Category Archives: Betkas

Asmens kodo tikrinimas

Prireikė čia vienam žmogiukui asmens kodo tikrinimo programėlės. Teko skubiai nusirašyti iš interneto tikrinimo algorintmą ir sukišti į Microsoft Visual Basic apvalkalą. Va ir gavoasi va tokis produktas: Asmens kodo tikrinimas.

Programa gali reikalauti MS Visual Basic runtime. Ją laisvai galima rasti internete ar MS interneto puslapiuose.

Pats tikrinimo algoritmas visiškai paprastas. Manau jį lengvai galima įkišti į MS Excel Basicą:

Ženkliukas “” reiškia, kad perkėlimas į kitą eilute nereikalingas.

Private Function chksum(ak)
Dim c, c1
c = Val(Mid$(ak, 1, 1)) + Val(Mid$(ak, 2, 1)) * 2 +
\ Val(Mid$(ak, 3, 1)) * 3 + Val(Mid$(ak, 4, 1)) * 4 +
\ Val(Mid$(ak, 5, 1)) * 5 + Val(Mid$(ak, 6, 1)) * 6 +
\ Val(Mid$(ak, 7, 1)) * 7 + Val(Mid$(ak, 8, 1)) * 8 +
\ Val(Mid$(ak, 9, 1)) * 9 + Val(Mid$(ak, 10, 1))
c = c Mod 11
c1 = Val(Mid$(ak, 1, 1)) * 3 + Val(Mid$(ak, 2, 1)) * 4 +
\ Val(Mid$(ak, 3, 1)) * 5 + Val(Mid$(ak, 4, 1)) * 6 +
\ Val(Mid$(ak, 5, 1)) * 7 + Val(Mid$(ak, 6, 1)) * 8 +
\ Val(Mid$(ak, 7, 1)) * 9 + Val(Mid$(ak, 8, 1)) * 1 +
Val(Mid$(ak, 9, 1)) * 2 + Val(Mid$(ak, 10, 1)) * 3
c1 = c1 Mod 11
If c <> 10 Then
    chksum = c
ElseIf c1 <> 10 Then
    chksum = c1
Else
    chksum = 0
End If
End Function

Private Function ak(s)
Dim i
i = chksum(s)
If Mid$(s, 11, 1) = i Then
    ak = True
Else
    ak = False
End If
End Function

Algoritmas tekstinėje formoje.
O štai čia Asmens kodo tikrinimas MS EXCEL. Tik pasireguliuokite savo “security” nustatymus excelyje.

Atminties nutekėjimas

Šiaip čia rašliava iš serijos nežinau ką parašyti. Kartais tarp programuotojų ar šiaip kompiuterastų galima išgirsti terminą “memory leak” arba atminties nutekėjimas. Vos ne “smengenų nutekėjimas”. Kas tai? Tai programos naudojamos atminties nekontroliuojamas didėjimas. Kai rašoma programa, kartais reikia užsirezervuoti kokį atminties gabaliuką iš OS kokiam nors buferiui ar paveikslėliui. Kai ta atmintis nebereikalinga, specialios komandos atiduoda tą atmintį operacinei sistemai. Tačiau kartais padaroma kokia nors klaidelę ir keli baitai nebegražinami. Paprastai, programa ilgai nedirba ir ta nutekėjusi užgrobta atmintis atiduodama atgal kai išjungiama programa. Tačiau kai kurios programos veikia ilgai. O štai serveriuose, kai kurie procesai veikia “amžinai”.

