Category Archives: Betkas

Naujametinės melagystės

Gruodžio mėnuo papuolė toks nelabai pilnas naujų projektų ar užbaigtų senų… Todėl nutariau parašyti žinutę apie bet ką… Kad ir apie super-duper prietaiso prototipo kurybą 🙂 Kas tai galėtų būti? Panašus į būrimo rutulį su high-tech patobulinimais ar kažkokį holoprojektorių. Tiesa pasakius nesakysių kas čia per aparatas. Gal, žmogus pavaizduodas nuotraukose ir išduos paslaptį apie prietaisą ir jo ateitį… Tik turiu pranešti, kad super slapta informacija apie projektą kurį užėmė mano kompe virš 15Gb (gigabaitų) vietos sunaikinta. Tai padaryta dėl žmonijos gerovės. Paprasti žmonės dar nedaaugo iki tokios technologijos ir gali nesusitvarkyti su tokios technologijos naudojimo pasekmėm.

powerfull stuff

Čia jau minėtas įdėjos autorius Henkas bando sureguliuoti prietaiso XXXXXXXXX, XXXXXXXXXXXX ir YYYYYYYYYYYY, YYYYYYYYYYYY parametrus. Reguliuojant šiuos parametrus, autoriaus mentaliniai sugebėjimai nenukentėjo. Į schemą, kabančią ant sienos galite ir nežiūrėti- nieko ten nėra, nėra ten ir slaptos schemos, nėra ten ir eksperimentų rezultatų. Ten tik kelios protingos įdėjos pasiskolintos iš japonų inžinierių- aš tas įdėjas radau, kai perverčiau kompiuterinio tomografo schemą.

powerfull stuff

Čia matosi dalis prietaiso iš arčiau. Nuotraukoje dešinėje- informacijos nešėjai ir dviejų nešėjų sujungimo hubas.

Kaip pašalinis efektas buvo pastebėta, kad prietaisas labai stipriai reaguoja į metalinius tvirtinimo elementus, pigius medienos pakaitalus, laminuotas plokštes ir kitokį 20a pabaigos, 21a pradžios populiarų produktą. Todėl buvo daug vargo, kol suradom autentišką antikvarinį staliuką su naturalios medienos kojytėmis ir natūraliu akmeniniu paviršiumi. Beja, apvali stalviršio formą pagerino rezultatą net 1.7%!

Windows CE

Jau seniau rašiau apie į mano rankas patekusį terminalinį kompiuteriuką. Ten man nepavyko kažkaip jį paleisti. Gal jau buvo sugadintas Windows CE imidžo failas ar dar kas nors. Šiandien vėl papuolė keli terminaliukai su tuo pačiu gedimu- paisputę kondikai maitblokyje. Per pusvalandžiuką juos pakeičiau ir pradėjau žaisti su kompiukais.

terminalai

Terminalai bent jau užsikūrė iki standartinio mėlyno windozės fono. Ir net bandė jungtis prie kažkokio tai serverio. Įdėjus kortelę į dideli kompiuterį matosi keli Windows CE sisteminiai “image” failai ir “Document and Settings” direktorija. Ten guli keistoki sisteminiai failai kuriuose surašyti visi Windows CE registry ir kiti nustatymai. Kažkur čia slepiasi slaptažodžiai ir sistemos nustatymai. Nieko gero internete tuo klausimu neradau, bet netyčia eksperimentuodamas su failais pastebėjau, kad užtenka perkelti “system.hv” failą į kitą vietą (ar net perkopijuoti failą pirmyn- atgal) ir Windows CE (bent jau šio modelio terminalo) pameta sistemos nustatymus ir pasirodo konfiguracinis “wizardas”.

Jei jau pamatom šitą langelį, tai drasiai spaudžiam “cancel”. Poto einam į “Start Menu”, “settings” ar “Control panel”. Ten susirandam “System” ikonėlę ir spaudžiam “reset to factory default”. Po to kompas teisingai persikrauna, paklausia tinklo nustatymus, video nustatymus ir pasileidžia desktopas.

