Šiuo metu biški programuoju, o savaitgalyje dalivausim “gudručiu žaidime” Palangoje, tai tikrai nebus kada rašyti straipsniuką. Todėl, kad kažkas visdėlto pasirodytu mėnesio pirmą dieną, parašysiu tokį foto straipsnį. O kompiuteris automatiškai jį įpostins.

Mūsų kontora nusipirko kiektai analoginės televizijos. Tiksliau senų TV siųstuvų gabalus. Šiaip tai labai neįdomi masyvi technika. Bet šiaip gal bus įdomu.

Seni siųstuvai aišku lempiniai, o lempom reikia daug voltų ir daug amperų. Gaunasi toks gigantiškas reikalas. Įtampa gaminama paprastais trifaziais trafukais, išlyginamas didžiulėm batarėjom paprastų diodų (jokios egzotikos, tik daug daug mišriai sujungtu diodų), o pulsacijos slopinamos kondikais. Paprastučiais tokiais:

Kad suprasti kokio dydžio kai kurie kondikai, šalia nufotkinau ir savo kojytę, su dulkinu, 45 dydžio bateliu.
Continue reading →

Apie Z ašį jau pašnekėjom. Prie jos galima tvirtinti įvairius instrumentus- kokius nors klijų pistoletus, drėlytes “ala dremel“, tušinukus, repitografus, flamasterius ar savadarbius instrumentus.
Kadangi turimas grąžtelis Hobby Drill dažnau naudojamas kaip rankinis instrumentas, tai nutariau pasidaryti savo frezavimo įrankį. Pirmiausia reikia pagalvoti kokios jėgos veikia frezą tokiose CNC staklytėse- gana stipriai stumiamas į šoną ir dar neturi vaikščioti aukštyn žemyn.

Continue reading →

Pabandysiu paaiškinti, kaip aš dariau savo staklytes. Kadangi dariau be brėžinių, tai nelabai yra ką parodyti. Todėl biški papaišiau tokių “IKEA” stiliaus paveiklsiukų.
Iškarto pasakau, kad tai pirmas blynas ir konstrukcija turi rimtų trukūmų. Bandysiu tas problemas aprašyti eigoje.
Taigis, Z ašis. Šios ašies eiga mano prietaise minimali- gal kokie 5 cm. Ilginant eiga atsiras stabilumo ir tvirtumo problemos.
Surinkti šią detalę geriausia ant “U” profilio, tačiau tokio man tinkamo nebuvo, todėl surinkau iš dviejų “L” profilių.

(pasididinti IKEA tipo instrukcijas)
Continue reading →

Kartais reikia susidurti su žemės darbais. O žemės darbai “viešoje” vietoje yra gana komplikuotas reikalas- ten niekas neatsimena kur kas pakasta. O jei nutrauksi kokį nors kabelį- bus problemos. Ne tik kažkokia nebaisi bauda, bet ir remonto išlaidos. O dar baisiau, kabelio (ar kitų komunikacijų) naudotojas gali tau užkrauti prastovos nuostolius. Jei nukirpsi kokį nors optinį kabelį, koks nors telekomas gali paskaičiuoti visų atjungtų klientų mokesčius, o jei atšildysi kokios nors maGsimos šaldytuvus, tai gali ir prisipirkti pašvinkusių produktų.
Mūsuose teoriškai yra žemėlapiai kur kas eina, bet žemėlabai dažnai neatitinka. Galima išsikviesti kokį specialistą. O dar kaip uždokumentuoti to durno “specialisto” darbą, kai jis rankute mostelį- tipo kasti galima…
O kaip tai daroma didesniam ir senesniam metropolyje?
Continue reading →

Kadangi žadu aprašyti mechaninį projektą, tai pradžiai pradedu nuo BOM (Bill Of Materials). Iš karto pranešu, kad nesu mechaninių projektų guru. Paprastai tai kas liečia kokią mechaniką ar drožybą, man viskas gaunasi kreivai ir šleivai. Klasikinis variantas- inkiliuko tiesaus nesugebu sukalti. Tos lentynos gavosi beveik tiesios vien tik todėl, kad jų elementai jau buvo supjaustyti gamykloje.

