Category Archives: Betkas

Lazerio maitblokis

Lazerio maitblokis tai pats primityviausias srovės šaltinis. Schema nukopijuota iš die4laser.com ir kiek pakeista. Kadangi tai linijinis srovės šaltinis, tai visa perteklinė energija išsiskiria ant tranzistoriaus. Kadangi naujoviški tranzai nebijo karščio (mano naudotas dirba iki 150oC!) tai radiatorius gali būti mažiukas arba visai be jo. Kai dariau eksperimentus tranzas ant tiek įkaito, kad atsilitavo laidas 🙂

lazerio maitblokis

Rezistoriai R4, 5, 6 tai priemonė nustatyti maksimaliai srovei. R8- tai šuntas. Čia reikia dėti apie 1 omo rezistorių. Aš idėjau 0.47 omo, tai maksimali srovė kiek per didelė. R2, 9- 1K. R1 apie 600 omų. R3, C1- tai soft-start grandinė. Aš ja nepasinaudojau. C2 saugo nuo autogeneracijos- keli šimtai pF. Aš nieko neįdėjau. C3- kiek didesnis kondikas. Tranzas- bet koks galingas lauko tranzas. Aš panaudojau kažkokį iš motininės plokštės.

Srovę tekančia per lazerį galima išsimatuoti matuojant įtampą ant šunto. Jei šuntas bus 1 omo, tai kiekvienas voltas ant šunto reikš po amperą.

lazerio maitblokis

Čia PCB plokštės paveiksliukas. Jei atspausdinti jį su 200dpi rezoliucija, tai bus kaip tik klijuoti prie plokštės. Galite pasinaudoti lazerinio printerio ir “proso” technlogija, kad pasidaryti šią plokštę.

Prietaisą geriau maitinti ne didesne kaip 5V įtampa. Nors jis veikia kad ir nuo 12V. Tik labiau kais tranzistorius.

NAUDOKITE NAUJĄ SCHEMĄ!

DVD lazeris

Warning! LaserPriklausiau visokių pletkų internete apie DVD-R lazerius. Teoriškai, kiekviename DVD įrenginyje yra du lazeriai- vienas raudonas, kitas infraraudonas (IR). Įrašančiam DVD įrenginyje abu lazeriai turi būti pakankamo galingumo, kad paveiktų fiziškai DVD ar CD diskelį. IR lazeriu mes nežaidžiam todėl, kad jis nesimato. O štai su raudonu galima pažaisti. Nors aš prieinu prie didelio šiukšlyno, DVD-R įrenginių randu mažokai. Ir paskutiniu metu beveik visi DVD-R įrenginiai ateina apardyti- pas visus išimti lazerių blokai.

Lazeriu blokuose būna tie reikalingi lazeriniai diodai ir visiškai nereikalinga optika. Aš kolkas užtikau trijų tipų modulius. Su apvaliais diodais, kur lazeriukai būna su trim kojom. Mobilių kompiuterių DVD-R įrenginiuose lazeriukai labai maži, bet ir jie turi būti tokio pat galingumo. Ir dar papuola moduliai su sudėtingais diodais- kur diode įmontuota daugiau technikos. Ten tikriausiai yra visas detekcijos blokas.

DVD laser

Diodai ganėtinai jautrūs. Kol pasiekiau kiek labiau apčiuopiamą rezultatą sudeginau kokius 4 lazeriukus. Geriausias (kol kas) rezultatas pavyko su šiais kvadratiniais lazeriais (pasiguglines radau, kad šitas lazeris vadinamas “hologram laser diode”). Pas lazerį, ant korpuso, priklijuotas optinis elementas. Jį reikia pašalinti. Šis elementas skaido signalą į kelias dalis (ir ne tik). Šiaip su šiuo elementu gaunasi gražios interferencinės juostelės, bet jis gana stipriai slopiną spindulį. Nulupus ši stikliuką saugokit diodą nuo drėgmės- pas šitą modelį niekas nebesaugo kristalo.