Viena tokia neteisinga programa yra Bittorent klientas. Va kokį rezultatą pamačiau po kelių dienų veikimo…

mleak

Čia gal kiek vaizdžiau atrodo… vienok 1.3 Gigabaito (!) RAM vienai programulkai kiek daugoką?

mleak

Įžeminimų FAQ

Įžeminimų FAQ

Jei jums elektra yra tamsus dalykas, jei su elektra paskutinį kartą susipažinote mokyklos fizikos pamokoje, jei neatskiriate kintamos ir pastovios įtampos, jei žodžiai fazė ir nulis jums nieko nesako- prašau nemontuokite elektros įrengimų, lai tą darbą atlieka specialistas. Jei manote, kad suprantate šitą interneto puslapį ir prisiimate visą atsokomybę už galimas pasekmes- tęskite.
Itampa pavojinga

Tai kiek pataisytas straipsnis iš senų mano interneto puslapių. Straipsnis yra rekomendacinio pobūdžio ir gali neatitikti esamų Elektros įrenginių įrengimo eksploatavimo saugos taisyklių.

1. Kas yra įžeminimas
2. Kas yra įnulinimas
3. Nulinės srovės rėlės
4. Kompiuterių ižeminimas
5. Kompų ižeminimas nuosavuose namuose, pastatuose su prieinama paskirstymo dėže
6. Kompų įžeminimas daugiabučiuose namuose.
7. Spalvos naudojamos laiduose.

  • Kas yra įžeminimas. Daugelis elektros prietaisų turi metalines detales kurias gali paliesti vartotojas. Veikiant tokiems prietaisams ant metalinių detalių dėl gedimų, schematikos ir konstrukcijos įpatumu, blogos izoliacijos gali atsirasti gyvybiškai pavojngi įtampos potencialai. Kai kada tokie nuotekiai buna nepavojingi ir niekam netrukdo. Daugelis tikriausiai pastebėjo kad braukiant atbula plaštaką per šaldytuvą jaučiasi švelnus purtymas. Nors įtampa ant šaldytuvo buna gana ir didelė kad net uždega indikatoriaus neonine lemputę, srovė tesiekia 1mA. Senstant prietaisui, ta srovė gali ir stiprėti. Kad išvengti namalonių pojučių ir galimų nelaimingų atsitikimų rekomenduojama tokius prietaisus įžeminti. T.y. nuleisti krūvį į žemę. Tai daroma pajungiant prietaiso korpusą į trečią įvado laidą kuris vadinamas žeme. Tas laidas paprastai žymimas geltonai-žaliai dryžuota izoliacija. Normaliuose elektros įvaduose jis buna prijungtas prie elektros rozečių viduriniojo kontakto. Šitas laidas įvadinėse spintose sujungtas su elektros spintos korpusu ir su nuliniu laidu bei (idealus atvejis retai kur beaptinkamas) su įžeminimo konturu. Įžeminimo konturas tai metalinės juostos, vamzdžiu konstrukcijos įkastos į žeme. Kadangi daugelyje namu tokio konturo nei su žiburiu nerasi, tai leidžiama naudoti…