Mano turimose CF (compact flash) kortelėse turėjo būt WinCE 4.2Pro ir 5.0 (o gal jau ten visur 5 versija). Šioje versijoje instaliuotas Internet Exploreris 6.0 neturi lietuviškos koduotės. Unicodinius puslapius (kad ir šį Weblogą) rodo teisingai- su visom raidėm.

Šiaip labai smagus internetinio naršymo kompiukas. Jį galima paleisti “kiosk mode”, tada vartotojai negalės reguliuoti sistemos nustatymų. Tai pat rastos programos standartiniams Win šeimynos serverių terminaliniams pasijungimams. Taip pat ir Cytrix klientas.

Žaidžiant su failais iš CF kortelės svarbu diskelio neformatuoti ir neliesti (nekopijuoti, kilnoti, perrašyti) BLDR failo iš pagrindinio katalogo.

Mano turimo prietaiso failai CF kortelėje:

2003.04.15  18:38            16.384 BLDR
2007.12.06  20:04    dir          BMP
2007.12.06  20:04    dir          Documents and Settings
2020.01.28  04:38            67.739 EBOOT.BIN
2005.08.20  16:18        15.484.163 NK.BIN
2005.08.20  16:15           308.316 SPLASH.BIN

Documents and Settings turinys:

2007.12.06  20:04    DIR          default
2001.05.31  12:24                52 default.mky
2001.05.31  12:41           131.072 system.hv
2004.09.08  09:45                52 System.mky

default turinys:

2001.05.31  12:41           131.072 user.hv

BLDR- tai “antrasis” bootloaderis. Pirmasis įrašytas į boot bloką. BLDR tai nejudinamas failas. Pajudinsit ir boot blokas nesuras jo. Ir gausit kažką panašaus į “sitema nerasta”. Kad atkurti sistemą reikės gauti veikiančios sistemos imagę. Splash.bin- ekrano užsklanda. Kiek supratau taip paprastas BMP failas su nedideliu papildomu headeriu. eboot.bin- nežinau. nk.bin- tai visas likęs softas ir pati WinCE (The Windows CE image). Per patį Windows CE, kortelės turinys atrodo žymiai įdomiau- ten yra ir windows ir program files direktorijos ir dar visokių gerybių.

Švaros mėnuo

Pastebėjau, kad pas mane per daug susikaupė elektronikos. Tiesiog pastebiu pas save liguistą potraukį kaupti elektronikos draskulas. Gal tai “sunkios vaikystės”, “elektronikos bado” pasekmės, bet nusprendžiau kiek galima daugiau apmažinti sukaupto šlamšto kiekį.

Šiukšlės paprastai kaupiasi taip- randama kokia nors spausdinta plokštė su reikiama mažyte detalyte. Tai imama visa plokštė. Kažkada bandžiau išsilituoti reikiama detalę, bet paprastai kol detalė atkeliauja iki tikslo, ji arba pametama arba jos kojytės nepataisomai susitraumuoja. Dabar jau stengiaus iškarto išsikirpti detalę su gabalu PCB.
Išlitavus reikiamą detalytę, nepakyla ranka iškarto išmesti visą plokštę- juk kiek dar ten guli panaudojamu detalyčių. Va nuotrauka su šiukšlių dėže.

Siuksles

Va ten, dešinėje, matosi žalia PCB su stamboka juoda BGA mikroschema, šalia du juodi gamepado manipuliatoriai. Pamatėt? Plokštė buvo pakelta dėl vienos detalės- FM75 termo daviklio. Tačiau, namie išlupus daviklį, akutės pamatė dar kelis reikalingus dalykėlius kurie vėliau buvo išpjauti: 1.8V ir 3.3V stabilizatoriai kurių jau prireikė mano vienai schemutei su FPGA čipu. Į šiukšlyna nukeliavo didelis ir matyt specializuotas LG procesorius, 28LV320AT flašikas, paprasta logika, LV logikos keitikliai, šviesos diodai, 100MHz osciliatorius ir daugybė SMD smulkmės.

Va didesnė šiukšlių dėžės nuotrauka.

