Category Archives: Betkas

Kondensatorių baterija

Iš jau minėto tomografo maitinimo šaltinio išlupom kondensatorių bateriją. Tai 12 didelių, su varžtais prisukamų kondensatorių. Baterija sudaro 6 x 12000μF ir 6 x 8200μF kondikai, visi po 400V (450V surge). Taigis viso 121200μF (0,12F) kuriuos galima per kokį diodą pajungti į rozetę ir prikrauti… Jei pakrautume iki 400V tokia baterija sukauptu 9696J energijos. O tai jau labai labai daug. Ypač žinant kad šie kondikai gali atiduoti visą energiją momentaliai.

kondensatoriu baterija

Plačiau apie kondikų energijos skaičiavimus senoje žinutėje.

Tomografas

Vakar buvo pasiektas elektroninės technikos vandalizavimo-ardymo rekordas. Ne kiekvieną dieną galima sulaužyti, išardyti, sudaužyti ir išlupinėti kompiuterinį tomografą. Kadangi “cielas” tomografas netilpo į automobilį, tai neturim gražios, įprastos nuotraukytės su ta baronka ir lova. Turim jau palaužyto aparato nuotraukytes.

Čia super-duper kompiuteris kuris rodo tuos žmogienos pjuvius ant kompo ekrano:

tomografas

O jei rimčiau, tai nieko super čia nėra. Paprasčiausiai Sun Sparcstation 5 su 256Mb RAM, papildomu kietu disku ir CDROM. Rodos dar imontuota papildoma plokštė ryšiams su periferija. Dar nežinau, kompo neanalizavau.

tomografas

O čia tai tos baronkos centrinė dalis. Šiaip aparatas buvo tikrai labai senoviškas. Nors jis ir pagamintas 1995 metais, bet dizainas tikriausiai dar 10 metų senesnis. Nors sako kad Philipsas moka gaminti technika, bet pačio tomografo valdymo kompiuteris paliko slogų vaizdelį. Vienintelis mano identifikuotas procesorius buvo motorolos MC68020 veikiantis ant 16MHz, toliau buvo daug plokščių su RAM (nestandartinės plokštės) ir kogero kokiais 8 MIPS procesoriais (čia jau spėlionė, nes procesoriai matyt daryti pagal spec užsakymą.)

Pats aparatas padarytas iš besisukančios rentgeno lempos ir 192 detektoriaus (jei nesuklydau). Visa šita bandūra maitinama iš impulsinio maitinimo šaltinio kuris iš 380V daro 400V voltų paaukštinto dažnio. Ta paaukštinta įtampa važiuoja į baronką ir ten stovi trafai ir lygintuvai rentgeno lempom. Visa šita machinerija turėjo sriobti gana daug elektros- ant keitiklio stovi 150A trifazis automatas. Įvadinėje spintoje stovi 250A automatas.

Labai mažai įdomių daikčiukų radau tokiam daug vilčių teikusiam aparate. Štai keletas paminėtinų elementų: IGBT tranzai, galingi tiristoriai, izoliaciniai transformatoriai, 2 plazminiai ekraniukai (B/W), didelė elektrolitinių kondikų baterėja, Sun kompiuteriukas, magnetiniai paleidėjai, Cos Fi kondikai, keletas smulkių detalyčių. Visa mikro elektronika beviltiškai senoviška. Dar dominantis daikčiukas- tai hidraulinis siurbliukas ir keletas hidraulinių cilindrų ir elektromagnetiniai klapanai.

Aparatas išardytas per dvi dienas.

ATMEGA USB 12 (accelerometer)

Sekantys žaisliukai pajungti prie ATMEGOS tai dvi Freescale semiconductors (ex Motorola) mikroschemos: MMA3202D ir MMA7260QT. Pirmoji tai “katastrofinė” mikroschema arba high-G (100g X-axis and 50g Y-axis). Prie tokių apkrovų žmogus ištyška kaip koks jogurtas. Bet realiam pasaulyje tokios apkrovos labai lengvai gaunamos- pvz. numeskite kompiuterio kietą diską ant akmeninių grindų 🙂
Ši mikroschema nėra labai jautri, bet ir su ja galima užregistruoti žemės trauką.