  • Įnulinimą. Tai paprasciausias korpusinio/ įžeminimo laido sujungimas su neutrale arba nuliu. SVARBU: negalima įnulinti pačioje rozetėje, įnulinimas daromas saugiklių spintoje. (Daugelis nauju spintų saugikliams pravardžiuojamos hageriais, dėl to kad pirmosios spintos kurios pasirodė Marijos žemėje buvo Hager gamybos.) Padarius įnulinimą pačioje rozetėje atsiranda galimybė, kad skirtingų prietaisų korpusai bus po skirtingu potencialu. Tai vadinamas “ground loop” efektas- paprasčiausiai nulinis laidas turį kažkokią varžą ir atitinkamai kai per jį teka srovė, vyksta įtampos kritimas ir rozetėjė nulis pasidaro nebe nulis. O per įžeminimo laidą , normaliomis sąlygomis, neturi tekėti srovė. Netgi saugiklių spintose kurios nutolusios nuo pagrindinio įvado, nulio ir įžeminimo laidai jungiami į skirtingas kaladėles. Žodžiu, pagal taisykles draudžiama įnulinti rozetėje. Ir dar, jei įvyks koks gedimas instaliacijoje ar koks remontas yra tikimybe kad nulinis ir fazinis laidas gali apsikeisti vietomis (vienodos laidų spalvos, kabelio perkirtimas ar pergrežimas drėle ir t.t. arba paprasčiausiai nutruks ar nudegs nulinis laidas įvade ar iki rozetės) Naudojant 3 laidus, du kartus padidėja patikimumas ir 2 kartus mažesnė tikimybe kad durnas daltonikas elektrikas ka nors supainios. Geras įnulinimas pilnai atstoja įžeminimą beveik visuose gyvenimo atvejuose kol nesusiduriam su vandens sildytuvais, skalbimo masinom ir kitais galingais elektros prietaisais. Kodėl? Sakysim vandens šildytuvo “spirale” skilo ir susijungė su vandeniu, srovė pradėjo tekėti į korpusą ir per įžeminimą nuteka tolyn. Žmogus kaip ir nepurtomas, bet elektros prietaisas toliau genda, vyksta elektrolizė- gali kauptis sprogios dujos, genda pats prietaisas ir galu gale, gauname galngą beveik trumpą į korpusą. Ką reiškia “beveik trumpas”? Tai reiškia, kad saugiklis dar neperdega/neišsijungia, bet į korpusą teka net keliolikos Nulinės srovės rėles (Nuotekio), [GFCI, ground flow current Interrupter]. Šių rėlių esmė tokia, kad jos palygina sroves tekančias per fazinį ir nulinį laidą. Jei srovės nesutampa, vadinasi kažkur vyksta srovės nutekėjimas. Paprastai nustatoma, kad jei srovės nesutampa daugiau 10…30mA (pagal rėlės modelį) rėlė suveikia ir atjungia apkrovą. Šios rėlės naudojamos tik virtuvės ir vonios įrenginiams, kompiuteriams nulinės srovės rėlės NENAUDOJAMOS (nerekomenduojama). Aišku galima pastatyti tą rėlę, bet pasiruoškite galimiems neteisingams suveikimams. Kodėl? Todėl, kad Lietuvoje labai daug prastų kompiuterio maitinimo šaltinių- pas juos labai didelės nuotekio srovės. O jei kompiuterinę sistema papildysim kokiu nors stipresniu printeriu ir kompiuteriniu tinklu… ar TV tiuneriu. Ypač pavojingas TV tiuneris ir kolektyvinė antena- ANTENA TURI BŪTI ĮŽEMINTA SKIRSTYMO SPINTOJE. Tai turi atlikti kabelinės TV operatoriai. Tai privaloma (taip reikalauja istatymas- todėl drasiai gali reikalauti). Kiek sunkiau su vietiniais LAN tinklais. Teoriškai, LAN tinklas yra galvaniškai atrištas, bet dažnai kažkaip ta įtampa prasimuša iki kompiuterio.

