Pašnekėkim apie mikroschemos kojas.

GND (7 koja) ir Vcc (12 koja) yra įprastos maitinimo kojos. Maksimali Vcc reikšmė apie 40V.

RT (6 koja) ir CT (5 koja) yra naudojamos nustatyti vidinio generatoriaus dažniui (1 … 300kHz). Dažnis nustatomas pagal datasheet’e nurodytą lentelę ar formules. dažnis keičiamas keičiant rezistoriaus (1.8 … 500 kΩ) ir kondensatoriaus (0.47 … 10000nF) reikšmes. Naudoant kelias mikroschemas ar esant reikalui, galima isjungti vidinį generatorių ir naudoti išorinį pjūklo formos signalą. Tai reikalinga, kai reikia sinchronizuoti kelias mikroschemas. RT pajungiamas prie REF įšėjimo, o į CT paduodamas išorinis signalas.

REF (14 koja) yra mažo galingumo (~10mA) 5V stabilizatorius naudojamas kaip atraminė įtampa palyginimams.

FEEDBACK (3 koja) naudojamas impulso pločio kontrolei. Kai įėjime yra nulis, impulso plotis dydžiausias. Kai priartėja prie atraminių 5V (REF) išėjimas išjungiamas. Prašom neviršyti įėjimo įtampos.

Įšėjimo priklausomybė nuo FEEDBACK

DTC (4 koja) tai panašus įėjimas kaip ir FEEDBACK, bet naudojamas švelniam startui. Tai Dead Time Control- išvertus mirusio laiko kontrolė. Reiškia, kol čia vyksta reguliavimas, išėjimas bus ne didesnis nei reikia neatsižvelgiant į FEEDBACK norus. Jei čia bus ~5V išėjimas bus išjungtas, o jei nulis- tai išėjimas bus toks, koks gaunasi reguliuojant per FEEDBACK įėjimą. Labai patogu per šią koją padaryti švelnaus stato grandinę. Įsivaizduokit, kad išėjime stovi didžiūliai kondikai, jei juos iš karto bandytume prikrauti, sprogtu mūsų keitiklio tranzistoriai. Šį koja leidžia švelniai statuoti ir prikrauti kondikus po truputi. Štaip pavyzdukas:

Paprasčiausias švelnus startas

Konstruktyviai yra nedidelis skirtumas tarp DTC ir FEEDBACK. Ji galima išsiaiškinti paskaičius datasheet’a.

C1 (8 koja) tai pirmo įšėjimo tranzistoriaus kolektorius.
E1 (9 koja) tai pirmo įšėjimo tranzistoriaus emiteris.

C2 (11 koja) ir E2 (10 koja) yra taip pat kaip ir C1 ar E1, bet tik antram tranzistoriui.

Maksimali tranzistoriaus srovė yra apie 200mA.

OUTPUT CTRL (13 koja) nustatomas išėjimo tipas. Jei tai aukštas lygis (=REF), tai išėjimas yra dviejų fazių. Jei čia paduodamas nulis (GND), išėjimas yra vienfazis ir įšėjimo tranzistorius galima lygiagretinti. Taip gaunam didesnę galimą srovę.

Likusios kojos priklauso klaidų kontrolei. Jos naudojamos konstruojant įvairias apsaugas ar distancinius paleidimus. Jas aptarsime vėliau.

Sekanti pamokėlė 🙂

Laikas nuo laiko, naujienų grupėse, forumuose ir www puslapiuose pasirodo įvairios schemos apie įtampos kovertavimą. Žmonės gamina visokius auto garso stiprintuvus, DC-DC , DC-AC keitiklius, step-up ir step-down konverterius. Šios schemos naudojamos nuo galingų audio stiprintuvų iki rankinių elektrošokų ar dienos šviesos lempų maitblokių. Panašias schemas galima panaudoti ir variklio apsukų reguliavimui.
Daugybė schemų, ypač iš rusiško interneto padarytos ant paprastų TTL mikroschemų, tranzistorių ir kitokių detalių. Bet kam išradinėti dviratį, kai yra senai išrasta TL494 (ar jos analogai) mikroschema. Ji labai pigi ir ją galima rasti bet kuriam kompiuterio maitinimo šaltinyje. Pagal techninę dokumentaciją tai “impulso pločio valdymo kontroleris”. Tingiu versti jums datasheetą, bet ten trumpai aprašoma gerosios mikroschemos pusės:

The TL494 incorporates all the functions required in the construction of a pulse-width-modulation (PWM) control
circuit on a single chip. Designed primarily for power-supply control, this device offers the flexibility to tailor the
power-supply control circuitry to a specific application.
The TL494 contains two error amplifiers, an on-chip adjustable oscillator, a dead-time control (DTC)
comparator, a pulse-steering control flip-flop, a 5-V, 5%-precision regulator, and output-control circuits.
The error amplifiers exhibit a common-mode voltage range from –0.3 V to VCC – 2 V. The dead-time control
comparator has a fixed offset that provides approximately 5% dead time. The on-chip oscillator can be bypassed
by terminating RT to the reference output and providing a sawtooth input to CT, or it can drive the common
circuits in synchronous multiple-rail power supplies.
The uncommitted output transistors provide either common-emitter or emitter-follower output capability. The
TL494 provides for push-pull or single-ended output operation, which can be selected through the
output-control function. The architecture of this device prohibits the possibility of either output being pulsed twice
during push-pull operation.
The TL494C is characterized for operation from 0°C to 70°C. The TL494I is characterized for operation from
–40°C to 85°C.

