Category Archives: Chemija

Dar kiek cheminių iliustracijų

Aukso drumzlės neišplautos
Va taip jos atrodė prieš plovimą. O gal kiek ir plovimo metu. Nebepamenu. Principas tame, kad auksas šiaip netirpsta rūgštyse (gal tik čiūt čiūt. Ir aišku nekalbu apie HF). Tačiau tirpsta aqua regia- karališkame vandenyje (HCL:HN03 – 3:1).
Tačiau jei tokias drumzles perplauti visokiom rūgštim paeiliui, ir dar perskalauti vandeniu, tai visi kiti nekilmingi metalai išsiplauna. Ag ir Pd išsiplauna su azotke. Čia šie metalai neturi dalyvauti.

O štai sidabra galima išgauti elektrolize:
Sidabro elektrolize
Tos juodos drumzlės tai kažkokie pelenai ir silikagelis. Pastarasis visiškai pašalina galimybe naudotis filtravimu- tai tas pats, kaip išfiltruoti žele ar kisielių. Todėl eksperimento metu buvo filtruojami tik jonai- jie kiek mažesni ir judresni. Kaip filtras panaudotas porėtos keramikos tiglis. Jis vos vos praleidžia vandenį, tačiau nešvarumu nepraleidžia. Padavus elektros įtampą, sidabro jonai į vieną pusę, o piktybiniai elementai ėda grafitinį elektrodą.
Praktiškai eksperimentas beveik pavyko. Tačiau dideliais kiekiais toks metodas buitinėm sąlygom gautusi nerantabilus. Tačiau sidabrą gerai išsiurbė. O tą ir reikėjo atlikti, nes tikslas buvo suskaičiuoti kiek % Ag ten pasislepė.

Pats sidabras buvo nukrapštomas nuo nichrominio elektrodo ir kraunamas į indelį. Kartais gaudavosi net blizgūs paviršiai.
Ag elektrolizes nuosedos

Šiaip, norėjau parašyti pilnaverčius straipsnius apie tai, bet kažkaip nesusiformavo daug teksto.

Sidabrinis akumas

Yra tokia akumuliatorių šeima- sidabriniai. Šiaip jie jau seniai naudojami- jie pirmieji kilo į kosmosą ir tikriausiai pirmieji leidosi į mėnulį. Bent jau pirmasis palydovas “sputnikas” ir amerikiečių mėnuldžipiai tikrai naudojo tokio tipo akumuliatorius. Aišku akumai turi ir neigiamų sąvybių- mažai krovimo iškrovimo ciklų, iš šiaip brangoki. Tačiau viena sritis, kur brangumas kartais nesvarbu, yra karinė technika. Vienoje karinėje technikoje radome atsarginius nenaudotus akumuliatoriukus. Gerai, kad nenaudoti- viduje nebuvo kalio šarmo elektrolito.

Jis atrodo maždaug taip:
Ag akumuliatorius
Continue reading →

Mikrobanginis mineralizatorius

Kad ištirpinti tai kas prie normalių sąlygų netirpsta, reikia sąlygas padaryti nenormalias. Šiuolaikinis mokslas dažnai naudoja tokius mažiukus “autoklavus” – hermetines talpas kurios keliama temperatūra ir slėgis. Naudojant visokias bjaurias rūgštis tos talpos dažniausiai padarytos iš storo teflono, o aplink dar šarvas iš kažkokio kitokio plastiko. Tokios kapsulės vadinamos bombomis. Nes jos tikrai kartais sprogsta kaip bombos. Plastikinius indus geriausia šildyti su mikrobangu krosnele. Taip ir gimsta mikrobanginis mineralizatorius. Tačiau tai nėra teisingas terminas. Angliškai tai microwave digestor. T.y. mikrobanginis virškintojas. Jis “suvirškina” tiriamas medžiagas.
Nusipirkom tokį prietaisą. Tiesa šis modelis nėra labai prabangus, tačiau savo darba atlieka. Vienas toks žmogutis privačiam pokalbyje pasakė, kad tie visi navarotai dažniausiai visiškai nereikalingi, ir tą patį darba atlieka tos pačios bombos sukištos į buitinę mikrobangę. Tik vienas momentas- reikia atspėti šildymo galią, kad nesprogtu :).
Todėl mūsų modelis turi slėgio matavimą.

microwave digestor
Čia dar nepilnai sumontuotas- ventiliacija veda į kambarį. Vėliau viską teisingai sujungėm į tikrą ventiliaciją. Continue reading →

HID – pavojingas grožis

Čia toks, meninis straipsniukas. Senai jau tokius rašiau. Darbe laikas nuo laiko atsiranda visokios naikinamos mokslinės technikos, ir jei suspėju, tai stengiuosi išlupti įdomias lemputes. Juolab, kad kai kurios lemputės pavojingos ir jas negalima daužyti. Viena iš tokių lempučių, net nežinau iš kokio prietaiso, tačiau lemputė tikrai ne tarybinė. Tai HID (high intensity discharge) lemputė, su gyvsidabrio užpildu. Sprendžiant pagal gyvsidario lašo dydį, tai ypač didelio slėgio lempa (ten rimtai, šimtai atmosferų slėgis gaunasi). Kita šios lempos įpatybė- ji labai kokybiškai padaryta. Kadangi išliko paraloninis laikiklis, tai spėju, kad lempa nenaudota.