Lazerinis diodas, kaip ir paprastas šviečiantis diodas yra srovės, o ne įtampos, naudotojas. Tačiau leisti diodą per paprasta balastinį rezistorių nelabai apsimoką, nes nepavyks iš jo išspausti visos galios. Todėl maitinti lazeriui reikia susimontuoti nesudėtingą srovės šaltinį. Jis nereikalauja brangių detalių- beveik viską galima išlupti iš senos kompiuterio motinos. Schema bus sekančiam poste.

DVD laser

Čia šviečia vienas modulis, o šalia guli paprastesnis, trijų kojų, lazeriukas. Kuri aš kiek perkaitinau ir jis vos vos šviečia. Kol kas nerandu internete diodų parametrų ir kokios srovės jiems tinka. Šioje nuotraukoje, per veikianti lazerį eina apie 150mA srovė. Teoriškai optinė galia turėtu būti apie 100mW…

Nukreipus lazerinį diodą tiesiai į fotiko objektyvą gauname tokį vaizdelį. Čia išsklaidyta šviesa.

DVD laser

O čia pirmieji eksperimentai bandant sufokusuoti spindulį. Šis optinis blokas skirtas paprastiems diodams ir išluptas iš skaitmeninio dauginimo aparato. Deja, jis neskirtas fokusuoti spinduliuką į tą įprasta lazerio spindulį. Šiaip tai problemos su ta optika- reikia viską labai tiksliai daryti.

DVD laser

O dabar ispėjimas. DVD-R lazeriai veikiantys ribiniam režime yra pavojingi akim. Todėl: NEŽIŪRĖKIT Į LAZERIO SPINDULĮ SU LIKUSIA SVEIKA AKIM! IR (infraraudoni) lazeriai dar pavojingesni- jų spinduliai nematomi, bet gali pažeisti tinklainę taip pat kaip ir matomi lazeriai.

Radau Rohm firmos RLD65PZB5 lazeriuko aprašymą: max optinis galingumas (impulsinis 50% duty cycle): 240mW! Srovė pagal grafiką apie 400mA. Nors maksimali srovė per diodą tik 200mA.

Darbo vieta

Sveiki mieli skaitytojai 🙂

Prašom susipažinti su mano namų darbo vieta. Tai kompiuterinio stalo kampučio nuotraukytė (beja truputi pasitvarkiau prieš darydamas šia nuotrauką. Paprastai čia būna siaubinga betvarkė):