gravity Accelerometer XY

O štai antroji mikroschema tai jau žymiai jautresnė, low-G. (Selectable Sensitivity (1.5g/2g/4g/6g)). Ir turi jau tris ašis. Ši mikroschema maitinama nuo 3.3V maitinimo šaltinio sumontuoto šalia mikroschemos. Visos aplinkui prilituotos detalės skirtos apsaugti prietaisą nuo galimo elektroninio triukšmo.

gravity Accelerometer XYZ

Programoje yra ir mažytis panaudojimo demonstratorius. Kai uždedamas jumperis “firmware” ant LCD ekrano rodomi ne ADC skaičiukai, o kokia kryptim atsukta plokštė į žemę. Šitoks navarotas naudojamas fotoaparatuose ir telefonuose- kai pasuki aparatą, paveiksliukas pasukamas taip, kad būtų patogiau žiūrėti per ekraniuką.
Mikroschemos jautrumo ir greičio užtenka registruoti visokius virpesius- labai gerai matosi su oscilografu. Tai leidžia šia mikroschemą naudoti ir kaip vibracijos stabilizacijos daviklį.

gravity Accelerometer toy

Programa labai paprasta. Kadangi mikroschemos išduoda analoginį signalą, tai užtenka tik nuskaityti ADC parodymus ir juos interpretuoti. Archyve yra du “main” failai. Vienas skirtas vienai mikroschemai, kitas kitai. Dabar tereikia parašyti USB procedūras ir programa kokiam notebukui ir galima registruoti kad ir automobilio judėjimo pagreičius. Arba padaryti toki anavarotą panaudojus patarimą iš 11 skyriaus- vaivorykštinį pagreičio indikatorių. Pvz. imontuoti į spidometrą trispalvį LEDą ir jei per staigiai pradedi važiuoti ar stabdai- spidometras nušvinta grėsminga raudona spalva. 🙂 Va jums ir super-duper-high-tech tiuningas.

Programos source code: 20071102.zip.

Plokštėm PCB nedarytas. Mano printeris sugedo ir plokštelės nėra sudėtingos. Aš išgraviravau takelius su raižikliu. Plonas profesionalus raižiklis leido padaryti plokštė ir QFN (bekojam) korpusui.

ATMEGA USB 11 (RGB LED rainbow)

Cha, vėl perlipom per numeriuką…

Internete daug visokių projektų kurie vadinasi maždaug taip “vaivorykštė iš trijų LEDų”. Mano bloge, manau, irgi toks projektėlis turi būti.
ATMEGA16 turi 4 PWM (impulso pločio moduliacija) išėjimus. Kitos megos turi daugiau ar mažiau, čia jau skaitykite savo mikroschemos aprašymą.

Aš panaudojau trispalvį šviesos diodą iš pigaus ir seno (nu nelabai seno) skanerio. Toks šviesos diodas patogus ekperimentams todėl, kad jis galingas, visos trys spalvos vienam korpuse ir arti viena kitos. Ir šiaip lengva prilituoti. Dar manau, kad visi trys diodai turi subalansuotą šviesumą t.y. ta pati srovė per dioda duoda vienodą šviesumą atsižvelgiant į technologiją ir akies jautrumą įvairiom spektro dalim.

RBG schematics

Schema pati primityviausia- diodų modulis, trys 470 omų balastiniai rezistoriai. Ir viskas pajungta prie mano eksperimentinės plokštės. OC0 jungiasi prie “firmware” mygtuko, OC1A ir OC1B bei Vcc randami lizde skirtam jungti LCD modulį.

PWM RGB

Čia veikiančio “aparato” fotkė. Gaila, bet mano foto aparatas tiesiog išprotėja nuo ryškios diodų šviesos (diodai šviečia tikrai stipriai, jie gi apšviesdavo visą skanuojamo lapo eilutę).

O čia trumpas filmukas darytas su fotoaparatu. Deja, jis neatvaizduoja nei 20% spalvų sodrumo.

Programa labai paprasta. Ji naudoja “0” taimerį kaip pertraukimų generatorių ir tuo pat metu kaip nulinio kanalo PWM generatorių (todėl negalima labai sumažinti taimerio dažnio- pradeda mirgėti šviesos diodas. Dėl to ir atsiraso papildomi kintamieji kurie lėtina skaičiavimo procesą pertraukimo paproramėje). Kiti du diodai prikabinti prie “1” taimerio, kuris turi du nepriklausomus PWM išėjimus.