Čia jau geriau matosi kas išsimetė: Logitech web kamera (morališkai pasenusi, per prasta raiška ir per lėta), DVD grotuvo VFD indikatorius su kontroline mikroschema valdoma 2 laidais, TI DSP čipų blokas, keletas gamepadų (išėmiau RC modulius), CB racija su sulūžusia indikacija ir valdymu, kompo motina su išluptais beveik visais SMD elementais (tiesiog geras detalių šaltinis), kiek giliau guli IBM notebukas (labai senas, juodai/baltas ekranas)- iš jo labai mažai reikalingu detaliu teišsilupo. Kelios kompiuterinės optinės pelės- ieškojau su specifiniu optiniu moduliu, viena bevielė pelė (beveik visos detalės išlupinėtos), keliolika motoriukų- vibratorių (iš gamepadų), kažkokios neiškios PCB, seni DIMMai ir SIMM… O pačiam dugne guli HP 5300 skaneris su pasėdusia lempute. Buvo pakeistas į sekmingai surastą HP6300 skanerį su visai šviežia lempa. Su skaneriais čia buvo ištisa epopėja- šis yra ketvirtas HP skaneris kuri jungiu prie savo kompo. Ilgiausiai tarnavo 5P (nes ji pirkom parduotuvėje), o visi kiti naudoti.

Visą šitą šlamštą radom kambaryje. O kas garaže….

Net širdį skauda išmetant. Bet reikia 🙂

Pagal planą reikia surinkti dar kelias tokias dėžes. Bet tai bus lengva, nes yra tokių prietaisų kurie užima daug vietos. Bet tai jau garaže.

Lazerio maitblokis 2 (derinimas)

Warning! LaserJau rašiau, kad diodai jautrūs. Todėl maitblokį reikia suderinti prieš jungiant prie diodo.
Surinkite schemą, prilituokite viena 1.2K rezistorių prie R4, R5 ar R6 vietos. Įjunkite schemą. Pasitikrinam ar 7805 gamina 5V, toliau pamatuojam įtampa kur lituojasi lazeriukas. Ten turi būti kiek mažiau nei 5V. Sakysim kokie 4.6V. Pajungiam ampermetrą vietoje lazerinio diodo. Aš su 1.2K rezistorium jungiau paprastą, “mechaninį” ampermetrą su 0.3A skale. Nusukam rezistorių į mažiausios srovės padėtį, ampermetras nusileidžia iki 0. Pasukam iki max srovės. Dabar galima nustatyti max srovę kuria tieks maitblokis. Man reikėjo prilituoti papildomą 1.2K rezistorių ir max srovė gavosi 200mA. Tik pas mane R7 pasirodo 13K. 🙂
Susigraduojam rezistoriaus skalę. Kad patestuoti srovės stabilizavimą, nuosekliai ampermetrui pajungiam kokį diodą (aš panaudojau pasvilusi galingą raudoną lazerį, jis jau vos šviečia, bet kaip diodas puikiausiai veikia) ir pasitikrinam sroves. Rezistoriaus skalė turi nesikeisti.

Nežinau visų lazerių, bet kartais (galbūt) gali neužtekti įtampos- ant lazerinio diodo įtampos kritimas apie 3V. Gal koks super lazeris turi didesni kritima ir kelių voltų gali pritrukti sistemoje. Tada reikia kelti visos sistemos įtampą pakeičiant 7805 stabilizatorių (ar prikišant diodų-stabilitronų į mikroschemos žemės koją).

Darbas su prietaisu:

Diodai lituojami prie pilnai atjungo prietaiso. Geriau sistemą maitinti iš kokio akumuliatoriaus- aš naudoju seną signalizacijos akumą (12V 7Ah). Prieš lituojant, srovės rezistorių nusukam iki 0 padėties. Maitinimo šaltinio laidus atjungiam ir dar gal sujungiam į vieną vietą. Diodas lituojamas pagal visas “antistatines taisykles”.

