Aš labai nemėgstu tvarkyti buitį. Ypač visokie siurbliavimo ir plovimo darbai. Bet šiaip buvo duotas šioks toks ultimatumas ir nutariau kiek pavalyti. Tačiau taip ne paprastai, o Savel stiliumi. Pirmiausiai, ant Smetoniškų akmens masės plyteliu buvo surengtas valiklių konkursas. Dalyvavo: Cilit Bang purškalas (riebalams valyti, šarmo pagrindas), Cilit kalkių valiklis virtuvės čiaupams (rugšties pagrindas), kažkoks Clin Windows spirito pagrindu, Fairy giminaitis LOC universal cleaner (nežinomas pagrindas), Harpic Max black wc valiklis (druskos rugšties pagrindas) ir Yplon kanalizacijos valiklis (20% Natrio šarmo!)- beja, šita cholera naudoju fotorezisto ryškinimui.

Laimėjo Yplon. Taip ir turėjo gautis, nes virtuvės nešvarumai riebalų pagrindo. Todėl praskiedžiau yploną maždaug per pusę (gavosi ~10% šarmo). O tai atitinka “regular” kanalizacijos vamzdžio valiklio koncentracija. Rankas ėda… Aš išviso nesupranto to yplono. 20% šarmas, dar kažkas panašaus į amoniaką ir dar kažkas- tai pavojingas pragaro mišinys. Beja, tai vienintelis toks koncentratas randamas mūsų prekyboje.

Šitas mišinys kaip per reklamą nuėmė šlykštų riebalų sluoksnį nuo gartraukio. Tiesiog vienu brukštelėjimu. Beja braukiau ta parolonine grindų šluota su nugrežimu. Tai aliuminio detalės pasidarė matinės- šarmas mėgsta aliumą.

Plastika deja nenusivalė. Įtariu ir pačio plastiko degradaciją.

O su šaldytuvai išėjo šioks toks konfūzas…

Šaldytuvai du- vienas senukas Minsk, o kitas dar senesnis- Suomiškas Rosenlew. Abu senukai pirkti dar tarybiniais laikais. Suomiškas jaučiu virš 25 metų senumo…
Taigi šaldytuvai nuo pragaro mišinio … pageltonavo. Čia kompiuteriu iškraipyta fotke:

Padidintas spalvingumas. Nes fotikas to košmaro neima. Pabandžiau geltonuma valyti kempinėle su Lock tirpalu… valio valo. Paskalavau ir supratau… pypec. Pasirodo valosi dažai:

Matyt pragariškas NaOH ir LOC mišinys suardė dažų dangą.

Kelias valandas maskavau siautėjimą virtuvėje. Bet bendras vaizdas geras…. jei šaldytuvai iš viso nenubarstys dažų iki giminių ir artimųjų parvykimo. Oj, neleiskit alchemikų prie buities darbų… 🙂

Partinė užduotis- suremontuoti ir paleisti tiglinę lydymo krosnį. Krosnis gaminta tikriausiai Vokietijoje, tačiau jokių pavadinimų ar parametrų neradau. Vieninteliai užrašai “Reset”, “Gas” ir “Sauerstoff”, kažkoks reguliatorius nuo 600W iki 1200W… Viduje radom visokių vamzdelių, klapanų, dulkių siurblį ir “krom schroder” kontrolerį IFS258. Tai buvo startas. Tačiau pajungus elektra niekas neveikė. Teko ardyti… Ir radom vieną inžinierinį stebūklą- tas “Reset” mygtukas sumontuotas labai aukštai ir labai arti karštosios dalies. Ko pasekoje tiek mygtukas kiek apsilydė ir laidų izoliacija sutrupėjo. Pakeitus laidą ir mygtuką kažkas pradėjo veikti (ToDo: vistiek reikia perkelti tą mygtuką į saugesnę vietą). Bandymų ir klaidų metodu šiaip netaip pavyko paleisti šią krosnį. Kadangi trofėjinis deguonies balionas leido dujas per čiaupą, teko eksperimentuoti be deguonies. Todėl eksperimento temperatūra kiek žemoka. Gavosi va toks filmukas, tik toje patalpoje buvo kiek tamsoka, todėl nėra kokybės.

Krosnis uždegama su dujinio degiklio liepsna, nes šis modelis neturi elektrinio uždegimo. Yra nelabai aiškus nustatymas kiek dujų ir oro reikia paleisti- dujos dabar beveik maksimumas, o oras vos ne minimumas. Padavus kiek daugiau oro, liepsna pakyla ir pabėga iš ultravioletinio liepsnos daviklio veikimo zonos. Iškarto suveikia automatika ir išjungia dujas. Tuščias tiglis užkaista iki raudonumo per kelias minutes, tačiau greitai ir kokybiškai išlydyti žalvari mums nesigavo. Pirmiausia, neturėjom fliuso, o antriausia kurenom be deguonies. Jei viskas susiklostis sėkmingai, pirmadienį kursim su deguonim ir bandysim ką nors padoriau išlydyti. Tiesa, neturim tiglio iškėlimo žnyplių. Ir dar viena blogybė- tik vienas tiglis.

Besiblaškydamas internete, radau keletą straipsnių apie spektroskopiją su CD diskais. Veikimo principas labai paprastas- į kartoninę dėžutę kampu įsmeigiamas kompaktinis diskas, kitame šone padaromas plyšiukas šviesai, o per dėžutės galą žiurima ar daromos nuotraukos. Spektrai nėra labai tobuli, bet kaip iliustracijos tinkamos. Štai kelios nuotraukos pažymėtos raidėmis A, B, C ir D.

Pabandykit atspėti, kokių šviesos šaltinių šios vaivorykštės. O dabar spauskite kad pamatyti atsakymą: Continue reading →

Vieną dieną užėjo nedidelis “šopingo” priepuolis ir eBay aukcione nusipirkau biški “žvaigždžių” metalo. Tiksliau ne žvaigždžių metalo, nes jis rodos yra Iridis, o kito egzotiško metalo- galio.

Galis, arba moksliškai Gallium, tai metalas, kurio periodinis numeris 31. Galis paprastai naudojamas junginiuose, kaip galio arsenidas. Šis junginys dedamas į šviesos diodus.

Iš visų jo įpatybių, įdomiausia ta, kad jis lydosi prie 30°C. Tiksliau prie 29.7646 °C, o verda prie 2204°C. Tai metalas, turintis plačiausia skystos būklės diapazoną. Bet man domina tas, kad jis lydosi paėmus į ranką. Ir jis rodos nėra toksiškas.

Berašant šią žinutę, mano galis ištirpo ir išterliojo maišiuką.

Dabar reikia sugalvoti jam kokį panaudojimą.