Workplace

Nuotraukytėje matosi (pagal raikrodžio rodyklę, pradedant nuo viršaus):
1. Senas senas SiliconGraphics rodos 20″ monitorius. Laikas ji išmesti, kartais labai labai retai reikia pajungti kokią nors egzotiką prie monitoriaus ir jis mane gelbėja. Jis sugeba susisinchronizuoti su keisčiausiais video signalais ir kai kuriais atvejais jam net nereikia jokių sinchro signalų. Šis monitorius su egzotiška 3W10 jungtim- todėl teko pasidaryti keletą kabelių pajungimams. Siaubingai sunkus.
2. Po apačia monitoriaus, žemyn: Silicongraphics Indy kompiuteris, Sun Sparc Xterminal1, Sun Sparc station 5. Visi trys kompiukai veikiantys. Nu xterminalas gal ir ne pilnavertis kompiuteris- jis neturi kieto disko ir nei galimybės prijungti diską. Kažkada bandžiau bet tinklą paleisti Linuxą. Pavyko pakurti tik kernelį. O pats apatinis kompas tai iš tomografo. Pilnai veikaintis, tik diskai jau labai žviegia- išdilo jau jie. Vaizdelis ant monitoriaus būten iš šio kompo. Melynas kompiukas, Indy, tai antrasis mano kompas nusipirktas eBay. Jis man kainavo 20$ + 30$ už siuntimą už du vienetus. Taip, aš turiu du tokius. Vienas guli darbe. Pirmasis “tikro unixo” kompas yra SGI Iris Indigo. Aš juos irgi turiu du. Šiuo metu jie guli po stalu ir laukia savo mirties. Vienas Indigo su Elan video plokšte. Iris Indigo tai pats gražiausias kompas savo dizainu. Nepavyko man nusipirkti tik SGI O2 kompiuterio- šio dizainas irgi visai nieko.
3. Kiek dešiniau matosi juoda kolonėlė ir “nuogas” darbinis kompiuteris. Šiaip aš ji laikau uždaryta- mažiau triukšmo, bet darant nuotrauka jis buvo atidarytas, nes maitina papildomą kietą diską prijungta prie Sparc Station5.
4. Darbinis kompiuteris tai apysenis P4, 3Ghz, HT. Su intelio motina ir 3 SATA diskeliais. Diskeliai nėra labai dideli, ir niekada neužpildomi. Nes yra skirti laikiniems įrašams ir video kameros filmų redagavimui. 2Gb RAM- nes užkniso “out of memory” pranešimai. Užtat tik 200Mb virtual memory.
5. Du 17″ LCD monitoriai. Abu arba Samsung arba LG. Tiesa pasakius, pas viena matrica yra Chungwos, o pas kita nepamenu. Kontroleriai, maitblokai ir korpusai nuo Samsungo. Abu monitoriai surinkti iš visokiausių atliekų. Abiem buvo net skrostos matricos. Todėl pas abu yra prikritusiu dulkių į vidų. Kairysis monitorius kiek kaista- matyt kažką pribūriau su lempomis.
6. Kažkoks kietas diskas ir mikroschemų programatorius. Popiergalis su užrašais. Ir bevielė Chic pelė kuri jau keletą metų veikia be jokių problemų išskyrus kad nudilo jos dugnas ir parėjo mygtukai bei pasilupo dažai. Jos imtuvas darant nuotrauką nukrito ant žemės. Paprastai jis guli už kompiuterių, ant stalo kampo.
7. Juoda klavietūra- tai jau trečia iš eilės. Pirma buvo balta- aš jai net pašvietimą su žaliais diodais buvau sukonstravęs. Antra buvo USB ir mįslingai vieną dieną nebeužsikūrė. Trečioji- originali HP klavietūra pakelta šiukšlyne. Pas ja neveikė kai kurie klavišai- aš ja išploviau po kranu su Fairy ir viskas dabar veikia. Aš labai nemėgstu klavietūru su visokiais papildomais klavišais ir visaip išraitytų. Pirmiausia užima labai daug vietos ant stalo, o antriausia kam tie bereikalingi “bells’n’whistles”? Klavietūra spausdinu beveik nežiūrėdamas, todėl ji turi būti “standartinio” dydžio- kitaip būna problemos su teisingų klavišų paspaudimu.
8. Arbatos puodelis su klasikinių stiklinės indėklų nėra dažnas švečias ant stalo. Dažniau gali užtinkti puoduką su balta kava.
9. Sun klavietūra ir pelė čia būna tik kaip svečias. Paprastai jos būna užmestos ant radiatoriaus.

Čia buvo “paradinė pusė”… kad pamatyti kas už nugaros, spauskite: Continue reading →

Kondensatorių baterija

Iš jau minėto tomografo maitinimo šaltinio išlupom kondensatorių bateriją. Tai 12 didelių, su varžtais prisukamų kondensatorių. Baterija sudaro 6 x 12000μF ir 6 x 8200μF kondikai, visi po 400V (450V surge). Taigis viso 121200μF (0,12F) kuriuos galima per kokį diodą pajungti į rozetę ir prikrauti… Jei pakrautume iki 400V tokia baterija sukauptu 9696J energijos. O tai jau labai labai daug. Ypač žinant kad šie kondikai gali atiduoti visą energiją momentaliai.

kondensatoriu baterija

Plačiau apie kondikų energijos skaičiavimus senoje žinutėje.

Tomografas

Vakar buvo pasiektas elektroninės technikos vandalizavimo-ardymo rekordas. Ne kiekvieną dieną galima sulaužyti, išardyti, sudaužyti ir išlupinėti kompiuterinį tomografą. Kadangi “cielas” tomografas netilpo į automobilį, tai neturim gražios, įprastos nuotraukytės su ta baronka ir lova. Turim jau palaužyto aparato nuotraukytes.

