Tikriausiai kas keliavo oru, atpažins šias klaviatūras. Tai industrinio lygio klavietūra, su “cherry” klavišais ir papildiniais.
Category Archives: Betkas
AVR103: Grafinis VFD GU140×16
Lietuvos oro uostai utilizavo biški technikos ir ten buvo prietaisiukai su VFD ekraniuku (patys prietaisiukai specifiniai, su ypač kreivu softu). Man bent jau atiteko VFD ekraniukai: Noritake Itron GU112x16G-7806A V3. Softas manau tinkamas visai šeimai, todėl pavadinime rašiau GU140x16G, nes pagal tokį datašytą rašiau. Pats VFD modulis kogero pilnai sutampa su LCD moduliu, tik papildomai turi grafinio modulio režimus. Todėl bet koks softas (ir hardwaras) kuris palaiko standartinį LCD modulį su 14 kontaktų jungtim puikiausiai veikia su VFD moduliu. Yra smulki bėda, kad modulis kiek lėčiau inicializuojasi, bet daugumas softo veikia.
CO2 lazerio lemputė
Mano CO2 lazeris jau pora metų kaip buvo nenaudojamas. Jo lemputė degradavo ir pradėjo jis silpti. Prieš kokius metus dar buvo galima pjaustyti popierių- daryti kokias nors “aplikacijas”. Šiandien pabandžiau- lempa šviečia, bet “nešildo”- nė biškio nieko nepadegino. Srovė per lempa apie 20mA, viskas gražiai švyti, bet nelazeriuoja.
Išlupau lemputę, pakeičiau kita (ana tai jau kaip žyyypt, bet negalėjau gerai išbandyti- aušinimo sistemos šlangutės sumedėjo). O senąją lemputę atsinešiau namo- bus tema straipsniui. O dar galima ją pakankinti prieš sudaužant. Yra noras paduoti kintamą įtampą į ją…
LM2596* moduliai iš kinijos
Mano naujausiam kolekcijos eksponatui nutariau patobulinti maitinimo šaltinį- iš užturbinto 7805 padaryti kažką tokio kaip LM2596…
Kol dar paštas nesiautėjo, prisipirkau iš keletos tiekėjų pačių pigiausių PCB su padirbtais LM2596ADJ:
(fotkė pasididina, galima pažiūrėti į mikroschemų logotipus)
Kad pratestuoti, visus sujungiau su vienodo apkrova (rodos 33 omai) ir sureguliavau 5V. Įėjimo įtampa 13V.
Kai kurie moduliai dirbo apie 50kHz dažniu- ten greičiausiai silpnesnio čipo (LM2576 ?) analogas. Kiti dirbo tinkamu dažniu- apie 150kHz, nors tiesa, gal kiek daugiau.
Vienas modulis dirbo visai keistai:
Todėl čipą nukėliau ir pajungiau šrotinį (ir gal originalų, National gamybos LM2596S ADJ). Dėl šios mikroschemos nesu tikras, užrašas labai nerimtas, bet PCB buvo surinkta Lietuvoje, naudojama kažkokiam industriniam kompiuteryje). Kartu pakeičiau ir diodą. Norėjau sudėti tikrai originalų čipuką, kur šalia, pirmoje nuotraukoje, bet man reikėjo ADJ.
Visų modulių oscilogramos: LM2596 modulių testas. Dokumente skaičiavimai beveik nieko nereiškia, nes apkrova labai maža. Tačiau, jei tai LM2576, tai induktyvumas šiai mikroschemai kogero per mažas.
RIFA- visi tai turi patirti
Kas nors kiek susijęs su senoviška elektronika, turi vieną dieną susidurti su RIFA kondensatoriais ir jų užsidegimu. Pagaliau ir aš su tuom susidūriau- toks vienas keistas prietaisas veikė ir man prireikė pavedžioti šunį, kai parsibeldžiau namo, kambaryje buvo sudegusio cukraus kvapas. Teko prietaisą ardyti ir va jums priežastis:
Didesnis kondensatorius su skyle buvo tarp fazinio (L) ir neutralaus (N) laido. Kiti du kondensatoriai jungė minėtus laidus su žeme (PE). Kiek matosi iš nuotraukos, pagrindinė kondensatorių bėda- jų permatomas plastikas. Jis su laiku sutrūkinėja ir praleidžia oro drėgmę. Po kažkiek laiko tik buuum ir pilnas kambarys dumų.