Didžioji matematika atliekama dviejose procedūrose kuriose atliekamas “H” (hue) perskaičiavimas į RGB reikšmes. Ačiū keliems patarėjams iš naujienų grupės, kad nukreipė mano mintis teisinga kryptim. Mano H2RGB keitiklis veikia identiškai MS Paint programos spalvų paletei (aišku supaprastintai, kai šviesumas ir spalvingumas fiksuotos vertės).

Programos source code: 20071101.zip.

ATMEGA USB 009 (1-wire, i-Button)

Tikriausiai pagalvosite, kad susipainiojau ir užmiršau 008 straipsniuką? Deja, 008 dar nesigavo ir neveikia…

Darbe stačiau elektroninę spyną su Dallas (Maxim) i-Button mikroschemom. Tiksliau “tabletėm”, “batareikom”. Mūsuose tom spynom naudojamos DS1990A mikroschemos. Viena mikroschema kainuoja apie 10Lt. Originali spyna buvo su PIC procesorium, su pačiu mažiausiu, ir 24C16 atmintim raktu atsiminimams. Aš nuskaičiau minėtos mikroschemos turinį ir radau tuos pačius skaičiukus kurie išgraviruoti ant “tablečių”. Pasiskaičiau mikroschemos aprašymą ir pamačiau, kad tai nėra koks tai stebūklingas “high security” daikčiukas. Paprasčiausias serial ROM su CRC ir vienintelis navarotas, kad maitinamas per tą patį duomenų laidą.

Nutariau paeksperimentuoti su esamom tabletėm. Pagrindinė problema, kad internete pilna visokių source susijusiu su 1-wire protokolu, bet dauguma jų naudoja komercinį AVR kompiliatorių kuris turi integruota include failą. O aš norėjau rašyti ant GNU versijos, todėl teko ilgokai paieškoti veikiančio varianto.

Tabletė jungiama prie mano plokštės panaudojant “firmware” jumperį. Tik reikia prikabinti 4.7K pull-up rezistorių is viskas bus gerai (yra programos modifikacija kuri veikia be rezistoriaus). Visa informacija atvaizduojama per LCD moduliuką.

i-button avr

Ekrane, viršutinėje eilutėje rodoma būklė (status): OPEN, SHORT, OK ir ERROR. Atitinkamai: niekas neprijungta, trumpas jungimas, viskas gerai ir klaida. SHORT būklė leidžia naudoti tuos pačius du laidus skambučiui. Dešinėje viršuje, CRC, tai kontrolinė suma. Programos archyve yra programa kuri perskaičiuoja kontrolinę sumą. Apačioje, kairėje- device familly id, mikroschemos grupės numeris. Ilgiausias skaičius- 48 bitų mikroschemos serijinis numeris. Jis taip pat išgraviruotas ant mikroschemos.

i-button avr

Programos išeities tekstai (source code): 20071027.zip

Programoje yra daugiau visokiausių funkcijų, aš panaudojau minimalistinį variantą kuris man veikia.

Dabar jau galima susikontruoti savo kodinę spyną, tik kad ID tabletės nėra saugūs prietaisai. Manau koks nors gudročius gali sukonstruoti mikroschemos emuliatorių ir nužiūrėjęs skaičiukus pagaminti rakto dublikatą. Ir dėl to Dallas’as nekaltas, jis gi rašo:

The DS1990A Serial Number iButton is a rugged data carrier that serves as an electronic registration number for automatic identification.
…allowing the DS1990A to be used easily by human operators. Accessories permit the DS1990A iButton to be mounted on almost any object, including containers, pallets, and bags.

Apie spynas, kaip matot, čia niekur neužsimenama. Manau čia Lietuvaičiai gudrauja ir stumia niekalūs mūsų tautai. Rimtom spynom reikėtų naudoti DS1963S mikroschemutę…

Dolby Digital kinojuostoje

Kažkada atsiplėšiau gabaliuką juostos nuo kino teatro išmestos špūlės. Filmas buvo kažkoks tamsus, apie vampyrus. Su titrais. Juostos galiuką numečiau ir pamiršau. Neseniai wikipedijoj radau straipsnį apie tai, kaip koduojamas garsas kino juostose.