Įjungiam maitblokį ir didinam srovę per lazerį. Iš pradžių lazeris vos vos švyti, poto švytėjimas kinta šuoliškai ir toliau didinant srovę, šviesos srauto stiprumas kinta eksponentiškai iki lazerio sunaikinimo. Nežinant lazerio charakteristikų nelabai rekomenduojama eksperimentuoti su srovėm. Jei turi laisvų lazeriukų, galima atlikti destrukcinius eksperimentus. Pvz paprastas DVD lazeriukas (skaitymo) turėtu buti kokiu 5mW galingumo (nežinau)- jis iš pradžių gana gerai šviečia, o prie “ekstremalių” srovių poto pastebimai “sėda” ir daugiau iš jo nieko gero nebelieka. Vienas lazeriukas gana įdomiai “miro”- jis kelis kartus užgeso pilnai ir vėl užsižiebė. Bet galiausiai užgeso visiems laikams.

IR lazeris iš CDRW įrenginio turėtų būt galingas. Jis drasiai groja prie 100mA, bet neaišku kiek tokiam režime jis veiks. Ar didinant srovę jis dar ryškiau šviečia negaliu pasakyti. Čia reikia lazerio stiprumo matuoklio, o per fotiką aš nepastebiu šviesos stiprumo pokyčių.

Raudonas lazeris pagal dokumentaciją pilnai palaiko 100mA, kogero trumpai gali patraukti arti 200mA. Impulsiniam rezime toks lazeriukas gal išlaikytu ir 300… 400mA sroves (netestuota). Šis maitblokis nepritaikytas dirbti impulsiniam režime. Bet impulsiniam režime ir gerai sufokusuotas jau turėtų deginti plonam popieriuje skylutes, uždegti degtukus ar sprogdinti guminius balionėlius.

Galingi lazeriukai naudojami tik su radiatoriais. Nes kitaip labai greitai perkais…

Ir aišku saugumas… (paveiksliukas iš www.electricstuff.co.uk – visai nieko puslapiukai beja)
Big Scary Laser

O šiaip yra paprastesnė schema. Galima naudoti LM317 kai LED draiveryje. Lazeris tai irgi LEDas.

Lazerio maitblokis 2

Kiek patobulinau lazerinio diodo maitinimo šaltinį. Įdėjau įtampos stabilizacija, max įtampos ant atviros lazerio grandinės ribojimą, impulsų (spike) gaudytoja ant lazerio. Ir keletą gal ir nereikalingų pakeitimų…

lazerio maitblokis 2

Taip atrodo plokštė su detalėmis. Deja, šios plokštės aš nepasidariau, bet manau ji teisinga. Aš visus pakeitimus dariau senojoje versijoje priklijuodamas naujas detales ar išpjaudamas naujus takelius. Pakitimus įrašinėjau į schemą.

lazerio maitblokis 2

Esminiai pakeitimai nuo pirmos versijos: IC2- 5V stabilizatorius, C4 kondikas, R11 rezistorius. Kondensatorius C2 turi būti visai mažiukas. Jis skirtas tik apsaugoti operacinį stiprintuvą nuo galimo susižadinimo. Nedėkite čia didelės talpos- ji šuntuos stiprintuvo įėjimą ir formuosis srovės šuoliai. PIN2 teoriškai reikia jungti prie fotodiodo. Ši dalis nesukonstruota. Lazeriukas veikia be optinio atbulinio ryšio. Diodai D1…D3 tai greiti šotkiai su kiek mažesniu įtampos kritimu ir greitai atsidarantys. Vienas diodas kaip ir nereikalingas 🙂

Keletas patarimu- lazerio korpusas neturi susijungti su prietaiso korpusu. Susijungs ir bus pykšt. Lazeriai bijo elektrostatinių kruvių. Labai svarbu atjungti maitinimo šaltinį lituojant diodą. Ypač tinklo maitinimo šaltinį. Pilnai atjungti! Aš sudeginau kelis diodus per tokią grandinę: atjungtas maitblokis bet įjungtas į 230V tinklą — lazerio maitblokis su atjungtu (!) pliusiniu laidu — litavimo stotelės įžemintas lituoklis. Užteko įtampos per filtrinius ir parazitinius kondikus iš maitblokio ir per lituoklio įžeminimą, kad sudeginti diodą. (Šiaip lituoklis neturi būtį “pilnai” įžemintas. Jis turi jungtis prie žemės per kelių šimtų kiloomų rezistorių… kiniečiai pachaltūrino).

