O dabar, prie senesnėje žinutėje aprašyto generatoriaus prijungiam skleistinės transformatorių iš seno televizoriaus. Dar karta pabrėžiu, kad tikrai iš seno teliko, kur aukštos įtampos lygintuvas sumontuotas kaip atskiras blokas. Jei naudoti naujovišką transformatoriu su lygintuvu, tai reikia kažkaip nusidaužyti plastika iki apvijos. Nes pastovi įtampa turi tendenciją kauptis kondensatoriuose ir labai stipriai trankytis. O štai kintama aukšto dažnio įtampa nėra labai pavojinga- ji tik gali pradeginti skylutes piršte (tas ir matosi video filmuko gale).

Čia matosi teliko ar monitoriaus transformatorius. Aš nepanaudojau originalios pirminės apvijos, o suvyniojau keliolika vijų laido ant laisvos transformatoriaus vietos. Labai gražiai matosi antrinė- kaip toli laideliai suvynioti nuo ritės krašto. Čia todėl, kad elektra nepabėgtu per bobinos kraštelį.

O čia gražus koronos išlydis nuo 2 centų monetos. Tai kiek primena Kiriliano “auros” fotografijas, tačiau dažnis čia kiek mažesnis ir gal galios didesnės- objektai gana greitai įkaista.

Spauskite ir pamatysite daugiau nuotraukų ir filmuką: Continue reading →

*) Greitukas- greitas eksperimentas iš neturėjimo ką rašyti.

Viskas prasidėjo nuo to, kad praeitos žinutės komentaruose buvo šneka apie projektoriaus lempas. Ir aš prisiminiau, kad kažkada esu padėjęs į garažą vieną tokią lempą.

Reikia paimti autogeneratorių iš vieno eksperimento, susirasti seną, tipo perdegusią lempą iš LCD projektoriaus (gerai kad aš ją pakėliau) ir viską sujungti į vieną vietą… t.y. paimti CRT teliko trafo eksperimentą.

Taip bet kaip viską sujungiam ir jungiam prie 12V akumo. Lempa užsikūrė…

Tačiau meužtenka galios, kad ikaitinti visą kolbą- elektrodai raudoni, tačiau gyvsidabris ant kolbos senelės negaruoja. Nuotraukytėje matosi reflektoriaus iškreiptas ir padidintas kolbos paviršius ir gyvsidabrio lašai. Reikėtu padidinti galią…
O čia jau problema, nes ši lempa “užsidega” nuo aukštos įtampos, tačiau darbinė jos įtampa ganėtinai maža- 50…100V ir atitinkamai keli amperai. Su tokiu tranformatoriu tokios galios napasiekiamos.

Čia žmonės priekaištauja, kad nieko nerašau. Nelabi turiu laiko, bet dėl gerbiamų klausytojų- skaitytojų per valandžiukę sukurpiau zababoną. Jis atrodo taip:

Trafukas tai iš kažkokio senoviško teliko ar monitoriaus. Tikrai seno, nes nėra lygintuvo- čystas trafas. Jį man berniukai iš sandėlio rado. Pati elektroninė schema aprašyta senesnėje žinutėje. Jokių skirtumų nėra. Maitinama iš seno 12V švino želinio akumo nuo signalizacijos.

Rezultatas filmuke:

Turėjo gautis rimčiau- paprasčiausiai per daug vijų privyniojau pirminėje apvijoje. Dabar darbinis dažnis tik 18kHz, o toks trafukas jei jis tikrai iš monitoriaus turi važiuoti kaip minimum 30kHz. O mažiau apvijų iškarto sukeltų geresnį transformacijos koeficientą ir aukštesnę įtampą išėjime…

Vienam gimdomam projektui prireikė aukštos įtampos šaltinio. Pageidautina reguliuojama, stabilizuoto. Iš pradžių gal stabilizavimas ir reguliavimas nebuvo aktualu.
Internete susiradau keletą schemų, kur autogeneracijos priemonėm (vienu ar dviem tranzais) ant trafo buvo surenkamas generatorius. Netgi vyniojau pats vieną transformatorių, bet šūdas gavosi: tai generacija nestabili, tai įtampa kažkodėl neužkyla. Poto pagalvojau, o kokio velnio aš naudoju primityvias schemas? Pats čia visalaika bambu apie 21 amžių 🙂 Kiek pasikuitęs, savo šrote radau mikroschemyte 8 kojų DIP korpuse (LT1072). Ir gavosi maždaug tokia schema:

Vietoje pačio daryt rafuko panaudojau transformatorių iš LCD monitoriaus pašvietimo. Ten kaip tik kelios žemos įtampos apvijos ir gerai izoliuota aukštos įtampos apvija. Dar padariau šiuos pakeitimus: D1 diodas- gana lėtaeigis 1N4007, užtat iki 1000V, įtampos daliklis R1-R2 padarytas iš 30K trimerio ir dar maždaug 1Megaomo rezistoriaus. Dabar įtampa gražiai reguliuojasi x0-400V ribose ir dar yra rezervo (nebandžiau maksimumo, bijojau kad pareis diodas ir netgi trafas); C1 – labai mažiukas, tačiau 400V kondikas; o snuberį išbandžiau dvejopą- su diodu ir stabilitronu (zeneriu) ir su diodu ir RC grandine. Dabar liko tik diodas ir RC- vien tik dėl vietos stokos. Gal dar reikėtu pridėti ir tą 15V stabilitroną, bus patikimiau.

