Krovė “berniukai” šiukšles ir iškrito pora nestandartinių PCI plokštelių. Kaip čia jas nepanagrinėjus… Tai daug kur reklamuojami daiGčiukai kurie “saugo nuo bet kokių virusų, nereikia net antiviruso, vienu mygtuko paspaudimu atstato net suformatuotą diską ir panašiai”. Jie labai pigiai pardavinėjami eBay ir net reklamuojami solidžiuose leidiniuose ir panašiai. Aš kaip visiškai nepriklausomas kritikuotojas, nutariau įnešti kiek aiškumo į šią dumbliną sistemą…
Mano nagrinėjamas modelis Lenten REBORN Patent 0955596 (neaišku kieno patentas, matyt kitaicų).

Va taip atrodo toks plokštės:

Viena plokštelė su visais lipdukais. Kita kiek aplupinėta, kad pažiūrėti kas per čipai.

Ant plokštelės trys čipai: PCI bridžas, OTP ROMas su 64 kilobaitais atminties (įrašomas vieną karta fabrike) ir ATC 93LC46 (vienas kilobaitas serial eprom programos konfiguracijai palaikyti). Be draiverių, Windows XP mato šią plokštę kaip LAN plokštę.

Todėl ją galima paleisti kaip BOOT FROM LAN. Va, mano testinio kompo BIOSo pasirinkimas paspaudus “SELECT BOOT DEVICE”

Matosi, kad kompe dvi tinklo plokštės- viena tikra (Intel), kita su trumpu pavadinimu “U”. Jei normaliai krauni kompa, trumpai išlenda užrašas, kad spauskit klavišų kombinaciją, kad iškviesti konfiguraciją. Klavišus nuspaudus išlenda va toks ekraniukas:

Toliau eksperimentai užlūžo, nes plokštelė lygtai pritaikyta tik Win98 (nors gamintojas dievagojasi kad tinka bet kam, net ir linuxui) o ir dar, kad pareikalavo DRAIVERIUS (ir softą) SURAŠYTI Į FLOPIKĄ. BL$%^ iš kur aš gausiu 21 amžiuje aš tą FD įreginį ir dar veikiančią disketę.

Pamintijus smegeniais, sugalvojau viso šito “aparato” veikimo principą. Tai kastruota tinklo plokštė- juk daug tinklo plokščių palaiko sistemos užkurimą iš tinklo ir tam tikslui naudojamas specialus softas iš ROM mikroschemos. O čia kiniečiai į tą ROM mikroschemą įrašė nedidelį softą kuris leidžia užkurti kompa be boot sektoriaus iš kieto disko. Instaliavimo metu, formatuojami kieti diskai ir išskiriama disko particija (skirsnis) kuriame ir bus saugoma rezervinė duomenų kopija. Jei reikia išsaugoti VISĄ 1000Gb diską, tai reikės DAR VIENO 1000Gb disko…
Visą šitą veiksmą gali atlikti ir CD diskelis ar USB pirsčiukas jei kompas sugeba iš jo užsikurti (boot). O softo šiam reikalui tikrai yra pilna (rodos acronis tą daro). Reklamoje parašyta, kad labai krutas reikalas visokiom firmom ir panašiai… nu ką aš žinau, aš apsauga daryčiau kitaip. O ir backupą nelaikyčiau tame pat diske. Gal net padaryčiau “system restore” iš kokio backup serverio per tinklą.
Taigi, kokio mykolo reikia mokėti pinigus, pirkti papildomą hardwarą, kaišioti į kartais labai reikalingus PCI lizdus? Ogi šiaip sau. Kad kiniečiai būtų laimingi. Priskiriu šį “devaisą” prie beveik lochatronų. Negaliu pavadinti grynu lochatronu, nes šitas aparatas veikia. Tik jo funkcijos pasiekiamos ir be šito hardwaro. Užtat kaip gražiai aprašyta: “Yes (True 32 bits kernel technology. Support UDMA 66/100)” (indomu kur čia figuruoja tie DMA66 ir 32 bit kernel).

