 6Е1П arba europietiškas analogas EM80.

Mažas video (xvid, 300kb).

Iš didelio neturėjimo ką veikti nusipirkau ganėtinai didelį Peltje elementą. Anot reklamos “TEC cooler – Thermal Enterprises model CP1-12726”.

Specifikacijos sako, kad tai:
Model CP1-12726
50mm x 50mm x 3.64mm
245 – 320 Watts of cooling power
Operates from 0-15 volts DC and 0-26 amps
Operates from -60 deg C to +180 deg C
Each device is fully inspected and tested
Fitted with 6-inch insulated leads
Perimeter sealed for moisture protection

Nežinau koks tų elementų efektyvumas, bet tikėsime, kad bent 10% nuo 200W bus galima panaudoti šaldymui.

Šis elementas bent jau dvigubai didesnis negu mano seniau turėti šaldytuviukai. Karštajai pusei panaudosime kokį nors seną P4 kulerį, o šaltoji pusė bus maža “kamerytė”. Pagrindinė problema, tai koks nors protingesnis maitinimo šaltinis su keliom apsaugom ir “feedback” įėjimu- reikia gi reguliuoti temperatūrą.

Neseniai aptikau pluginą į Eagle programą, kuri kartu su POV-Ray programa iš Eagle plokščių brėžinių gamina gražius 3D paveiksliukus. Tai gaunasi kaip iliustracijos kaip tavo schema turėtų atrodyti…

Termoreguliuojamo ventiliatoriaus plokštelė
Bet biblioteka nėra pilna. Todėl daug elementų nesudedama ir lieka tuščios vietelės. Šioje schemoje trūksta vieno tranzistoriaus ir pareguliuojamo rezistoriaus.

skaityti toliau: Continue reading →

Keletas eksperimentų “Mitų Griovėjų” (Mythbusters) stiliumi. Tai smagūs trumpieji jungimai. Įtampa sumažinta, bet užtat srovės viršija 200A.

Schema maždaug tokia: suvirinimo transformatorius su saugikliais aukštojoje pusėje, žemojoje pusėje lygintuvas, kondikai, šuntas srovei matuoti (nelabai tinkamas, nes srovė viršija 200A), voltmetras, stori laidai su gnybtais ir auka. Kad ir šita:

Auka- tai 4 kvadratų varinė viela su PVC izoliacija.

Šis eksperimentas nepabaigtas iki galo, nes varinis laidas nenudegė- suveikė termo apsaugo pastato įvade. Reiškia srovė tinkle viršijo leistinus 25A pagal tarybinį automatinį saugiklį.
Čia: XVid, 670kb eksperimento filmukas. Su garsu. Prašom atkreipti dėmesį į tai, kaip pašoka laidai nuo magnetinio lauko, sukelto nemenkos srovės.

Toliau eksperimentas su plonesniu laidu. Tai ~1 kvadrato varinis monolitinis laidas, apvalioje, triguboje izoliacijoje. T.y. laideliai turi asmenine izoliacija, toliau eina užpildas ir išorinė izoliacija.

Laidas nudegė prie vieno iš tvirtinimu. Filmukas: XVid, 670kb. Būtinai žiūrėti su garsu.

Ir paskutinis šios dienos eksperimentas. Tai standartinis magnetofono laidas. Ant jo parašyta 230V, 2,5A.

Kas įdomiausia, šiuo laidu, prieš destrukcija tekėjo net 70A srovė…

Filmukas: XVid, 670kb, irgi būtinai žiūrėti su garsu.