    Dėmesio. Nuo 2007 metų liepos 1 dienos, srovės nuotekio ar dar vadinama skirtuminė relė PRIVALOMA pavojingose ir labai pavojingose patalpose. Tokios patalpos (ar zonos) yra beveik visur.

    DĖMESIO, neskaitykite amerikoniškų 230V aprašymų internete. Ten srovė paduodama truputi kitaip negu europoje ar Lietuvoje. Ten yra 2 fazių su neutrale maitinimas. Mums tinka 110V aprašymai.
    Galima pasidaryti nulinės srovės rėlės testeri. Reikia pasiimti 15K omų rezistorų (15mA rėlei, 7Kom- 30mA) ir sujungti ji tarp fazės ir korpuso. Nuo tokio pajungimo turi suveikti apsauga ir nulinės srovės rėlė turi atsijungti. Beja, nulinės srovės rėlės neatstoja saugiklio, todėl nuosekliai rėlei privaloma įjungti automatinį saugiklį. (Yra rėlės su automatine magnetine atkirta, bet pasiskaitykite relės instrukcija prieš jungdami).
    Šioje schemoje pavaizduotos paprastos vienos fazės nulinės srovės pajungimas kai nėra įžeminimo laido (PE) įvade. Iš tikrųjų, rėlei nesvarbu kur pajungti nulį, o kur fazę.amperų srovė. Su tokiom srovėm tikras įžeminimas gali ir nesusidoroti- neleis įžeminimo varža. Tada korpusas ir įžeminimas pasidaro po įtampa. Ir, galu gale, kam laikyti tokią bombą pas save namuose. Kad išvengti tokių nelaimų naudojamos…
  • Kompiuteriai kaip ir visi elektriniai prietaisai turi įvairių detalių prijungtu prie tinklo. Tai visu pirma maitinimo šaltinis. Maitinimo šaltinyje stovi itampos filtras, lygintuvas, kondensatoriai. Jie visi gali sugesti, ypač žinant kad juos gamina atgrubnagiai kiniečiai. Atidarius tokius prietaisus dažnai matosi, kad gamintojas chaltūrina ir dažnai deda detales kurios tam reikalui nepritaikytos (filtrų kondensatoriai) arba iš viso daugelį detalių tiesiog užmiršta įdėti… Per visas detales galimi ir leistini srovės nuotekiai į korpusą. Jie paprastai buna nepavojingi gyvybei ir daugeliu atveju kompiuterio periferijai. Taciau jungiant kelis kompiuterius į tinklą ar jungiant nelabai pritaikytus išorinius įrenginius kartais susidaro sąlygos, kad pazeidžiamas normalus kompiuterio darbas. Tai gali buti paprasciausias kompiuterio užstrigimas, tinklo našumo sumažėjimas arba žymiai fatališkesni dalykai, kaip kompiuterio komponentų gedimai ar gaisrai. Todėl kompiuterius verta įžeminti. (Beja, daugelis firmu savo garantiniuose lapuose rašo kad kompas turi būti įžemintas). Kaip tai padaryti? Jei gyvenate/dirbate normaliame name, daugelis rozečių jau turi įžeminimą. Jei nėra, teks truputi padirbėti. (Paveiksliuke matome kaip dega neoninė lemputė priliesta prie neįžeminto kompo korpuso). note: jei jūs elektronikos maniakas, išsiardykite savo kompo maitinimo bloką ir paieškokite tai vadinamu X ir Y klasės filtrinių kondensatorių. Paprastai 250V 0.01mkf dydžio. Tokie kondikai kartais sprogsta- bet jie sprogsta nepavojingai. Dar naujuose kompiuteriuose stovi varistoriai- kurių tiesioginė paskirtis nužudyti saugikli kai tinkle per didelė įtampa. Kai jie užsitrumpina, perdega saugiklis, BET NESUDEGA JOKIA ELEKTRONIKA. Tokius dalykus mačiau tik baltuose kompuose ir rimtoje technikoje. Pigioje kiniečių technikoje yra tik skylutės tokiems daiktams. Jie taip taupo, nes tie kondikai ir varistoriai brangoki. Kaip juos atpažinti? Paprastai tai plastmasinės dėžutės su daugybe sertifikatų ant šono.