Šiaip kilo mintis tokia piktybinė- parašyti koki nervuojantį softą ir įkelti į tą mikroschemą. Pvz. kad kas 256 bootą kompas neužsikrautu, o ant ekrano parašytu- “gal parūkom žolę? :)”

Vienas mano straipsniukas apie LCD remontą labai populiarus. Ir labai pasikartoja kai kurie klausimai. Kad palengvinti diagnostiką, pabandysiu aprašyti su iliustracijom kai kuriuos LCD monitorių gedimus. Straipsnį manau pildysiu, nes per trumpą laiką labai sunku surinkti visų tipinių gedimų iliustracijas.

Gedimai:

Tipinis matricos gedimas- horizontalus ar vertikalus plonas brukšnys. Kartais jis būna spalvotas. Jei mechaniškai paspaudus defektas neišnyksta tai matricai mirtis. Remontas- nauja matrica.

Kadangi straipsnyje gana daug vaizdinės ir video medžiagos, kad perskaityti visą straipsnį, reikia nuspausti nuorodą: Continue reading →

Toks gana įdomus užsiėmimas yra WLAN tinklų paieška. Jau seniau, prieš metus, rašiau, kad su kažkokiu delninuku gaudžiau signalus pakeliui į darbą. Dabar užėjo noras kiek patobulinti delninuką, kad geriau imtu bevielio ryšio (WLAN) signalus. Viskas prasidėjo nuo to, kad buvo vėl surastas delninukas su ganėtinai sveiku akumuliatorium. O ir darbo kieme vėl buvo pastebėtas nekoduotas internetas. Tačiau signalas buvo silpnokas ir nemokamai naršyti internetą buvo galima tik viduryje kiemo, su pakeltu delninuku.

Tada nusprendžiau patobulinti WLNA imtuvą- padaryti išorinę anteną. Antenu turime daug, pigtailus išlupom iš kažkokių nereikalingų linksys WET11 prietaisų (viduje PCMCIA WLAN kortelė).
Iš delninuko išmečiau lazerinį barkodų skaitytuvą, o jo vietoje, prie gražios auksuotos plokštės prilitavau SMA lizdą. Pigtailo galą prilitavau prie tinklo plokštės (ten viduje Agere Systems, dabar LSI, CF tinklo plokštė). Gavosi va tokis agregatas:

Nuotraukoje du delninukai, vienas kontrolinis, kitas su išorine antena. Kaip atgrubnagiui gavosi visai gražiai. Pakeliui sužinojau, kad CF kortelę galima ikišti aukštyn kojom, ir tada ji neveikia 🙂

O šioje nuotraukoje originali WiFi antena iš delninuko.

Aktyvioji dalis tai tas skardelės galiukas. Visa skarda pakišta prie pat aliumininio LCD ekrano kronšteino. O PDA korpusas metalizuotas! Nelabai ir supratau, kaip ten tas bevielis ir veikė (tiesa pasakius ji biški veikia ir visai be antenos).

Viename namo gale paleidau Linksys access pointą, o signala matavau kitame gale, per kelias sienas ir panašiai.

Jei tikėti skaičiukais, signalo lygis smarkiai pakilo. Nesigylinau kokiais ten vienetais ir ar teisingai ten rašo. Tikriausiai kokiais santykiniais vienetais (dB). Kas neįžiūri skaičiuku, tai va perrašau duomenis:

Delninukas su vidine antena: SNR= 10, Signal= -85dB, Noise= -95dB.
Delninukas su išorine antena: SNR=26, Signal= -69dB, Noise= -95dB.

Praktiškai antenos gerumas pasireiškė tuo, kad kieme pagavau dvigubai daugiau bevielių tinklų.