Kondensatoriai šiais laikais nelabai privalomi, bet jei keičiam, tai didysis turi būti X klasės (ar geresnis), o mažiukai- Y klasės.
O kad žinutė nebūtų per trumpa, va jums dar viena nuotrauka:
Taip, tai “ultrawide” kineskopas. Tik dėl tokio formato ir užsinorėjau įsigyti šį prietaisą. Tačiau apie tai bus gal straipsnis kitą dieną ar gal tik naujas puslapis kolekcijos www.
Mano 484 priešai
Susikaupiau, ir po vasaros pertraukos puoliau savo priešus:
Mano 484 priešai, mažyčiai, 0.55mm diametro, bet bjaurūs.
Net tą kalną dešinėje sunaudosiu… Nes priešų negalima palikti.
(nekreipkit dėmesio, nervai nelaiko)
NEMA remontas kuris draudžiamas
Kažkur minėjau, kad turiu fotolitografinį (UV kietėjančios dervos) printerį. Bet niekur neminėjau, kad kai tik nusipirkau tą printerį, giminės ir artimieji nusprendė pernešti tą printerį be mano žinios į kitą vietą nes jis jiems labai smirdėjo. O printeris buvo su derva… Ko pasekoje įvyko pilnas piz%@^# ir derva išsiliejo visur ir į printerio vidurius. Po pusės valandos riksmo ir gal kokių trijų valandų valymo naudojant popierių, spiritą ir kažkokią užsienietišką “какой то матери”, printerį pavyko išplauti. Bent jau aš kiek mačiau. Į optiką derva nenutekėjo, korpusas nusivalė, elektronika gavo papildomą izoliacinį sluoksnį. Printeris toliau spausdino kaip ir teisingai, tik jo išvaizda jau nebe tokia kaip turėjo būti. Šiandien įjungiau printerį po gal kokių 5 mėnesių pertraukos ir supratau, kad šakės. Z-motoras visiškai užstrigo. Matyt derva pateko į motoro vidurius ir pagaliau sukietėjo. Taip sukietėjo, kad sukant su replėm iš pradžių skutosi metalinis sraigtas, o tik po to kiek pajudėjo pats motoras.
Čia pats motoras be dangtelių, nes galvojau, kad derva užklijavo guolius. Deja ne. Matosi sraigto darbinė zona, todėl su replėm čiupom už nedarbinės ir ten viską subraižėm.
Continue reading →
Optinė pelė vintažiniams kompiuteriams Amiga (ir gal Atari)
Ištraukiam savo seną kompiuterį Amiga ir kažkaip neberadau pelės. Amiga naudoja specifinio modelio pelę- ten nėra jokio kontrolerio, o visi signalai apie padėtį ir mygtukus siunčiama tiesiogiai į kompiuterį. Tuo pačiu principu veikia ir Atari ST pelė, tik debilai inžinieriai sukeitė vietomis signalus. Todėl Atari pelė neveikia su Amiga ir atvirkščiai.
Pradžiai norėjau kur nors surasti rutulinę pelę ir pajungti tiesiogiai laidus prie fototranzistorių. Bet pasirodo, rutulinės pelės taip jau ir nesimėto. Beja originali Atari ir Amiga pelė tai rutulinė pelė. Tada pradėjau laužyti optines peles, nes senoviškos optinės pelės turi du čipus- vienas interfeiso, kitas- optinis modulis.