Pasinaudokite nuoroda žemiau ir pasigaminkite PCB UV ar “lygintuvo” metodu.

Plokštė spausdinimui (600dpi).

Čia mano “tarpinė” plokštė:

tarpine schema

IR vs Raudonas

Warning! LaserKiek patobulinau maitinimo šaltinį. Įdėjau įtampos stabilizatorių, papildomus šotkti diodus, keletą kondensatorių ir kol kas sistema veikia su mažo galingumo raudonu lazeriu ir su padidinto galingumo IR lazeriu iš “DVD combo” įrenginio (DVD skaitymas + CDRW skaitymas rašymas). Tas radiatorius kaip ir nereikalingas, bet sistema kartais kiek pašyla. Kintamas rezistorius sugraduotas miliamperais. Nuo 0 iki 200mA. Kaip tik lazeriams.

IR vs RED

Šalia maitblokio dvi identiškos linzės. Tai įgaubtos linzės, todėl jos nedidina ir nefokusuoja lazerio spindulio. Jos skiriasi savo medžiaga ar apsauginiu sluoksniu. Viena iš paprasto optinio stiklo, o štai kita iš specialaus, infraraudonus spindulius blokuojančio stiklo. Ji atrodo truputi melsva.

Va dabar eksperimentas apie spindulių filtravimą. Tik prašom atkreipti dėmesį i tai, kad IR lazeris gal 10x galingesnis nei mažytis (~5mW) raudonas DVD skaitymo lazeris.

IR vs RED

Kaip matosi iš paveiksliukų, speciali linzė gana efektyviai blokuoja IR spindulius. Panašaus stiklo filtrai yra uždėti ant fotoaparato matricos. O štai raudonas spinduliukas gana beveik be pokyčių praeina pro abi linzes. (bendras spalvos pokytis pasidarė dėl to, kad fotikas bandė atlikti automatinį white balanse). Abiem atvejais srovė per lazerio diodą apie 40mA (IR diodas dirba ne max galingumu).

Filmukas: IR lazeris. 100mA. CDRW. Nesufokusuotas. (xvid, 1.5Mb)

IR lazeris

Warning! LaserKadangi mano galingų raudonų lazerių atsargos baigėsi dėl maitblokio netobulumo, teko persikraustyti į infra raudoną (IR) diapazoną. Išlupau iš CDRW įrenginio lazeriukų modulį. IR lazeris nematomas akiai, nors kai jis veikia pilnu pajėgumu, matosi švelnus raudonas švytėjimas. Tai nėra IR spinduliai, paprasčiausiai ant lazerinio diodo vyksta panašūs procesai kaip LED ir ten švyti panašios medžiagos. Supaprastintai, puslaidininkinis lazeris tai LED diodas su specialia ertme kur ir įvyksta lazerinis generavimas. Jei paimti lazerį ir po truputi kelti srovę per diodą, tai iš pradžių pradeda švytėti LED principu veikiantys sluoksniai, dar kiek pakėlus srovę, švytėjimo intensyumas kinta šuoliškai- prasideda lazerinė generacija. Va čia ir prasideda įdomioji sritis ir optinis atbulinis ryšis. Teoriškai, reikėtų stebėti fotodiodo įtampą ir pagal jo parodymus registruoti lazerinę generaciją. Dar vienas neigiamas atbulinis ryšis. Tačiau jei neįsijausti į stiprius atspindžius, pernelyg nedidinti srovės tai galima apseiti be optinio atbulinio ryšio. Dar manau, kad lazerinių diodų technologija kiek pažengė ir lazeriukai pasidarė ne tokie jautrūs. Senesni įrašantys įrenginiai turi optinius feedback, o štai naujieji jau šia kojytę palieka niekur neprijungta. Gal jie naudoja optinį feedback per kitus optinius daviklius arba jiems jau užtenka srovės stebėjimo. Aš bandžiau gauti naujoviškų DVD-RW-DL aparatų lazerių valdymo mikroschemų aprašymus, bet gavau iš gamintojų mandagų atsiprašyma- šių mikroschemų aprašymas nėra viešai platinamas dokumentas. Sorry. 🙁
O jei nekontroliuojamas lazerinis generavimas, labai lengvai galima “iškepti” lazerio dalį, o pats diodas toliau puikiausiai švytės ir švies nelabai stipria šviesa.