Mums reikės įrankių. Visokių atsuktuvų jau visi turit. Dar reikės gręžtuvo ir keletos grąžtelių (2.5, 3.2, 4.1, 8 mm ir panašiai). Šitas projektas beveik gavosi vien tik todėl, kad neapsikentęs nusipirkau (pagal skelbimą) mažiausias kiniškas gręžimo staklikes. Manau, kad naudojant paprastą drėlę man nelabai gautusi. Gal kiti labiau patyre.
Dar reikia įsigyti kniedytuvą ir keletą komplektų kniedžių. Aš pagrinde naudojau tas 3 su biški milimetro aliumines kniedes su paslėpiamoms galvomis.
Metalo pjūklelis irgi pravers.
Taip pat reikia įsigyti M3 varžtelių, veržliukių ir šaibų. Dar ir spyruokliuojančių poveržlių. Varžteliai vieni su paslėpiamom galvom, kiti ne. Pradžiai viskas surenkama ant varžtelių. Vėliau dalis varžtelių pasikeičia į kniedes.
Manau reikės dildės. Aš naudojau visai mažytę metalo dildę- nes tikrai kartais kas nors nesueina ir reikia padildinti.
Gal reikės ir didesnių varžtelių. Ir nedidelių medvaržčių.
Continue reading →

Tai dar vienas straipsnelis vedantis prie mano mechaninio eksperimento.
Žingsniniai varikliai tai supaprastintai elektromagnetai ir magnetai viename korpuse. Elektromagneto magnetinė jėga priklauso tik nuo srovės ir vijų skaičio. Kaip ir paradoksas gaunasi, kad įtampa kaip ir nesvarbu. Čia jei motorai būtų pagaminti iš superlaidininko. Kadangi naudojama paprasta viela, šioks toks įtampos kritimas egzistuoja. Todėl ir motoriuko etiketė turi šią informaciją:

3V ir 1.2A. Tai reiškia, kad motoro darbinė srovė yra 1.2A ir tada ant apvijų kris apie 3V. Daugiau 3V kaip ir neverta duoti. Gaunasi, kad steperiai yra srovės vartotojai, kaip LEDai.
Continue reading →

Jau senesniam straipsnyje apie solder bridge rašiau, kad litavau kelias PCB su daugybe tranzistorių ir mažu procesoriuku.

Dabar biški plačiau apie tai… Viskas prasidėjo nuo fantazijos, kad reikia valdyti steperius ne tiesiogiai per kompą ar nuo MCU, bet per paprastas “dukterines” plokšteles kurios pačios turi savo menką protelį ir sugeba dirbti savarankiškai. Ta įdėja buvo labai “orinė”. Kitas faktorius buvo, kad radau kažkokius moduliukus, kuriuose buvo prilituotos ATMEGA48 mikroschemos. Tik labai iškrypusiam korpuse. Tos mikroschemos visur maišėsi ir grąsinosi pasimesti. Trečias faktorius- tai kiniškos PCB. Naudojant buitinę PCB technologiją, tokias bluseles kaip šie procesoriukai nesulituosi. Taip gimė ši PCB.
Continue reading →

Vienas toks žmogus turėjo didelį Samsung telefoną. Tą iš naujesnių. Tačiau telefonas išsprūdo ir trenkėsi kampu į keramines plyteles ir dužo viduje biški. O žmogus susigalvojo, kad jam reikia dabar Blackberry 10 serijos. Nu žodžiu iš vienos plytos perėjo į kitą plytą. Vienoje plytoje Android, kitoje- windows. Tikriausiai.

O dabar prasideda… čia bambėsiu kiek labiau apie blakbėrius, bet klius ir kiek samsungui.
Visa bėda, kad žmogus turi daug kontaktų- tiksliau samsunge buvo 1416 telefono kontaktų. Dar kažkiek šimtų pačioje SIM kortelėje… Kai visą šitą nesamone perkelti? Logiškiausia, susiinstaliuoti softą, import-export ir viskas.

Samsung Kies leidžia eksportuoti į CSV, kažkokį vidinį formatą ir į virtualias vizitines korteles (čia kur vienas failas vienam kontaktui. T.y. 1416 failų direktorijoje). Padarom visus variantus, nes dar neaišku, ką valgo Blackberry softas.

Suinstaliuojam softą nuo juodos uogos- kažkoks Blackberry Link. Oblia. Nėra importo, tik iš … Outlooko importuoja.

Continue reading →