Tikriausiai daugelis matė ultragarsinius oro drėkintuvus. Jų veikimo principas labai paprastas- vanduo, ventiliatoriukas, ultragarsinis elementas kuris taško vandenį. Atvežė keletą aparatų kurie neveikė- ar tai Philips ar tai Moulinex firmos. Tokie balti, cilindro formos. Viso aparato nuotraukos neturiu, nes sudaužiau su plaktuku- reikėjo tik pjezo elemento. O poto sugalvojau, kad reikia prigriebti ir elektroniką.
Taigi, vandens talpa, kažkoks sifonas kad palaikyti reikiamą vandens lygį, apsauginis išjungėjas. Išorėje pora šviesos diodų ir galingumo rankenėlė.
Ora pučia “turbininis” kompų ventiliatorius- jie pasižymi tyliu darbu ir geru oro srautu.
Apžiūrėjau elektronikos plokštę ir radau keletą gedimų- susitrumpinę nuo drėgmės takeliai. Juos išvaliau, užtrumpinau apsauginį jungtuką ir pajungiai prie laboratorinio maitblokio. Aparatui reikia apie 40V įtampos prie max 1A. Bent jau panašūs parametrai užrašyti ant transformatoriaus, o ir saugiklis buvo 1.5A.

Va elektronikos fotkė:

Matosi vandens bangelės ant ultragarsinio elemento- aparatas paleistas maža galia.

Toliau spauskit ant nuorodos, bus daugiau paveikslėlių ir schemų: Continue reading →

Ilgai prašė “Miltukų Meistras”, kad aš jam nupirkčiau Kinietiška “i-phoną”. Pats susirado pas DX kažkokį dviejų SIM kortelių aparatą- Aphone. Praėjo kelios savaitės ir aparatas sėkmingai praspruko pro mūsų budriąją muitinę ir parkeliavo Kaunan. Kadangi aš esu čiupinėjęs ir originalų Apple iphone, tai aparačiuko “dizainas” man labai jau buvo matytas. Šiaip, šitas aparatas yra gryniausias įrodymas, kad ką ir beburčintu visokių patentų, autorinių teisių ar panašiai turėtojai, mieliems ir darbštiems Kiniečiams giliai dzin.

Standartinis Deal Extreme ipakavimas ir jo turinys- nedidelė juoda dėžutė. Dėžutėje guli “telefono aparatas”, USB laidas, ausinės, įmautė, tinklo adapteris (USA lizdas), automobilinis adapteris 12V->USB 5V, minimali instrukcija ir dvi ličio batareikės, 1G mini SD kortelė.
Kad skaityti toliau, spauskinte ant nuorodos: Continue reading →

Seniai jau rašiau vandalizavimo skyriuje. Šiandien palukštensim ir pakritikuosim prabangų ATX maitblokį iš firmelės Yesico (http://www.yesico.de). Tai rodos 500W galingumo maitblokis be ventiliatoriaus (FL-550ATX). Čia iškarto pasakau, kad tai biški melagystė- montuojant maitblokį reikia įmontuoti atsarginį “avarinį” ventiliatorių ir kai tik maitblokis perkaista (ten yra temperatūros nustatymo rankenėlė), iškarto įsijungia “siurblys” ir viska perpučia.
Maitblokio išorė labai solidi- aliuminis korpusas, gera darbo kokybė. Maitblokis sunkokas.

Tačiau čia “vandalizavimo” puslapiai, todėl “jamam” maitblokį už ragų ir išardom…
Spauskit ant nuorodos, kad pamatyti daugiau teksto, nuotraukų ir kritikos: Continue reading →

Suknisti Kiniečiai slepia savo produktų aprašymus, datasheetus. Tikriausiai bijo, kad kiti siauraakiai paims ir nukopijuos jų sumautus produktus. Todėl tenka vargti ir atstatinėti mikroschemų aprašymus, burti nuo kokių mikroschemų jos kopijuotos ar vogtos.
Savo eksperimentams panaudojau CMOS vaizdo sensorių, jis deklaruojamas kaip VGA. T.y. 640×480. Tačiau čia yra kabliukas. Sensorius tikrai turi 640 taškų, tačiau tie taškai turi atskirus šviesos filtrus. T.y. realiai yra ŽYMIAI mažiau taškelių, jei laikyti kiekvieną taškelį ivairiaspalviu.

Taškeliai sensoriuje eina maždaug taip:
GBGBGBGBGBGB...
RGRGRGRGRGR...
GBGBGBGBGBGB....