HID- pavojingas grozis

Čia bendra nuotrauka, kad įsivaizduoti lemputės dydį. Tačiau nelabai kas ir matosi. Tolimesnės nuotraukos aiškesnės ir jei ant jų paspausti, pasimatys žymiai didesnė nuotrauka.
Continue reading →

Etilo spirito gavimas

Kodėl mūsuose nėra kur legaliai nusipirkti etilo spirito? Aš turiu omenyje parduotuvėje, o ne kokių nors cheminių reagentų firmoje. Kitose EU šalyse vietinėse “magsimose” yra pirkti, o pas mus, “kad tauta nenusigertu”, prekyba daugiau kaip kažkiek ten procentų etilo alkoholiu draudžiama. Rodos net dėl “žalgirio” antpiliuko turėjo daryti išimtis. O gal jau pasinaikino šitas įstatymas?
Aišku galima kur nors nelabai legaliai nusipirkti “ant turgaus” kokio nors “Rajalio” spirito. Bet kur garantija, kad jis bus švarus, o ne pamaišytas biški su kokiais metilais, acetonais ir kitais ketonais? [tiesa nežinau kas yra ketonai, bet tai gražiai skambėjo. Aut. past.] Dėl tos pačios priežasties nutariau nenaudoti natūralias pradines medžiagas eksperimentui, nes ten jau reikalinga reaktifikacija, kad ir ką kalbėtu naminukės specialistai.
Jau seniau sakiau, kad “valydamas” vieną polikliniką, rusyje radau visokios stiklinės laboratorinės įrangos. Ten radau ir tiesiasrovį distiliatorių. Šiaip ne taip sukomplektavau visą komplektą (turiu net purslų atskirėja), štatyvo pagrindą pasidariau iš “senukų” prekių ir surinkau tokį prietaisą:

etilo spirito varymas
Čia netgi matosi iš kur ėmiau etilo alkoholio pradinę medžiagą. Tai parduotuvinė degtinė. 40 procentų etilo spirito, likusi dalis vanduo iš po krano, kad ir ką ten rašytu apie “sidabrinius, auksinius ir platininius filtrus”. Nu gal keli lašai citrinų rūgšties ar panašiai.
Continue reading →

Cheminės iliustracijos

Kad liepos mienuo turėtu kokius nors straipsnius, įdedu kelias senas iliustracijas. Šį sykį iš chemijos srities:

Au
Gryno, “investicinio” aukso likučiai. Kiek daugiau nei pusė nukirpta ir ištirpinta. Taip buvo daromi kontroliniai tyrimai ar teisingai skaičiuoja aparatas.

Kaip gali ~>200Lt investicija atsipirkti, kai metalo vertė ~150Lt?

O čia dvi nuotraukos vaizduojančios sidabro putą arba kempinę.
Au
Au
Viena nuotrauka daryta su blicu, kita be.

Nuotraukos pasididina.
Continue reading →

SpectroBlue arba labai labai didelis žaisliukas

Jau kurį laiką nieko nerašiau, nes biški užsiknisau komplektuoti laboratoriją ir šiaip galiu kol kas pačiupinėti tokį didelį ir tikriausiai brangų žaisliuką:

SpectroBlue spektrometras
Tai SpectroBlue argono plazmos spektroskopas. Tai tokia didelė dežė kurioje yra visokių optinių dalykėlių, CCD kamerų, šaldytuvų ir kompiuterių… Tikriausiai visi žinot, kad skirtingas cheminis elementas turi skirtingos spalvos švytėjimą jei jį gerai pakaitinsi. Tai šitas agregatas kaitina ir fotografuoja- filmuoja spektrą.
Continue reading →

Sidabro gryninimas II

Sidabro gryninimas, antra dalis. Keletą operacijų nenufotkinau senesniam straipsnyje, todėl čia dar kiek iliustracijų:

sidabro gryninimas
Čia toks pilkos sidabro drumzlės, kai per naktį sureaguoja. Jos tokios minkštos ir susiklijavusios. Jų nereikia sudžiovinti, nes kitaip jos pavirs į dulkes ir skraidžios po orą. O drėgnos jos lengvai susirenka į tokią krūvą:
sidabro gryninimas
Paspaudus dar išbėga gana daug vandens. A, tiesa, pamiršau paminėti, kad šias pilkas drumzles reikia perskalauti.
Continue reading →

Sidabro gryninimas

Tai labai paprastas eksperimentas kurio metu gaunamas grynas sidabras. Tikrai grynas gaunasi, jei eksperimentas atliekams kruopščiai ir gerai plaunamas tarpinis produktas. Eksperimentus reikia sidabro lauž0: sidabrinių monetų, kontaktų, šakučių, grandinėlių, juodai baltų foto juostų pelenų ir panašiai. Pradinis sidabras turi būti metalinėje formoje (lydynys) arba paprastas junginys (oksidas ar kokios paprastos druskos). Šita tai lengva gauti… Dar reikia azoto rūgšties- gali būti ir nelabai stipri, tačiau pageitautina, kad būtų švaroka. Dar reikės daug vandens (švaraus ar net distiliuoto), valgomosios druskos (NaCl), ir kokio nors aktyvesnio metalo (cinko, magnio, ar standartinio aliumo-cinko-magnio lydinio iš kurio daromos kiniškos sunkesnės durų rankenos ar senoviškų FD diskasukių korpusai), šaukštelį sieros rūgšties.
Continue reading →