  • Jei gyvenate nuosavame name, arba pastate kur naujoviškai išvedžiotas įvadas ar prieinate prie paskirstymo spintos, jums tereikia prisijungti 3 laidą (būtinai žaliai-geltonos spalvos) prie spintos metalinio korpuso arba specialios metalines kaladėles ir nusivesti į savo kompo rozetę. Nerekomenduojama nuosavam name jungtis prie vandentiekio ar apšildymo sistemos vamzdžių. Vamzdžiai gali buti ir plastikiniai… Nors nuosavame name, jei tikrai žinai kad tavo vamzdyno varža maža, galima prisijungti. Ir žinoma turi įsitikinti, kad koks “tėvukas” neprijungė vandens šildytuvo be įžeminimo ar nebando atsukinėti elektros skaitliuko. Jei gyvenate nuosavame name kur įvadas senoviškas, teks biški investuoti. Galima pasidaryti tikrą įžeminima kieme užkasus kokią metalinę konstrukciją arba reikės pasitobulinti įvadą. Užkasus keletą metrų geležies, įžeminimas bus labai negalingas. Jo varža neatitiks standartų, todėl prie šio įžeminimo negalima jungti galingų prietaisų. Kompui toks įžeminimas iš bėdos tiks. Užsienietiški interneto puslapiai rekomenduoja tokį tikrinimo metodą- reikia į fazes laidą, nuosekliai esamam saugikliui įsijungti 5A tirpųjį saugiklį (Tinka mašinos saugiklis su gerai izoliuotu laikikliu). Per šitą saugiklį paduodam srovę į įžeminimą. Saugiklis turi perdegti. Nors mano manymu, įžeminimas turi buti tokio galingumo, kad išmuštu tavo kambario saugiklį. O čia prasideda problemos su senais įvadais. Seniau būdavo skaitliukas, 2 saugikliai ir viskas. Ko ir norėti- senobiniais laikais nebuvo daug galingų buitinių elektros prietaisų. Dabar prietaisų daug, ir žiurėk, pastoviai išmuša saugiklius. Žmonės pasistato galingesnius. Gaunasi, kad pastatyti saugikliai atlaiko suminę visų kambarių, palėpių ir garažų srovę. Taip jau gaunasi, kad kartais ir 32A automatą pasistato, ar dar blogiau, užsivinioja kokią vielą ant saugiklio tirpuko. Tada įvykus trumpajam jungimui sakysime kompe, turi suveikti saugiklis kuris “paskaičiuotas” visam namui. Va taip ir kyla gaisrai. Ka reikia daryti? Reikia pasistengti išdalinti galingumus- reikia pasiknaisioti po įvadą ir pasistatyti atskirus saugiklius virtuvei, rūsiui, garažui ir pan. T.y. priartinti įvada šiuolaikiniui. Ir dar, reikia mesti lauk saugiklį pastatyta ant nulinio laido. Nes, neduok dieve, jei jis nudegs pirmas- visų įnulintų prietaisų korpusai atsiras po įtampa. Jei yra biški pinigų ir noro, reikia patobulinti elektros įvadą (aišku šitą darbą turėtu atlikti elektrikas). Labai pravartu atsivesti galingą nulinio laido įvadą nuo paskirstymo dėžės, stulpo, kabelinės spintos, išorinio skaitliuko spintos ar pan. Kaip pavyzdį paimsime Smetonos laiku statyta namą su originaliu 1939 metų įvadu ir tarybinių laikų skaitliukais. Seniau į nama srovė budavo paduodama per keturlaidę oro liniją (3 fazės ir 0), dabar Kaune keičiami įvadai ir kabinami oriniai kabeliai- tos pačios 3 fazės izoliuotos + vienas nuogas nulinis laidas. Paprastai faziniai laidai užįzoliuoti ir dėžutes uzbliombuotos, kad tūlas Lietuvis nevogtu elektros, bet nulinis laidas nuogas. Prie jo ir kabiname naują gražų laidą. Aišku reikia nesusukti Aliumininių laidų su Variniais- pas mane elektrikai tai sujugė per kaladėlę. Gerai kad pastogė sausa ir aš tikiuosi kad laidas nenukirmys. Kitą laido galą įkišame į patalpą kur stovi saugikliai ir pan. Ten pritvirtiname įnulinimo kaladėlę ir į ja sujungiami visi nuliniai laidai. Aišku gražiau viską statyti į gražią dėžutę, bet galima viska pakabinti ant laidų.