Kaip matosi, žalių (G) taškelių daugiausia, nes žmogaus akis jautriausia žaliai šviesai. Kitų spalvų visai mažai- kas antrą eilutę eina tik spalvos. Visas spalvas programiškai gamina procesoriukas ir pakiša nieko neįtariančiam vartotojui. Šį efektą aš pastebėjau savo FPGA aparate, kai pakišau popierių ir apšviečiau su žalios spalvos lazeriu- ant LCD ekrano pasimatė gražus tinklelis.

Nuotraukoje keli sensoriai ir USB kameros likutis.

Patys sensoriai naudoja tokias pat litavimo aikšteles (pads) kaip ir standartinis PLCC 28 mikroschemų korpusas. Toks pats ir kojyčių numeravimas.
Vienintelis gerumas, kad sensoriuje jau sumontuotas dažnio daliklis ir 10 bitų ADC. Dar yra I2C valdymas, kuris leidžia pareguliuoti jautrumą ir kadro dydį, bei kelis beviltiškus efektus. Deja, I2C komandų aš dar neatburiau. Visa laimė, kad ir nesuprogramuotas sensorius veikia- užtenka paduoti apie 24..30MHz taktinį dažnį ir duomenys pabyra per visas kojeles.

Aš sukūriau šiokį tokį PDF failą, kuri eksperimentiniais tikslais “garbingai” pavadinau datasheetu. Grynai pažintiniais tikslais pažiūrėsiu kaip šitas netikras aprašas platinsis per internetą.

O ir pdf dokumente lengviau pavaizduoti surinktą informaciją ir ją atnaujinti.

Datasheetas: Vimicro VA6241R-P28 datasheet

Remontuojant ATX maitinimo šaltinius reikia apkrauti juos kokia nors apkrova. Galima tam tikslui panaudoti kompiuterį, tačiau jei kas nors nesigaus, tas kompiuteris gali sudegti. Paprastai tam reikalui naudojamos lemputės, tačiau jos nėra geras sprendimas. Šaltos, nešviečiančios lemputės varža yra žymiai mažesnė nei šviečiančios. Todėl automobilinio 12V 55W halogeno starto srovė viršija 100A. Todėl iš seno ATX maitblokio ir keletos rezistorių pasidariau apkrovą.

Šios apkrovos schema maždaug tokia. Dar žadu kiek ją patobulinti ir padidintį apkrovą.

Ši schema siurbia iš ATX maitinimo šaltinio apie 166W energijos. Galios maždaug taip paskirstytos: 5V grandinė- 27.7W, 3.3V- 36.3W, o 12V grandinė tik 103W. Čia jau reikia tobulinti, nes šiuolaikiniai kompiuteriai daugiausiai galios suvartoja per 12V grandinę, bet apkrova kinta. Tai ne tik visokie kieti diskai ir CD/DVD (jie čia mažiausiai ima), bet procesoriaus maitinimas. Tai pat, rimtesnės, smurtinės video plokštės stipriai apkrauna 12V grandinę.
Iš 5V maitinasi tik USB ir kažkokia smulkmė. Kai kurios durnos motininės USB maitina iš budinčio maitblokio- mano apkrova dar neapkrauna budinčio, ten reikia apkrauti apie 1A srove. 3V grandinė maitina visus PCI lizdus ir čipsetą (per papildomus stabilizatorius). Kompo atmintis (per stabilizatorių ant motininės) maitinama iš 3V, bet kartai iš kitų įtampų.

Šie balti rezistoriai turi nominalią 5…7W galią. Tačiau jie čia dirba perkrauti, todėl reikalingas ventiliatorius. Kiek padirbus, kambaryje pasijaučia svylančios elektronikos kvapas- rezistorių korpusai tikrai karštesni nei 100 laipsnių. Dėl šiluminės inercijos, išjungus apkrovą, dar gana ilgai “garuoja” šiluma. Aš net kiek prisibijau, kad likutinė šiluma neišlyditu ventiliatoriaus korpuso.