Dabar tobulinu savo maitblokio varianta, todėl lazerį neišlupau iš korpuso. Taip geresnis jo aušinimas. Foto aparatas jautrus IR diapazonui, todėl puikiausiai matosi, kad šviečia tas lazeriukas.

IR laser

Ši nuotraukytė gavosi labai arti prikišus fotiko objektyva prie lazerio akutės. Šiaip graži nuotraukytė ir tiek. Kadangi nenuimta CD optika, tai matosi interferencinės grotelės.

IR laser

Laser

Lazerio maitblokis

Lazerio maitblokis tai pats primityviausias srovės šaltinis. Schema nukopijuota iš die4laser.com ir kiek pakeista. Kadangi tai linijinis srovės šaltinis, tai visa perteklinė energija išsiskiria ant tranzistoriaus. Kadangi naujoviški tranzai nebijo karščio (mano naudotas dirba iki 150oC!) tai radiatorius gali būti mažiukas arba visai be jo. Kai dariau eksperimentus tranzas ant tiek įkaito, kad atsilitavo laidas 🙂

lazerio maitblokis

Rezistoriai R4, 5, 6 tai priemonė nustatyti maksimaliai srovei. R8- tai šuntas. Čia reikia dėti apie 1 omo rezistorių. Aš idėjau 0.47 omo, tai maksimali srovė kiek per didelė. R2, 9- 1K. R1 apie 600 omų. R3, C1- tai soft-start grandinė. Aš ja nepasinaudojau. C2 saugo nuo autogeneracijos- keli šimtai pF. Aš nieko neįdėjau. C3- kiek didesnis kondikas. Tranzas- bet koks galingas lauko tranzas. Aš panaudojau kažkokį iš motininės plokštės.

Srovę tekančia per lazerį galima išsimatuoti matuojant įtampą ant šunto. Jei šuntas bus 1 omo, tai kiekvienas voltas ant šunto reikš po amperą.

lazerio maitblokis

Čia PCB plokštės paveiksliukas. Jei atspausdinti jį su 200dpi rezoliucija, tai bus kaip tik klijuoti prie plokštės. Galite pasinaudoti lazerinio printerio ir “proso” technlogija, kad pasidaryti šią plokštę.

Prietaisą geriau maitinti ne didesne kaip 5V įtampa. Nors jis veikia kad ir nuo 12V. Tik labiau kais tranzistorius.

NAUDOKITE NAUJĄ SCHEMĄ!

DVD lazeris

Warning! LaserPriklausiau visokių pletkų internete apie DVD-R lazerius. Teoriškai, kiekviename DVD įrenginyje yra du lazeriai- vienas raudonas, kitas infraraudonas (IR). Įrašančiam DVD įrenginyje abu lazeriai turi būti pakankamo galingumo, kad paveiktų fiziškai DVD ar CD diskelį. IR lazeriu mes nežaidžiam todėl, kad jis nesimato. O štai su raudonu galima pažaisti. Nors aš prieinu prie didelio šiukšlyno, DVD-R įrenginių randu mažokai. Ir paskutiniu metu beveik visi DVD-R įrenginiai ateina apardyti- pas visus išimti lazerių blokai.

Lazeriu blokuose būna tie reikalingi lazeriniai diodai ir visiškai nereikalinga optika. Aš kolkas užtikau trijų tipų modulius. Su apvaliais diodais, kur lazeriukai būna su trim kojom. Mobilių kompiuterių DVD-R įrenginiuose lazeriukai labai maži, bet ir jie turi būti tokio pat galingumo. Ir dar papuola moduliai su sudėtingais diodais- kur diode įmontuota daugiau technikos. Ten tikriausiai yra visas detekcijos blokas.