    Kabelinė spinta. Tokiomis daromi įvadai į pramoninius pastatus.Bet ir čia yra įžeminimo gnybtas.

    Kiekvienoje elektros spintoje buna įžeminimo gnybtas. Laidą reikia prisukti “nuo dūšios”, kad neatsipalaiduotu. Negalima dėti po kelis laidus ant to pačio varžto, bent jau be poveržlių. Ir nemontuokite Aliuminio ir vario laidų taip, kad jie liestusi! Aišku, jei atidarę savo spintą pamatysite TOKĮ vaizdą, geriau jau nelyskite.

    Smetoniško namo “oro” linijos įvadas. Strėle pažymėtas prisijungimas prie nulinio laido.

    Ant laidų kabančios įnulinimo kaladėlės. Aišku galima gražiau, bet sename name laidai labai trapūs ir trumpi, todėl teko taip kvailokai viską išvedžioti.

    Kairėje 1 butas, apkrovos išskirstytos į 4 saugiklius (virtuvė-vonia-elektros šildytuvas eina dar per papildoma nuotekio rėlę, butas, rusys-garažas, laiptinė. Atitinkamai B20A, B10A, B6A, B6A automatiniai saugikliai). Dešinėje vienas saugiklis visam 2 butui. (B16A)

    3 skaitliukai padorioje, bet pusiau tarybinio standarto laiptinėje. Visi saugikliai pastatyti butuose. Laiptinės spintoje įrengta tiktai apskaita. Kai kuriose laiptinėse tokios spintos būna užbliombuotos. Tada įžeminimo gnybto teks ieškoti atsidarius šalia esančias dureles, kur išvedžioti telefono, kolektyvinės antenos (kabelinės TV), kompiuterinio tinklo laidai.
  • Gyvenant daugiabutyje/daugiaaukščiam name, šita problema sprendžiama panašiai, tik čia NEGALIMA jungtis prie vandentiekio ar apšildymo sistemos. O ypač negalima jungti prie dujotiekio. Negalima vien tik dėl to, kad negali garantuoti kitu gyventoju saugumo ir tu pačių gyventoju saugios veiklos su tuo pačiu “įžeminimu”. Geriausia ką galima padaryti, tai atsivesti nulinį laidą nuo įvadinės spintos. Tai nėra labai sudėtinga ir 90% visų darbų sudaro gražus laido paslėpimas koridoriuje ir kambaryje.
  • Trumpa informacija apie laidų spalvas. Tai tik rekomendacijos.
    [ši posto dalis susigadino]


©2004, 2007 by Savel

Beja, iliustracijas iš šio posto naudoja viena Lietuvos įmonė savo elektrosaugos kursuose. 2025 papildymas ir posto restauracija.

Linux arba nesiseka

Prireikė darbe padaryti VPN (virtual private network)… Iš pradžių išsisukinėjausi ir visaip muilinau. Bet po poros mėnesių atsikalbinėjimų buvau priremtas prie sienos. Prasidėjo RTFM (Read The Fucking Manuals), newsgroupo klausinėjimų, naršymo po internetą ir nesėkmingų bandymų laikotarpis.

Pasirinkom pirmą pasitaikusį varintą: PPTP. Mano sistema tai buvo kažkuris tai debian stable variantas. Tas variantas jau sukosi kelis metus, todėl tai buvo “senas stable” variantas. Todėl paprastutė komanda apt-get install pptpd jau nepadėjo. Tai to versija jam nepatinka, tai kažko trūksta. Žodžiu broken package ir tiek. Teko pasirinkti atsarginį variantą: vienam tokiam uždaram šiukšlyne susiradom tokį mažyčiuką kompiuteriuką. Fujitsu Siemens vadinasi. Jame nieko greito nebuvo, tik Pentium 3 procesorius veikiantis ant 733MHz, mažytė motininė su integruota video ir intel LAN plokšte. Visokie garsai ir kiti navarotai mums nereikaingi. Dar buvo FD ir CD įrenginiai. Kietą diską įkišau iš seno darbinio kompiuterio- 3G eksperimentams per akis. Pridėjau dar dvi realtek plokštes kad atrodytu rimčiau ir labiau panašesnis į ruterį.

VPN windows settings
Čia Windozės VPN konfiguraciniai langeliai. Šiaip iliustracija.