Čia super-duper kompiuteris kuris rodo tuos žmogienos pjuvius ant kompo ekrano:

tomografas

O jei rimčiau, tai nieko super čia nėra. Paprasčiausiai Sun Sparcstation 5 su 256Mb RAM, papildomu kietu disku ir CDROM. Rodos dar imontuota papildoma plokštė ryšiams su periferija. Dar nežinau, kompo neanalizavau.

tomografas

O čia tai tos baronkos centrinė dalis. Šiaip aparatas buvo tikrai labai senoviškas. Nors jis ir pagamintas 1995 metais, bet dizainas tikriausiai dar 10 metų senesnis. Nors sako kad Philipsas moka gaminti technika, bet pačio tomografo valdymo kompiuteris paliko slogų vaizdelį. Vienintelis mano identifikuotas procesorius buvo motorolos MC68020 veikiantis ant 16MHz, toliau buvo daug plokščių su RAM (nestandartinės plokštės) ir kogero kokiais 8 MIPS procesoriais (čia jau spėlionė, nes procesoriai matyt daryti pagal spec užsakymą.)

Pats aparatas padarytas iš besisukančios rentgeno lempos ir 192 detektoriaus (jei nesuklydau). Visa šita bandūra maitinama iš impulsinio maitinimo šaltinio kuris iš 380V daro 400V voltų paaukštinto dažnio. Ta paaukštinta įtampa važiuoja į baronką ir ten stovi trafai ir lygintuvai rentgeno lempom. Visa šita machinerija turėjo sriobti gana daug elektros- ant keitiklio stovi 150A trifazis automatas. Įvadinėje spintoje stovi 250A automatas.

Labai mažai įdomių daikčiukų radau tokiam daug vilčių teikusiam aparate. Štai keletas paminėtinų elementų: IGBT tranzai, galingi tiristoriai, izoliaciniai transformatoriai, 2 plazminiai ekraniukai (B/W), didelė elektrolitinių kondikų baterėja, Sun kompiuteriukas, magnetiniai paleidėjai, Cos Fi kondikai, keletas smulkių detalyčių. Visa mikro elektronika beviltiškai senoviška. Dar dominantis daikčiukas- tai hidraulinis siurbliukas ir keletas hidraulinių cilindrų ir elektromagnetiniai klapanai.

Aparatas išardytas per dvi dienas.

ATMEGA USB 12 (accelerometer)

Sekantys žaisliukai pajungti prie ATMEGOS tai dvi Freescale semiconductors (ex Motorola) mikroschemos: MMA3202D ir MMA7260QT. Pirmoji tai “katastrofinė” mikroschema arba high-G (100g X-axis and 50g Y-axis). Prie tokių apkrovų žmogus ištyška kaip koks jogurtas. Bet realiam pasaulyje tokios apkrovos labai lengvai gaunamos- pvz. numeskite kompiuterio kietą diską ant akmeninių grindų 🙂
Ši mikroschema nėra labai jautri, bet ir su ja galima užregistruoti žemės trauką.

gravity Accelerometer XY

O štai antroji mikroschema tai jau žymiai jautresnė, low-G. (Selectable Sensitivity (1.5g/2g/4g/6g)). Ir turi jau tris ašis. Ši mikroschema maitinama nuo 3.3V maitinimo šaltinio sumontuoto šalia mikroschemos. Visos aplinkui prilituotos detalės skirtos apsaugti prietaisą nuo galimo elektroninio triukšmo.

gravity Accelerometer XYZ

Programoje yra ir mažytis panaudojimo demonstratorius. Kai uždedamas jumperis “firmware” ant LCD ekrano rodomi ne ADC skaičiukai, o kokia kryptim atsukta plokštė į žemę. Šitoks navarotas naudojamas fotoaparatuose ir telefonuose- kai pasuki aparatą, paveiksliukas pasukamas taip, kad būtų patogiau žiūrėti per ekraniuką.
Mikroschemos jautrumo ir greičio užtenka registruoti visokius virpesius- labai gerai matosi su oscilografu. Tai leidžia šia mikroschemą naudoti ir kaip vibracijos stabilizacijos daviklį.