DVD laser

Diodai ganėtinai jautrūs. Kol pasiekiau kiek labiau apčiuopiamą rezultatą sudeginau kokius 4 lazeriukus. Geriausias (kol kas) rezultatas pavyko su šiais kvadratiniais lazeriais (pasiguglines radau, kad šitas lazeris vadinamas “hologram laser diode”). Pas lazerį, ant korpuso, priklijuotas optinis elementas. Jį reikia pašalinti. Šis elementas skaido signalą į kelias dalis (ir ne tik). Šiaip su šiuo elementu gaunasi gražios interferencinės juostelės, bet jis gana stipriai slopiną spindulį. Nulupus ši stikliuką saugokit diodą nuo drėgmės- pas šitą modelį niekas nebesaugo kristalo.

Lazerinis diodas, kaip ir paprastas šviečiantis diodas yra srovės, o ne įtampos, naudotojas. Tačiau leisti diodą per paprasta balastinį rezistorių nelabai apsimoką, nes nepavyks iš jo išspausti visos galios. Todėl maitinti lazeriui reikia susimontuoti nesudėtingą srovės šaltinį. Jis nereikalauja brangių detalių- beveik viską galima išlupti iš senos kompiuterio motinos. Schema bus sekančiam poste.

DVD laser

Čia šviečia vienas modulis, o šalia guli paprastesnis, trijų kojų, lazeriukas. Kuri aš kiek perkaitinau ir jis vos vos šviečia. Kol kas nerandu internete diodų parametrų ir kokios srovės jiems tinka. Šioje nuotraukoje, per veikianti lazerį eina apie 150mA srovė. Teoriškai optinė galia turėtu būti apie 100mW…

Nukreipus lazerinį diodą tiesiai į fotiko objektyvą gauname tokį vaizdelį. Čia išsklaidyta šviesa.

DVD laser

O čia pirmieji eksperimentai bandant sufokusuoti spindulį. Šis optinis blokas skirtas paprastiems diodams ir išluptas iš skaitmeninio dauginimo aparato. Deja, jis neskirtas fokusuoti spinduliuką į tą įprasta lazerio spindulį. Šiaip tai problemos su ta optika- reikia viską labai tiksliai daryti.

DVD laser

O dabar ispėjimas. DVD-R lazeriai veikiantys ribiniam režime yra pavojingi akim. Todėl: NEŽIŪRĖKIT Į LAZERIO SPINDULĮ SU LIKUSIA SVEIKA AKIM! IR (infraraudoni) lazeriai dar pavojingesni- jų spinduliai nematomi, bet gali pažeisti tinklainę taip pat kaip ir matomi lazeriai.

Radau Rohm firmos RLD65PZB5 lazeriuko aprašymą: max optinis galingumas (impulsinis 50% duty cycle): 240mW! Srovė pagal grafiką apie 400mA. Nors maksimali srovė per diodą tik 200mA.

Darbo vieta

Sveiki mieli skaitytojai 🙂

Prašom susipažinti su mano namų darbo vieta. Tai kompiuterinio stalo kampučio nuotraukytė (beja truputi pasitvarkiau prieš darydamas šia nuotrauką. Paprastai čia būna siaubinga betvarkė):

