Norėtusi pasakyti- “Nikeliavimas buitinėse sąlygose”, bet pas visus vis kitokios tos “buitinės sąlygos”. Kartais pas žmones guli visokių chemikalų, o kartais nieko nėra. Todėl teko kiek pagalvoti, kaip receptą pritempti prie prieinamų sąlygų, bet neperžengiant proto ribų su actu ir valgoma druska.

Čia va gal mano “buitinė chemija”, bet tikrai ne pas visus bus tokia pati. Beja, chemikalas kairėje, anot mūsų valdininkų, yra baisesnis už chemikalą dešinėje. Gal dabar jau pasitaisė. Chemikalo dešinėje tikrai nereikės šiam eksperimentui, tačiau chemikalas kairėje, nors neprivalomas, bet gali būti naudingas.
Kokį rezultatą norim pasiekti? Gauti stabilų nikelio padengimą kuris tvirtai prikibtu, būtu plastiškas (nebijo mechaninio lankstymo- galima nikeliuoti spyruokles). O jo grožis tai jau kaip gautųsi tai taip ir gerai. Nors gavosi visai nieko. Armatūra iš senesnio posto visai žvilga.
Continue reading →

Mano cheminiam eksperimentui prireikė švaraus nikelio. Manau švaresnio už DVD formą tikrai nerasiu.

Tikriausiai “father” ir “son” yra vadinamas masteris ir jo kopija?

Senas video:

Magnetas indukuoja srovę. Srovė gerai teka sidabru ir trumpina. Srovė tai daug amperų. Daug amperų indukuoja magnetinį lauką kuris priešingas magneto laukui. Ir todėl stipriai stabdo. Jei sidabras būtų superlaidininkas, tai magnetas iš viso nenukristu.

Ir taip, tai kilograminė sidabrinė moneta.

Visada norėjau padaryti galio ir aliuminio eksperimentą. Ir pagaliau padariau- paėmiau aliumininį radiatorių iš kompiuterio ir nedidelį gabaliuką galio. Kiek pašildžiau ranka ir truputi pakrapščiau aliuminį, kad pasižeistu oksido plėvelė. Toliau buvo gal kelios savaitės laiko. Susiformavo galio-aliuminio lidinys, kuris skystas ir kambario temperatūroje. Ir ne tik skystas, bet ir “takus”, kaip koks tepalas. O toks “tirpaliukas” skverbiasi į aliuminio struktūrą.

tai tik tiek.

Gyvenu sau fazendoje ir gausiausiai čia dera žolė. Bet ji tokia nelabai žalia ir biški (kai kur stipriai) samanota. Todėl nutariau kiek pakovoti su samanom. Kažkada pirkau parduotuvėje specialias trąšas prieš samanas ir jos tikrai gerai veikė. Tačiau kaina buvo kosminė.
Tačiau dalinė informacija apie sudėtį, bei kvapas ir beja skonis pasakė, kad tai vis dėlto geležies sulfatas su kažkokioms azotinėms trąšom. Trumpas eksperimentas parodė, kad vis dėlto esminis elementas yra geležies sulfatas, nes palaisčius jo tirpalu samano juoduoja tiesiog akyse.

(mega dydžio nuotrauka po poros valandų poveikio. Viena pusė nepalaistyta).
Continue reading →

Kažkada bandžiau klijuoti atvėpusi bato padą su specialiais “batų” klijais. Ir nieko gero nesigavo. Paprasčiausiai labai sunku išvalyti klijuojamą vietą ir tuo labiau išdžiovinti. Gal klijai būvo ir geri, tačiau jau minėti faktoriai ir dar tas, kad labai sunku išlaikyti visas klijavimo sąlygas (patepti, padžiovinti, suspausti reikiamu slėgiu, išlaikyti gana ilgą laiką po presu) buvo sunku, neleido kokybiškai priklijuoti pado. O dabar ir tokie laikai, kad nelabai kas ir klijuoja tuos padus- nebent kas nors turi tikrus odinius batus. Bet tada gal dar galima kur nors rasti tikrą šiaučių.
Dabar, kai biški užsiimu statyba, turiu po ranka statybinės chemijos. Ir ji gerai limpa… Tai va, atsiklijavo per visą ilgį “šliopancų” (šlepečių) padas, todėl nutariaus išbandyti purškiamus putų plastiko klijus. Nes jie- elastingi, gana greitai kietėja ir dar jų kietėjimas nelabai susijęs su tirpiklio garavimu, o kažkokiom cheminėm reakcijom ir kaip katalizatorius/kietėjimo elementas eina paprastas vanduo. Todėl šlepetes paprasčiausiai gerai išploviau po tekančiu vandeniu, kiek galima nusausinau- nors tai gana sunku, nes padas tai kažkoks putų plastikas su atvirom porom. Vanduo iškarto bando įsigerti į vidų. Ružavas (rožines) putas išmozojau po visą padą ir gerai prispaudžiau. Maždaug po valandos jau galima naudotis.

(naudojau klijus, ne putas. Balionas kairėje. Nepirkite senukų “brando”, jis šūdinas)

Jau antra savaitė, kaip padas laikosi ir nebando atsiklijuoti. Pačio pado elastingumas išliko daug maž toks pats.

Pradeda patikti šita chemija- manau reikės pabandyti ką nors dar suklijuoti.