Category Archives: Chemija

Kanalizacijos valymas. Ekstremalus variantas

Kartais taip jau atsitinka, kad staiga kanalizacija pradeda blogai veikti. Aš pasidalinsiu pačiu lengviausiu ir pačiu pavojingiausiu metodu. Svarbu, kad kanalizacija dar kiek veiktu. Ir šis metodas skirtas tiems, kas kanalizaciją užkemša organika: muilo junginiai, kremas, pomada, žmogiena, aliejus ir riebalai, maisto gabaliukai ir, kas svarbiausia- plaukai. Tai ypač aktualu tiems kurie dar turi ilgus plaukus arba prilaiko namie ilgaplaukį gyvūną ar žmogų.

Mums reikia nusipirkti/gauti gryno šarmo. Aš naudoju natrio šarmą. Tai ta pati medžiaga kuri ir yra kanalizacijos valiklyje “kurmis”, tik ten biški su papildomom medžiagom kurios apramina efektą.
Kai natrio šarmas tirpsta, jis labai kaista ir net kartais užverda vanduo. O jei šarmą maišyti su verdančiu vandeniu? Galiu pasakyti, kad filmukyje pavaizduota kriauklė vos vos pratekėjo. Praardžius sifoną, pastebėjau kad visos sienelės buvo apsinešusio kažkuo lipniu, kuris nelabai maišėsi su vandeniu ir šiaip buvo ypač šlykštus ir glitus.

Technologija paprasta ir tikrai skiriasi nuo tos, kuri parašyta instrukcijoje. Ir labai labai pavojinga. Tačiau super efektyvi, nes verdantis natrio šarmo sotus tirpalas mechaniškai krutina šūdą ir jis geriau išsiplauna.

Tačiau mažiau šnekų, o daugiau vaizdų:

Ir rimtai, šarmas gali ištirpinti jūsų veidą ir akis.

Filmukas su angliškais titrais, nes reikia kažkaip monetizuoti šiuos www…
Corrosive

Titanas vėl arba devynetų gaudymas

Ir vėl, kažkokios nesamonės iš titano. Tai sukorodavusio seno “eskizo” remontas ir jo tvirtinimo elementai.
Pastebėjau, kad tokia primityvi šaltkalvystė kiek apramina nervus. Aišku, jei viskas maždaug gaunasi, va jei nesigauna, tai nervai visiškai išsitampo.

titano detales
Visos metalinės detalės iš gryno titano, plastikas- politetrafluoroetilenas (Polytetrafluoroethylene, teflon, Фторопласт).
Continue reading →

Fire assay

Šiuo metu aš dirbu chemiku-laborantu. Nes mano chemikė laborantė atostogauja. O ji, tikras kakulis, paliko gana didelį bardaką ir per skubėjima nenurodė, kad daug tyrimu dar nepadaryta. Tai dirbu stipriai ir nervai nelaiko ką nors kurti šiems puslapiams. Bet va parašyti apie darbą galiu biški. Šiaip, norėjau panašiai rašyti į wikipediją, bet poto nusviro rankos. Ten reikia gražiai viską parašyti, su nuorodom. O iš kur tos nuorodos, kad fire assay arba “bandymas ugnim” naudojamas šimtus metų, tačiau aprašomas tik keliose knygose ir šiaip, yra kaip burtininkavimas su moksliniu pagrindu.

Todėl va jums iliustruotas fire assay for dummies:

Bandymas ugnimi tai metalurginis procesas arba paprasta neorganinė chemija ir fizika aukštoje temperatūroje. Dažniausiai tiriam auto katalizatorius, todėl ir paaiškinsiu šią chemiją. Poto gal kas kur supranta Lietuvių kalbą, išvers sapaliones į bendrinę kalbą ir įdės į darbo puslapius.
Tai autokatalikai tai gana įvairi aukštatemperatūrinė keramika kurios paviršius padengtas įvairiais junginiais, tame tarpe ir brangių metalų Pd, Pt, Rh ir k.t. Paladis dalinai būna oksido pavidale, o šio metalo oksidas specifinis- jis atsparus rūgštim. Todėl norint ištirti kiekybiškai, kiek % metalo yra katalizatoriaus masėje, reikia katalizatorių chemiškai suskaidyti. Galima tirpinti labai piktoje HF rūgštyje, bet tai žiauru. Todėl naudojamas fire assay- ugnies procesas.
Katalizatorius sumalamas. Reikia sumalti smulkiai, iki pudros, kad praeitu per 100μm tinkliuką. Eksperimentui reikia apie 10g medžiagos, bet gerosios medžiagos pasiskirsčiusios netolygiai, todėl yra visa eilė procedūrų, kurios aprašo teisingą medžiagos pavyzdžio paėmimą. Šiaip, 90% laboratorijos klaidų būten ir yra neteisingame pavyzduko paėmime.
Taigi, teisingai paimtus miltukus maišome su fliusu. Fliusas (iš vokiečių kalbos kogero- takus?) tai borakso, smėlio, sodos, anglies (grafito ir kokso pavidale) mišinukas + pernešimo metalas. Aišku visos medžiagos švarios. Kadangi brangių metalų ten vos vos, išgautą metalą nesugrabaliosi. Todėl naudojamas metalas nešėjas- bet koks kontroliuojamas, kiek kilmingesnis metalas. Galima būtų naudoti kokį auksą, bet jis rupužė kiek brangus. Sidabras biški per žemos temperatūros- prie paladžio platinos temperatūrų jis pradeda stipriai garuoti. Todėl naudojamas arba varis arba nikelis.
Aš naudoju varį, nes jo darbinė temperatūra mažesnė ir ji lengviau apdoroti. Kai kurios laboratorijos naudoja nikelį- jis daugiau sugeria kilmingų metalų. Bet jo tolimesnis tyrimas labai komplikuotas- reikia turėti kibirštinį spektrometrą (jis kainuoja daug) arba užsiknisti su tirpinimu.
Continue reading →

Kaip dega deguonies žarnos

Daug kartų girdėjau siaubo istorijas kaip dega suvirintojų deguonies žarnos. Teoriškai tai įsivaizdavau, bet visą laiką norėjau padaryti tokį eksperimentą. Tačiau niekada neturėjau pigaus ir saugaus deguonies šaltinio.