Workplace

Nuotraukytėje matosi (pagal raikrodžio rodyklę, pradedant nuo viršaus):
1. Senas senas SiliconGraphics rodos 20″ monitorius. Laikas ji išmesti, kartais labai labai retai reikia pajungti kokią nors egzotiką prie monitoriaus ir jis mane gelbėja. Jis sugeba susisinchronizuoti su keisčiausiais video signalais ir kai kuriais atvejais jam net nereikia jokių sinchro signalų. Šis monitorius su egzotiška 3W10 jungtim- todėl teko pasidaryti keletą kabelių pajungimams. Siaubingai sunkus.
2. Po apačia monitoriaus, žemyn: Silicongraphics Indy kompiuteris, Sun Sparc Xterminal1, Sun Sparc station 5. Visi trys kompiukai veikiantys. Nu xterminalas gal ir ne pilnavertis kompiuteris- jis neturi kieto disko ir nei galimybės prijungti diską. Kažkada bandžiau bet tinklą paleisti Linuxą. Pavyko pakurti tik kernelį. O pats apatinis kompas tai iš tomografo. Pilnai veikaintis, tik diskai jau labai žviegia- išdilo jau jie. Vaizdelis ant monitoriaus būten iš šio kompo. Melynas kompiukas, Indy, tai antrasis mano kompas nusipirktas eBay. Jis man kainavo 20$ + 30$ už siuntimą už du vienetus. Taip, aš turiu du tokius. Vienas guli darbe. Pirmasis “tikro unixo” kompas yra SGI Iris Indigo. Aš juos irgi turiu du. Šiuo metu jie guli po stalu ir laukia savo mirties. Vienas Indigo su Elan video plokšte. Iris Indigo tai pats gražiausias kompas savo dizainu. Nepavyko man nusipirkti tik SGI O2 kompiuterio- šio dizainas irgi visai nieko.
3. Kiek dešiniau matosi juoda kolonėlė ir “nuogas” darbinis kompiuteris. Šiaip aš ji laikau uždaryta- mažiau triukšmo, bet darant nuotrauka jis buvo atidarytas, nes maitina papildomą kietą diską prijungta prie Sparc Station5.
4. Darbinis kompiuteris tai apysenis P4, 3Ghz, HT. Su intelio motina ir 3 SATA diskeliais. Diskeliai nėra labai dideli, ir niekada neužpildomi. Nes yra skirti laikiniems įrašams ir video kameros filmų redagavimui. 2Gb RAM- nes užkniso “out of memory” pranešimai. Užtat tik 200Mb virtual memory.
5. Du 17″ LCD monitoriai. Abu arba Samsung arba LG. Tiesa pasakius, pas viena matrica yra Chungwos, o pas kita nepamenu. Kontroleriai, maitblokai ir korpusai nuo Samsungo. Abu monitoriai surinkti iš visokiausių atliekų. Abiem buvo net skrostos matricos. Todėl pas abu yra prikritusiu dulkių į vidų. Kairysis monitorius kiek kaista- matyt kažką pribūriau su lempomis.
6. Kažkoks kietas diskas ir mikroschemų programatorius. Popiergalis su užrašais. Ir bevielė Chic pelė kuri jau keletą metų veikia be jokių problemų išskyrus kad nudilo jos dugnas ir parėjo mygtukai bei pasilupo dažai. Jos imtuvas darant nuotrauką nukrito ant žemės. Paprastai jis guli už kompiuterių, ant stalo kampo.
7. Juoda klavietūra- tai jau trečia iš eilės. Pirma buvo balta- aš jai net pašvietimą su žaliais diodais buvau sukonstravęs. Antra buvo USB ir mįslingai vieną dieną nebeužsikūrė. Trečioji- originali HP klavietūra pakelta šiukšlyne. Pas ja neveikė kai kurie klavišai- aš ja išploviau po kranu su Fairy ir viskas dabar veikia. Aš labai nemėgstu klavietūru su visokiais papildomais klavišais ir visaip išraitytų. Pirmiausia užima labai daug vietos ant stalo, o antriausia kam tie bereikalingi “bells’n’whistles”? Klavietūra spausdinu beveik nežiūrėdamas, todėl ji turi būti “standartinio” dydžio- kitaip būna problemos su teisingų klavišų paspaudimu.
8. Arbatos puodelis su klasikinių stiklinės indėklų nėra dažnas švečias ant stalo. Dažniau gali užtinkti puoduką su balta kava.
9. Sun klavietūra ir pelė čia būna tik kaip svečias. Paprastai jos būna užmestos ant radiatoriaus.

Čia buvo “paradinė pusė”… kad pamatyti kas už nugaros, spauskite: Continue reading →