gravity Accelerometer toy

Programa labai paprasta. Kadangi mikroschemos išduoda analoginį signalą, tai užtenka tik nuskaityti ADC parodymus ir juos interpretuoti. Archyve yra du “main” failai. Vienas skirtas vienai mikroschemai, kitas kitai. Dabar tereikia parašyti USB procedūras ir programa kokiam notebukui ir galima registruoti kad ir automobilio judėjimo pagreičius. Arba padaryti toki anavarotą panaudojus patarimą iš 11 skyriaus- vaivorykštinį pagreičio indikatorių. Pvz. imontuoti į spidometrą trispalvį LEDą ir jei per staigiai pradedi važiuoti ar stabdai- spidometras nušvinta grėsminga raudona spalva. 🙂 Va jums ir super-duper-high-tech tiuningas.

Programos source code: 20071102.zip.

Plokštėm PCB nedarytas. Mano printeris sugedo ir plokštelės nėra sudėtingos. Aš išgraviravau takelius su raižikliu. Plonas profesionalus raižiklis leido padaryti plokštė ir QFN (bekojam) korpusui.

ATMEGA USB 11 (RGB LED rainbow)

Cha, vėl perlipom per numeriuką…

Internete daug visokių projektų kurie vadinasi maždaug taip “vaivorykštė iš trijų LEDų”. Mano bloge, manau, irgi toks projektėlis turi būti.
ATMEGA16 turi 4 PWM (impulso pločio moduliacija) išėjimus. Kitos megos turi daugiau ar mažiau, čia jau skaitykite savo mikroschemos aprašymą.

Aš panaudojau trispalvį šviesos diodą iš pigaus ir seno (nu nelabai seno) skanerio. Toks šviesos diodas patogus ekperimentams todėl, kad jis galingas, visos trys spalvos vienam korpuse ir arti viena kitos. Ir šiaip lengva prilituoti. Dar manau, kad visi trys diodai turi subalansuotą šviesumą t.y. ta pati srovė per dioda duoda vienodą šviesumą atsižvelgiant į technologiją ir akies jautrumą įvairiom spektro dalim.

RBG schematics

Schema pati primityviausia- diodų modulis, trys 470 omų balastiniai rezistoriai. Ir viskas pajungta prie mano eksperimentinės plokštės. OC0 jungiasi prie “firmware” mygtuko, OC1A ir OC1B bei Vcc randami lizde skirtam jungti LCD modulį.

PWM RGB

Čia veikiančio “aparato” fotkė. Gaila, bet mano foto aparatas tiesiog išprotėja nuo ryškios diodų šviesos (diodai šviečia tikrai stipriai, jie gi apšviesdavo visą skanuojamo lapo eilutę).

O čia trumpas filmukas darytas su fotoaparatu. Deja, jis neatvaizduoja nei 20% spalvų sodrumo.

Programa labai paprasta. Ji naudoja “0” taimerį kaip pertraukimų generatorių ir tuo pat metu kaip nulinio kanalo PWM generatorių (todėl negalima labai sumažinti taimerio dažnio- pradeda mirgėti šviesos diodas. Dėl to ir atsiraso papildomi kintamieji kurie lėtina skaičiavimo procesą pertraukimo paproramėje). Kiti du diodai prikabinti prie “1” taimerio, kuris turi du nepriklausomus PWM išėjimus.

Didžioji matematika atliekama dviejose procedūrose kuriose atliekamas “H” (hue) perskaičiavimas į RGB reikšmes. Ačiū keliems patarėjams iš naujienų grupės, kad nukreipė mano mintis teisinga kryptim. Mano H2RGB keitiklis veikia identiškai MS Paint programos spalvų paletei (aišku supaprastintai, kai šviesumas ir spalvingumas fiksuotos vertės).

Programos source code: 20071101.zip.

