Kodėl mūsuose nėra kur legaliai nusipirkti etilo spirito? Aš turiu omenyje parduotuvėje, o ne kokių nors cheminių reagentų firmoje. Kitose EU šalyse vietinėse “magsimose” yra pirkti, o pas mus, “kad tauta nenusigertu”, prekyba daugiau kaip kažkiek ten procentų etilo alkoholiu draudžiama. Rodos net dėl “žalgirio” antpiliuko turėjo daryti išimtis. O gal jau pasinaikino šitas įstatymas?
Aišku galima kur nors nelabai legaliai nusipirkti “ant turgaus” kokio nors “Rajalio” spirito. Bet kur garantija, kad jis bus švarus, o ne pamaišytas biški su kokiais metilais, acetonais ir kitais ketonais? [tiesa nežinau kas yra ketonai, bet tai gražiai skambėjo. Aut. past.] Dėl tos pačios priežasties nutariau nenaudoti natūralias pradines medžiagas eksperimentui, nes ten jau reikalinga reaktifikacija, kad ir ką kalbėtu naminukės specialistai.
Jau seniau sakiau, kad “valydamas” vieną polikliniką, rusyje radau visokios stiklinės laboratorinės įrangos. Ten radau ir tiesiasrovį distiliatorių. Šiaip ne taip sukomplektavau visą komplektą (turiu net purslų atskirėja), štatyvo pagrindą pasidariau iš “senukų” prekių ir surinkau tokį prietaisą:

Čia netgi matosi iš kur ėmiau etilo alkoholio pradinę medžiagą. Tai parduotuvinė degtinė. 40 procentų etilo spirito, likusi dalis vanduo iš po krano, kad ir ką ten rašytu apie “sidabrinius, auksinius ir platininius filtrus”. Nu gal keli lašai citrinų rūgšties ar panašiai.
Continue reading →

Kad liepos mienuo turėtu kokius nors straipsnius, įdedu kelias senas iliustracijas. Šį sykį iš chemijos srities:

Gryno, “investicinio” aukso likučiai. Kiek daugiau nei pusė nukirpta ir ištirpinta. Taip buvo daromi kontroliniai tyrimai ar teisingai skaičiuoja aparatas.

Kaip gali ~>200Lt investicija atsipirkti, kai metalo vertė ~150Lt?

O čia dvi nuotraukos vaizduojančios sidabro putą arba kempinę.


Viena nuotrauka daryta su blicu, kita be.

Nuotraukos pasididina.
Continue reading →

Jau kurį laiką nieko nerašiau, nes biški užsiknisau komplektuoti laboratoriją ir šiaip galiu kol kas pačiupinėti tokį didelį ir tikriausiai brangų žaisliuką:

Tai SpectroBlue argono plazmos spektroskopas. Tai tokia didelė dežė kurioje yra visokių optinių dalykėlių, CCD kamerų, šaldytuvų ir kompiuterių… Tikriausiai visi žinot, kad skirtingas cheminis elementas turi skirtingos spalvos švytėjimą jei jį gerai pakaitinsi. Tai šitas agregatas kaitina ir fotografuoja- filmuoja spektrą.
Continue reading →

Sidabro gryninimas, antra dalis. Keletą operacijų nenufotkinau senesniam straipsnyje, todėl čia dar kiek iliustracijų:

Čia toks pilkos sidabro drumzlės, kai per naktį sureaguoja. Jos tokios minkštos ir susiklijavusios. Jų nereikia sudžiovinti, nes kitaip jos pavirs į dulkes ir skraidžios po orą. O drėgnos jos lengvai susirenka į tokią krūvą:

Paspaudus dar išbėga gana daug vandens. A, tiesa, pamiršau paminėti, kad šias pilkas drumzles reikia perskalauti.
Continue reading →

Tai labai paprastas eksperimentas kurio metu gaunamas grynas sidabras. Tikrai grynas gaunasi, jei eksperimentas atliekams kruopščiai ir gerai plaunamas tarpinis produktas. Eksperimentus reikia sidabro lauž0: sidabrinių monetų, kontaktų, šakučių, grandinėlių, juodai baltų foto juostų pelenų ir panašiai. Pradinis sidabras turi būti metalinėje formoje (lydynys) arba paprastas junginys (oksidas ar kokios paprastos druskos). Šita tai lengva gauti… Dar reikia azoto rūgšties- gali būti ir nelabai stipri, tačiau pageitautina, kad būtų švaroka. Dar reikės daug vandens (švaraus ar net distiliuoto), valgomosios druskos (NaCl), ir kokio nors aktyvesnio metalo (cinko, magnio, ar standartinio aliumo-cinko-magnio lydinio iš kurio daromos kiniškos sunkesnės durų rankenos ar senoviškų FD diskasukių korpusai), šaukštelį sieros rūgšties.
Continue reading →

Galvojat mano galvoje tik elektronika ir kokie nors arkliai? Ogi aš biški ir chemikas. Apie aukso kainos didėjimą jau visi žino. Ir kad auksas tupi visokioje elektronikoje. Ir tą elektroniką superką. Bet jei norisi pačiam kažkaip susičiupinėti tą geidžiamą geltoną metalą? Ką reikia daryti, jei nenori sugadinti kokį šliubinį žiedą ar nėra pinigų pirkinėti parduotuvėje? Galima išgauti auksą ir iš nereikalingos elektronikos. Iš karto pasakau, kad toks išgavimas nėra labai jau naudingas ekonomiškai- geriau žaliavą priduoti profesionalams. Kiek bandžiau skaičiuoti ir jei mano darbas nemokamas, tai lygtai išėjau su nedideliu pelnu.

Pradedam nuo žaliavos. Mano eksperimento metu naudojau paauksuotus kontaktus nuo kažkokių senesnių kompiuterių. Šiulaikiniai kompai labai jau mažai to tauriojo metalo turi. Aš jau gavau (sponsorius davė) kiek riebesnius ir geltonesnius kontaktus. Jie atrodė maždaug taip:

Paauksuoti kontaktai, gerai matosi geltona spalva, viso 300g.

Spauskit čia ir bus daug daugiau: Continue reading →