Schema veikia gana patikimai, tiesa pastebėjau kažkokį mistinį įtampos nukrypimą starto metu. Kogero per didelės varžos arba mano trimeris kiek defektuotas. Kiek pareguliavus, įtampa stabilizavosi.
Nematavau kiek srovės duoda, bet 1uF kondiką užkrauna gana greitai. Mikroschema šalta. Kogero būtų galima išspausti daugiau galios iš tokio čipo.

Šis projektas pareikalo aukų: mano Mastech matuoklis (testeris) žuvo nuo aukštos įtampos. Pomirtinis matavimas senovišku mechaninių voltmetrų parodė 300V DC skalėje ir apie 900V AC skalėje.

Va filmukas:

Garsas biški atsilieka. Čia konvertavimo metu kažkokius parametrus neteisingai užlenkiau ir išsireguliavo kiek.

Užduotis: padaryti reguliuojama stabilizuota maitinimo šaltinį, kuris būtų ekonomiškas, mažiukas, lengvai atkartojamas, saugus katastrofos metu, nebijotu trumpujų jungimų.
Priešistorė: man reikėjo padaryti maitblokį savo laboratoriniui maitblokiui (workbench power suply). Kaip pagrindinį šaltinį aš panaudojau pramoninį impulsinį maitblokį (kad ir ATX), todėl “kitokios” įtampos turi būti gaminamos papildomom priemonėm- impulsiniu stabilizatoriu. Kodėl impulsinis- todėl, kad nereikia didelių radiatorių.

Kaip pagrindą panaudojau National Semiconductors LM2585-ADJ mikroschemą. Ją radau kažkokiam prietaise. Tai kiek primityvokas ir senoviškas impulsinis stabilizatorius. Jo vidinis raktas gali junginėti iki 3A srovę ir max 65V impulsus. Mikroschemą galima maitinti nuo 4V iki 40V. Kuo daugiau maitinimo įtampos, tuo daugiau amperų bus galima išspausti. Svarbu atkreipti į tuos 65V.

Tipinė schema:

Jei maitinsim prietaisą nuo 5V ir nekelsim įtampos, raudonai pažymėtų detalių galime ir nemontuoti.
Trafukas suvyniotas ant žiedo, kuri radau kažkokiam ATX maitblokyje. Jei svarbu jo spalva sviesiai salotinė, išorinis diametras 25mm. Jei kartosit schemą, nenaudokit labai mažiukų žiedelių- juose kaupiama energija ir geriau tas žiedas neužsisotintu. Pirminės apvijos (tiesa, suvyniojau dvigubu laidu, transformacijos koeficientas 1:1) apie 60uH. Jei išėjimo įtampa apie 5V tiks 47uH, o jei dar mažiau, induktyvumas kogero tiks dar mažesnis. Atkreipkit dėmesį į apvijų pradžių pajungimą.
Cin talpa 3x470uF+10uF keramika, Cout- 1000uF+10uF keramika+kažkiek tantalas. Išėjimo diodas S10S40 (40V, 5+5A, panaudojau tik vieną puselę. Beja jei rasit kur parašyta, kad 10A, tai čia reklaminis triukas, čia rašomas viso prietaiso suminis amperažas). Diodo įtampa kiek mažoka – peak reverse RMS tik 28V, bijau bus pykšt. Reikės įdėti ką nors geresnio.

Mikroschema su nedideliu radiatorium. Trafukas priklijuotas prie PCB plokštės su termo klijais (nesugalvokit tvirtinti su varžtu iš geležies!)

Tas didelis diodas tai “iškroviklis” 5KP58 (15000W Transient Voltage Suppression, TVS). Jei įtampa ant šio diodo viršija 58V jis atsidaro ir nukrauna energijos perteklių. Tai viena iš detalių pažymėtu raudonai. Kita, raudonai pažymėta detalė, tai paprasčiausias 3A šotki diodas- jis suvalgo neigiamus impulsus. Šios detalės apsaugos nuo mikroschemos mirties.
Baltas rezistorius išeinantis iš paveikslėlio tai tik apkrova testavimo metu. Eksperimento metu išėjimo įtampa kito nuo 1.23V iki kokių 25V (daugiau nekėliau, nes mano apkrovos rezistorius labai kaito ir smirdėjo). Trimeriukas laikinai pritvirtintas prie PCB (geltona detalė), vėliau ekranuotu trumpu laideliu bus išvestas į išore.

Saugumas: datasheetas sako, kad tokia schema nebijo trumpųjų jungimų (nebandžiau), o jei staiga mikroschema sprogs- transformatorius pilnai izoliuoja apkrovą nuo pirminio energijos šaltinio. Kitos topologijos schemos nėra saugios- turėjau bėda su viena schema, kai reguliavimo tranzas nuo karščio susitrumpino ir viskas kas buvo prieš reguliavimą pateko į prijungtą daikčiuką. Buvo daug dumų… 🙂

Recycle Rating: 100%!- visos detalės second hand.