Nusikroviau ir suinstaliavau dabartinį stable Debian. Tai buvo “etch”. Gražiai susiinstaliavom iš CD, visus įrenginius pamatė, viskas rodos veikia…
Aš instaliavau tik “base system”, nes standartinis pilnas installas prirašo visokių gerybių kurių man nereikia. Geriau vėliau susidėlioti ką man reikia.

apt-get install mc iptraf lynx ssh

aš mėgstu šias programytes. Ypač mc, nes nesu ed mazochistas.
Continue reading →

Levai padėk arba kompai ir dulkės

Tenka “remontuoti” kompiuterius. Ir dažnai atneša tokius uždulkintus tiesiogine prasme kompus kad baisu. Neperseniausiai nutariau rinkti tokių kompų nuotraukas į fotogaleriją. Kol kas nėra labai daug, nes dažnai fotikas būna kur nors numestas arba kompas “apžiūrimas” kliento namuose… Bet keletą nuotraukyčių įdedu:

CPU fan and dust
Šitas kompiukas visai “normaliai” veikė. Tik persikraudavo du-tris kartus per dieną.

CPU fan and dust
Ši video plokštė puikiausiai veikė. Tik nežinau ar ilgai būtų veikus prie tokio temperatūrinio režimo.

CPU fan and dust
Šis atlonas “kartais nuo karto” persikraudavo.

CPU fan and dust
O šis radeonas X800 pastrigdavo ant žaidimų. O kiek kartų “useris” perinstaliavo windozę ir ieškojo naujausių draiverių… Oras per kompo galą iš šios video plokštės visai nėjo.

CPU apkrova

Netyčia internete užbridau ant vieno interneto puslapio, kur buvo įdėti 3 (trys!) animuoti gifai. Staiga mano kompas pradėjo kaukti- pradėjo suktis pilnu greičiu CPU ir korpuso ventiliatoriai. Pasirodo, kad trys animuoti gifai + IE6 + aktyvus langas + Windozė XP pilnai nusodiną procesorių. Čia interneto puslapiuko adresiukas, gal dar jis veikia: http://www.lcdstudio.com/forum/viewtopic.php?t=10684

Turiu dar tokia UPSo monitoringo programą kuri rodo kiek kompas ima elektros. Kairėje matosi kad kompas ima 267W energijos kai rodo animuotą gifą, o dešinėje kai rodomas paprastas “tuščias” guglės puslapis. Ir aišku fotošopas, outlukas ir kitas šlamštas. Billas su savo bugovu animuotų gifų rodymu ima apie 76W elektros energijos. Beja, ugnies laputė (firefox) rodo tuos paveiksliukus be jokių procesoriaus apkrovimų.

CPU apkrova
(Čia du paveiksliukai vienas ant kito.)

Čia screenshot kai dirba tik googlė:

CPU apkrova

O čia, kai rodomas minėtas interneto puslapis. Pas mane dvigubas branduolys, todėl apkrova kyla tik iki 50%. Su vienu branduoliu apkrovimas 100%! 🙂
CPU apkrova

Ekonominiai akumai

Vėl teko proga išardyti kelis akumuliatorius. Tarp jų pasitaikė keletas “ekonominių”, “lengvų” variantų. Tokius paprastai deda į visokius notebukus, kad kiek galima labiau sumažinti prekės kainą. Paprastai notebuko darbo laikas deklaruojamas su “normaliom”, “pilnom” batareikom, o parduoda būtent ekonominius variantus:

eco akumai

Tai 14.8V, 2000mAh. Pilna versija tame pačiame korpuse turėtų būti 14.8V, 4000mAh.

eco akumai

Viršuje: 11.1V, 4000mAh. Čia sutaupyta “ant voltų”. Vietoje celių- juodi vamzdeliai.
Apačioje: 14.8V, 2150mAh. Čia vietoje keturių celių idėti plastikiniai permatomi vamzdeliai.

Abu akumai visiškai vienodų išmatavimų.

USB namuose

Tesiu savo kovą su printerio porto nebenaudojimu. Kiek pasiknaisiojes internete ir dėl to, kad viena Lietuvos elektronikos firma pamaitino mane keliolika ATMEGA16 16AI mikroschemų teko pasidaryti eksperimentinę plokštę.