Dolby Digital 35mm

Susiradau savo atraižą, pasitikrinau ir tikrai radau Dolby Digital takelį. Duomenys užkoduoti matrix barkodu. Kas per trys papildomi skaitmeniniai takeliai aš nežinau. Senose juostose ten eina analoginiai garso takeliai. Pas mus technika moderni…

Dolby Digital 35mm

Fotke daryta per 25x didinanti mikroskopą- atstumas tarp skaičiais pažymėtų padalų lygiai vienas milimetras. Per vidurį matosi Dolby Digital (DD) logotipas.
O čia jau nuotrauka pasiskolinta iš Wikipedijos:

DD is Wikipedijos

HDTV

HDTV, hdtv… koks gi tas HDTV dydis? Va kelios iliustracijos kurios pavaizduoja kadro dydį tiems kurie neraukia nieko apie pixelius, eilutes, 720p ar 1080p… Prašom atkreipti dėmesį į įprastus Windows XP elementus po pagrindiniu kadru. Palyginkite su savo monitoriaus “start meniu” mygtukėliais ir suprasit.

HDTV
HDTV
HDTV
HDTV

ir nesumažintas gabaliukas…

HDTV

Ateniuatorius

O! tai lobis kuri radau labai netyčia. Aš turiu pasidaręs šiokį-tokį funkcinį-sweep generatorių. Vienintelė bėda, kad neturėjau jam ateniuatoriaus. Paprastas, anglinis rezistorius labai jau traškėjo, o vielinis turėjo per didelį induktyvumą. Iš kažkokio rusiško prietaiso buvau išlupes ateniuatoriu, bet jis labai sunkiai junginėjosi ir taip pat buvo skirtas žemiems dažniams. O šiandien netyčia pamačiau jau suniokotą amerikonišką sweep generatorių. Taip kažkur 1964 metų laidos. Jo maksimalus dažnis kažkur 10MHz, taip supratau iš skalės likučių. Visa lempinė sistema jau buvo stipriai parėjusi, o ir lempos jau stipriai pajuodusios. Bet jame buvo labai “nepriklausomai” primontuotas ateniuatorius. Paprasčiausiai dvi “bačkutės” su BNC jungtimis. Kiek teko pavargi kol atsukau colinius varžtus, bet prietaisiukas buvo saugiai išluptas.

ateniuatorius

Tai iš esmės du ateniuatoriai- vienas dešimtim decibelų, kitas vienetams. Mažiukas turi 0, 10, 20, 30, 40 ir 50 dB rodmenis. O štai didysis jau pilna skalė nuo 0 iki 10 imtinai dB. Dar viena padala kurios trūko rusiškam aparate- atjungimas.

Patys ateniuatoriai padaryti iš storasienės bronzos, pasidabruotos. Į vidų nelindau, nes pagal pirmus testus ateniuatoriai puikiausiai veikia. Labai maloniai, švelniai persijunginėja rankenėlės. O BNC jungtys su “vakarietiška” pakraipa, todėl šiuolaikiniai BNC laidai lengvai ir patogiai jungiasi. Ko nepasakysi apie tarybinius laidus- kur standartinė jungtis ant marytės plaukelio mažesnė. Dėl to “mažumo” jungtis labai sunkiai užsideda ir dar sunkiau nusiima.

ATMEGA USB 007 (USB)

Jau rašiau, kad man nepavyko perkompiliuoti valdymo programą kad ji teisingai veiktų, nors prie originalaus archyvo pridėtas EXE failas buvo visai veikiantis. Matyt tai mano turimo kompiliatoriaus problemos- gal jis blogai nulaužtas ar jo versija kažkokia neteisinga. Aš naudojau Borlan Delphi Professional, Second Edition v7.2, Created 2006 by Lite Application.

Kiek paeksperimentavau ir radau metodą kaip apeiti šį bugą, bet tai tiesiog kažkoks nesusipratimas. Užtenka pridėti vieną eilutę kurioje atliekami nereikalingi veiksmai su nenaudojamais kintamaisiais ir viskas pradeda veikti. Deja, aš nesu šios programavimo kalbos specialistas. Jei rimtai, aš pirmą kartą matau šią programavimo sistemą. Jei kas nors paanalizuotu tekstus ir pakomentuotu, būtų visai fainai. Pakeitimai tekste aprašyti “Readme.txt” faile.

Kiek pamodifikuota USB-LCD valdymo programa ir jos išeities tekstai (source code) skirti Borland Delfi 7. Veikia su mano WinXP Pro SP2, and P4HT kompiuterio: 20071007.zip.