Kol nepapuolė šiukšlyne deguonies koncentratorius. Tai toks aparatas, kuris su myslingais filtrais iš oro surenka deguonį ir pumpuoja per žarnelę. Šis prietaisas skirtas ligoniams kurių plaučių funkcija nelabai veikia, o kad gyventi reikia deguonies. Man papuolė amerikoniškas aparatas, tai jam reikia 110V ir 60Hz maitinimo. Gerai, kad aparastas veikia ir su 50Hz (ten viduje asinchroninis variklis, todėl galėjo ir neveikti)
deguonies zarnos dega
Aparatas senas… šiaip papuolė trys aparatai. Viena išardė niekadėjai, kitus du prilaikiau- tikrai panaudosiu laboratorijoje.
Continue reading →

Foto mįslė- blizgus objektas iš germanio

Sveiki,

senokai jau buvo straipsniukas- foto mįslė. Taigis- objektas iš mūsų sandėlio. Tai sudėtingo ir tikriausiai labai brangaus prietaiso dalis.

germanio kristalas: Germanium coaxial p-type gamma rays detector crystal
Tai didokas germanio kristalas. Jis taip blizga, nes turi du kontaktus, kurie kažkaip metalizuoti. Šis kristalas buvo įspraustas į aliuminio dėžutę. Kaip tarpinės buvo panaudotos indžio skardos juostelės. O varžteliai lietėsi prie kristalo per švino gabaliukus. Deja, varžteliai praėjo kiaurai šviną ir kiek subraižė germanio paviršių. Todėl ir matosi tie du pėdsakai.
Continue reading →

Laboratorinė maišyklė. Pirma dalis

Tikriausiai visi matėt, gal ne tiesiogiai, bet gal ir per teliką, laboratorines magnetines maišykles. Ten kur į tirpalą metama magnetinė tabletė ir ji sukasi veikiama besisukančio magnetinio lauko.
Kaip pasidaryti tokia pačiam? Galimas paprastas variantas, tarpkitko, naudojamas senoviškose maišyklėse.
Reikia pasiimti ventiliatoriuką iš kompo. Geriau lėtaeigį ir su reguliuojamom kaip nors apsukom.

Laboratorine magnetine maisykle
Prie rotoriaus priklijuojam skardelę- ji bus magnetinio lauko sujungėja. Ir du magnetėlius, kad jų šiaurės ir pietų poliau būtų priešpriešais. Taip ganasi vienas ilgas magnetas. Magnetukus reikėtu dėti stipresnius. Aš čia panaudojau silpnokus.
Continue reading →

Šamanistinis žiedas II

Kažkada rašiau apie varinį žiedą. Kai jį dariau, pirmasis variantas gavosi per didelis- kažką ten blogai nužiūrėjau užrašuose ir padariau per didelį. Tai tas ruošinys ir mėtėsi garaže ant varstoto.
Maždaug prieš savaitę gimė įdėja padaryti ką nors sudėtingesnio. Ir gavosi va toks žiedas:
Varinis ziedas su runomis
(beveik visos nuotraukos išsididina)

Toliau bus daug foto: Continue reading →

Dar kiek cheminių iliustracijų

Aukso drumzlės neišplautos
Va taip jos atrodė prieš plovimą. O gal kiek ir plovimo metu. Nebepamenu. Principas tame, kad auksas šiaip netirpsta rūgštyse (gal tik čiūt čiūt. Ir aišku nekalbu apie HF). Tačiau tirpsta aqua regia- karališkame vandenyje (HCL:HN03 – 3:1).
Tačiau jei tokias drumzles perplauti visokiom rūgštim paeiliui, ir dar perskalauti vandeniu, tai visi kiti nekilmingi metalai išsiplauna. Ag ir Pd išsiplauna su azotke. Čia šie metalai neturi dalyvauti.

O štai sidabra galima išgauti elektrolize:
Sidabro elektrolize
Tos juodos drumzlės tai kažkokie pelenai ir silikagelis. Pastarasis visiškai pašalina galimybe naudotis filtravimu- tai tas pats, kaip išfiltruoti žele ar kisielių. Todėl eksperimento metu buvo filtruojami tik jonai- jie kiek mažesni ir judresni. Kaip filtras panaudotas porėtos keramikos tiglis. Jis vos vos praleidžia vandenį, tačiau nešvarumu nepraleidžia. Padavus elektros įtampą, sidabro jonai į vieną pusę, o piktybiniai elementai ėda grafitinį elektrodą.
Praktiškai eksperimentas beveik pavyko. Tačiau dideliais kiekiais toks metodas buitinėm sąlygom gautusi nerantabilus. Tačiau sidabrą gerai išsiurbė. O tą ir reikėjo atlikti, nes tikslas buvo suskaičiuoti kiek % Ag ten pasislepė.

Pats sidabras buvo nukrapštomas nuo nichrominio elektrodo ir kraunamas į indelį. Kartais gaudavosi net blizgūs paviršiai.
Ag elektrolizes nuosedos

Šiaip, norėjau parašyti pilnaverčius straipsnius apie tai, bet kažkaip nesusiformavo daug teksto.