USB- multiport adapter

Tai nieko naujo ar neįprasto- minėta ATMEGA16, 12MHz kvarcas ir keletas rezistorių. Kiek teko pakeisti programos kodą iš interneto ir tarp kompiuterio įrenginių atsirado AVR309: USB to UART protocol converter. Tai aparačiukas kuris prijungia prie kompo ATMEGA per USB ir su softu galima valdyti visas megos kojytes. O tai gana daug kojycių… 🙂

Dabar reikia tik nusikrauti Delfi7 ir pasirašyti savo programinę įrangą, kad per USB pumpuoti duomenis į FPGA konstrukcijas. Gal ir užkrauti FPGA konfiguracija iš pagrindinio kompiuterio. O tada atsiveria plačios lankos visokiems LCD displėjams, skaitmeniniams oscilografams ir šiaip “digital home” sistemom.

device manager

Čia device manager langelis.
Continue reading →

LCD + FPGA

Po kažkiek tai eksperimentų ir vienos mikroschemos mirties padaryta 1/5 mano LCD kontrolerio projekto. Kol kas veikia tik beveik visi timing’ai, duomenys kol kas perduodami iš flash ROM mikroschemos. Kol kas yra šie bugai: dešinėje ekrano truksta 4 stulpelių (dingo vienas baitas informacijos), truksta 3 eilučių apačioje (ir dėl to pasidaro brukšnys per vidurį ekrano), visas vaizdas pasislinkęs per vieną eilutę (o čia jau ne bugas, o displėjaus ypatybė: jis pirmąja eilutę rodo prieš kadrų sinchroimpulsą).

Čia bendras darbo lauko vaizdas: impulsinis maitblokis (+5V ir ~-15V), 20.48MHz osciliatorius (čia nesvarbu, nes dažnis vistiek padalinamas ar tai 4 ar 8 kartus), ATMEL 29C010A “Video ROMas” ir ALTERA FLEX EPF10K10TC144-3 FPGA kuris ir viską daro. Raudoni brūkšneliai ant “breadboard” tai 47K rezistorių rinkiniai “patempti” duomenų ar adresų linijas link 1 ar 0.

LCD+FPGA

Kiek didesnis ekrano vaizdas. Kai kurie bugai yra ne FPGA “schemoje”, bet kiek itariu MS Visual Basic programoje kuri apdoroja vaizdą ir generuoja Video bitmap.

LCD+FPGA

To be done: išgaudyti bugus (ir pridaryti naujų 🙂 ), sukurti kompiuterio interfeisą (dar nežinau kokį), pritaikyti vietoje ROM RAMą (iš pradžių statinį RAMą, o vėliau kokį dinaminį, kad pamažinti laidų skaičių). Dar vėliau- padaryti spalvotą vaizdą.

32G Sony fufelis

Vieni žmogeliukai iš tolimosios Kinijos atsivežė USB flash diskelį. Sony firmos. Ir dėžutė buvo solidi ir pats įrenginys atrodė solidžiai. Bet labiausiai jiems patiko įrenginio talpa- 32Gb…

32G Sony fufelis

Įkišus į kompą, disko properties irgi rodo didelę talpą.

32G

Disk menedžeryje particijos (skirsnio) dydis irgi “teisingas”.

32G

Diskas netgi priima didelius failus. Juos galima įrašyti. Bet tik įrašyti, nes bandant nuskaityti gaunasi skaitymo klaidos. Toks kaip ir “WOM” diskas (Write Only Memory) 🙂

32G

Pats diskelis irgi nesiformatuoja…

32G

Kiek pasinagrinejus ir paeksperimentavus buvo nustatyta, kad reali disko talpa nesiekia 0.5 megabaito… Visi likusi disko talpa visiškai “virtuali” ir iš jos visada nusiskaito &HFF reikšmė.

Malačiai Kitajozai, gražiai išdūrinėja turistus su šiais “fake usb flash disk”. Beja, pilnas eBay tokių ir panašių diskelių. Tiesa ten dažniausiai tokie raudoni Sony diskeliai po 4 ar 8 gigus…

Visas gerumas, kad žmogeliai už šitą stebūklą sumokėjo 40LTL.