ATMEGA USB 009 (1-wire, i-Button)

Tikriausiai pagalvosite, kad susipainiojau ir užmiršau 008 straipsniuką? Deja, 008 dar nesigavo ir neveikia…

Darbe stačiau elektroninę spyną su Dallas (Maxim) i-Button mikroschemom. Tiksliau “tabletėm”, “batareikom”. Mūsuose tom spynom naudojamos DS1990A mikroschemos. Viena mikroschema kainuoja apie 10Lt. Originali spyna buvo su PIC procesorium, su pačiu mažiausiu, ir 24C16 atmintim raktu atsiminimams. Aš nuskaičiau minėtos mikroschemos turinį ir radau tuos pačius skaičiukus kurie išgraviruoti ant “tablečių”. Pasiskaičiau mikroschemos aprašymą ir pamačiau, kad tai nėra koks tai stebūklingas “high security” daikčiukas. Paprasčiausias serial ROM su CRC ir vienintelis navarotas, kad maitinamas per tą patį duomenų laidą.

Nutariau paeksperimentuoti su esamom tabletėm. Pagrindinė problema, kad internete pilna visokių source susijusiu su 1-wire protokolu, bet dauguma jų naudoja komercinį AVR kompiliatorių kuris turi integruota include failą. O aš norėjau rašyti ant GNU versijos, todėl teko ilgokai paieškoti veikiančio varianto.

Tabletė jungiama prie mano plokštės panaudojant “firmware” jumperį. Tik reikia prikabinti 4.7K pull-up rezistorių is viskas bus gerai (yra programos modifikacija kuri veikia be rezistoriaus). Visa informacija atvaizduojama per LCD moduliuką.

i-button avr

Ekrane, viršutinėje eilutėje rodoma būklė (status): OPEN, SHORT, OK ir ERROR. Atitinkamai: niekas neprijungta, trumpas jungimas, viskas gerai ir klaida. SHORT būklė leidžia naudoti tuos pačius du laidus skambučiui. Dešinėje viršuje, CRC, tai kontrolinė suma. Programos archyve yra programa kuri perskaičiuoja kontrolinę sumą. Apačioje, kairėje- device familly id, mikroschemos grupės numeris. Ilgiausias skaičius- 48 bitų mikroschemos serijinis numeris. Jis taip pat išgraviruotas ant mikroschemos.

i-button avr

Programos išeities tekstai (source code): 20071027.zip

Programoje yra daugiau visokiausių funkcijų, aš panaudojau minimalistinį variantą kuris man veikia.

Dabar jau galima susikontruoti savo kodinę spyną, tik kad ID tabletės nėra saugūs prietaisai. Manau koks nors gudročius gali sukonstruoti mikroschemos emuliatorių ir nužiūrėjęs skaičiukus pagaminti rakto dublikatą. Ir dėl to Dallas’as nekaltas, jis gi rašo:

The DS1990A Serial Number iButton is a rugged data carrier that serves as an electronic registration number for automatic identification.
…allowing the DS1990A to be used easily by human operators. Accessories permit the DS1990A iButton to be mounted on almost any object, including containers, pallets, and bags.

Apie spynas, kaip matot, čia niekur neužsimenama. Manau čia Lietuvaičiai gudrauja ir stumia niekalūs mūsų tautai. Rimtom spynom reikėtų naudoti DS1963S mikroschemutę…

Dolby Digital kinojuostoje

Kažkada atsiplėšiau gabaliuką juostos nuo kino teatro išmestos špūlės. Filmas buvo kažkoks tamsus, apie vampyrus. Su titrais. Juostos galiuką numečiau ir pamiršau. Neseniai wikipedijoj radau straipsnį apie tai, kaip koduojamas garsas kino juostose.

Dolby Digital 35mm

Susiradau savo atraižą, pasitikrinau ir tikrai radau Dolby Digital takelį. Duomenys užkoduoti matrix barkodu. Kas per trys papildomi skaitmeniniai takeliai aš nežinau. Senose juostose ten eina analoginiai garso takeliai. Pas mus technika moderni…

Dolby Digital 35mm

Fotke daryta per 25x didinanti mikroskopą- atstumas tarp skaičiais pažymėtų padalų lygiai vienas milimetras. Per vidurį matosi Dolby Digital (DD) logotipas.
O čia jau nuotrauka pasiskolinta iš Wikipedijos:

DD is Wikipedijos