Tačiau USB pelė buvo kiek per nauja…
Continue reading →
VB.NET ir bitai, bei tekstai
Kaip apsukti bitų seką iš LSB į MSB? Galima padaryti ciklą ir kiekvieną bituką perkopijuoti į kitą baitą. Atrodo paprasta užduotis ir šiuolaikiniam 32/64 bitų kompui paprastas reikalas. Taip ir atrodė, kol nepabandėm prasukti megabaitus… Chmm, atrodo lėtokai. Galima daryti su 256 variantų look-up lentele. Keista atrodo, bet irgi ne taip greita kaip atrodo… x86 ar 64 tikrai turi kokias nors komandas tokioms operacijom… bet VB.NET nusprendė, kad to nereikia…
O ką siūlo internetiniai maniakai…? Wow:
a = ((buferis(i) * &H202020202UL And &H10884422010UL) Mod 1023UL) ' no way! 3 operacijos
Kas per? Bet veikia! Ir gana greitai veikia… geras. Buvo dar keli variantai kurie veikia su C ar C# ar C++, bet perrašius į VB jau neveikia. Spėju dėl “overflow”, nes VB neleidžia daryti perpildymo tokiose operacijose.
O kas dėl teksto? Ogi vėl lėtai veikia. Visose VB.NET pavyzdukuose naudojama:
tekstas="Tekstas"+kazkas.ToString+"dar kazkas"+vbCrLf
arba
sampleStr = "Hello" & " World"
Viskas kaip ir veikia. O bet tačiau! Jei pabandytumėm tokias operacijas padaryti su keliais milijonais teksto gabaliukų, pastebėtume, kad kompas intensyviai dirba. Tačiau lėtai. Kame reikalas? Ogi MS programuotojai nusprendė, kad nafig optimizuoti tą kodą (matyt dėl suderinamumo- tai dėl atminties rezervavimo subtilybių) ir kiekviena operacija tai naujo “string” sukurimas ir kopijavimas į jį. Techniškai du stringai nesusijungia, o sukuriamas trečias stringas i kurį kopijuojama pirmų stringų turinys. Darant milijonus operacijų, tai labai pasijunta.
Kaip tai sprendžiasi? Juk stringų klijavimas yra viena iš pamatinių demokr….ptfu programavimo principų. Yra net specialios stringų programavimo kalbos (perlas?) ir panašiai.
MS sukūrė dar vieną kintamųjų tipą: System.Text.StringBuilder(). Va į šitą galima klijuoti kiek nori visokiausių teksto stringų. Ir tai darosi tikrai greitai. Milijonus teksto gabaliukų suklijuoja akimirksniu palyginus su senu metodu (dešimtys sekundžių).
Kas moka programuoti, tai tokie reikalai visiškai nestebina. O man tai tikrai atradimai. O jei dar pašnekėti apie Multi Thread… 🙂
Antikvarinis ROM pragramatorius
Už maždaug 50€ gavau antikvarinį (~1980) ROM, EPROM ir visokių PAL programatorių. Lygtai veikia, bet visos instrukcijos vokiečių kalba. Vadinasi “PROM-Programmiereinschub uni-prom 3250”, o gal “Promicron 4000”. Gamintojas- Celectronic GmbH Berlin.
Dar yra dėžutė adapterių, nes čia vos ne kiekviena didesnė grupė čipų turi savo adapterį. Kitas navarotas- turi TTY jungtį. Rimtai, ne tik RS232, bet tikrą TTY su srovės kilpą ir 50 bodų perdavimo greičiu. Netgi su galvaniniu atrišimu. Teoriškai galėčiau pajungti savo teletaipą!
Kam man jo reikia? Nereikia man jo, bet pasirodė įdomus. O dabar vienintelis panaudojimas- jei kam nors gyvenime prireiks atstatinėti kokį ypač senovinį aparatą ir staiga reikės nuskaityti ar net užprogramuoti visišką egzotiką, tai žinot kam reikia rašyti.
Čia kelis lapai iš dokumentacijos. Tikrai negirdėti ir keisti čipai. Nors pagal logiką, jei yra 2764, 2732 ir 2716, tai kodėl neturi būti kokie nors 2708 ar 2704? Ar net 27S15 ar 27S20!
Pats aparatas tai Z80 pagrindu padarytas multi PCB kompiuteris. Kaip atminties buferį naudoja SRAM čipus, tai tikriausiai buvo labai labai brangus prietaisas.