Prieš konstruojant kokį nors įrenginį (ypač kokį nors su galingais ir brangiais raktiniais tranzais) rekomenduoju pasinagrinėti mikroschemos veikimą. Ypač žinant, kad schemos internete dažnai būna su klaidom. Tai bus tokios mini TL494 pamokos.

Čiumpam savo maketinę plokštę, laidų gniutūlą ar ką ten labiau mėgstam ir sumontuojam šią schemą:

TL494 testavimo schema

Jei viskas teisingai surinkta ir detalės bent jau panašios į nurodytas schemoje, įrenginys turi veikti. Palikim kojas 3 ir 4 ore. Pasinaudokit savo oscilografu ir pažiūrėkit ar veikia pjūklo formos signalo generatorius. Signalas randamas ant CT kojos (5 koja). Išėjimas dar turi būti nulinis. Pajungiam FEEDBACK (3 koja) ir DTC (4 koja) į žemę. Dabar turim aptikti stačiakampius impulsus išėjimuose. Sekančiose žinutės aš truputi detaliau aprašysiu kiekvieną koją ir kam ji reikalinga.

TL494 maketavimo plokštėje

Sekanti pamokėlė 🙂

Three days ago, I noticed that mine non commercial web paged didn’t have any rank. One month ago the ranks was 5. Now it is 0. I entered “site:” command in google search and didn’t received any answer. I checked more and discovered that whole domain is deleted from google. There were more than thousand pages listed in google- from selfmade hardware for amiga computer to Lithuanian fauna lovers pages. And this blog is deleted too.

I am deleted!

It is pity, as this domain was not spoiled with trash site and is my oldest work. In fact this domain can be older than google itself. I wrote letter to google, but received only robot mail that they are not responsible for anything. In other words they said “go and fuck yourself”.

Let’s wait few days…

Kažkada, savo senam kompui Amiga buvau pasirašęs softą telefono (sinchroninių ISO 7816) kortelių nuskaitymui… Po kokių 10 metų vėl prireikė. dabar kompas biški kitoks, biški galingesnis ir biški su kitokia operacine sistemą- Windows XP. Ši programa padaryta iš senesnės ir mažesnės programos. Faktiškai, tai ta pati programa su telefono kortelės moduliu. Kad naudotis šią programa, jums reikia turėti Microsoft Visual Basic runtime. Nusikraukite ISO kortelių nuskaitymo programos archyva ir išsiarchyvuokite. Paleiskite vienintelį paleidžiamą failą. Pajunkite kortelę prie LPT1 porto.

ISO kortelė kuri buvo naudojama Kaune apmokėti už autoparkingą

Geležies dalis labai paprasta. Nereikia jokios elektronikos- programa tik skaito iš kortelės, todėl nereikia komutuoti skaitymo ir rašymo laidelių. Duomeų išvadas naudojamas tik skaitymui.

Tik 3 duomenų laidai naudojami (RST, CLK, I/O). Ir aišku žemė (GND) ir maitinimas (Vcc). Naudokite bet kokį 5V maitinimo šaltinį. Galima pasijungti prie USB ar joysticko porto. Visi kiti kortelės kontaktai nenaudojami.

Paleidus programą turite pamatyti maždaug tokį paveiksliuką:

Kairioji pusė tokia pati kaip senojoje programoje. Jei jungiate prie LPT1 porto, nieko nereikia keisti. Dešinėje yra korteliu skaitymo dalis. Laukelyje “bits to read” įvedame kiek bitų reikia nuskaityti iš kortelės. Dažniausiai 128 ar 64 bitus. Čia galima įvesti bet kokį protingą skaičių. Mygtukai “Reset” ir “Read” yra savaime aiškūs. Nuspaudus “Reset” kortelė nustatoma į pradinę būklę- galima skaityti nuo pradžių. O su “Read” mygtuku nuskaitoma bitų porcija. Jei parašysim 8 bitus, tai kiekvienas “Read” nuspaudimas nuskaitys po vieną baitą iš kortelės. “Binary data buffer” laukelyje matome duomenys nuskaitytus iš kortelės. Kadangi visi bitai netelpa į laukelį, ne viskas matosi. Galima pažymėti pele ir pasirinkti daugiau duomenų. Taip pat galima įrašyti savo duomys. Tik prašom elgtis atsargiai- programa neturi apsaugos nuo kvailysčių. Sekantis laukelis, “hex decoded buffer”, yra naudojamas dekoduotiems duomenims rodyti. Čia duomenys rodami žymiai lengviau suprantamam HEX formate.

Programinė įranga parašyta naudojantis mano senom programom ir senu istoriniu straipsniu iš interneto. Deja originalaus puslapio jau nebėra, aš jį ištraukiau iš google kopijos. (Straipsnis anglų kalba).

Kartais labai reikia ką nors pajungti prie kompo ir patyrinėti. Juk kompas tai didelis skaitmeninių signalų analizatorius. Galima pasinaudoti printerio portu. Jei BIOSe nustatytas standartinis printerio portas (SPP), tai duomenų kontaktai veikia tik kaip įšėjimai, todėl gauname tik 8 įšėjimus ir 5 įėjimus. Pradžiai užtenka. Jei naudoti sudėtingesnius režimus (EPP), tai visi DATA kontaktai gali ir rašyti ir skaityti. Seniau buvo labai lengva programuoti printerio portą- užtekdavo pasiūsti baitą į printerio porto adresą &H378-&H37F ir viskas (jei LPT2 tai 278-27F). Bet kaip išrado apsaugotą atmintį (protected memory), tai viskas susikomplikavo. Dabar, jei naudoji Windows 2K ar Windows XP, reikia naudoti specialius draiverius. Man reikėjo minimalio programos ir aš ją parašiau MS VB. Kad ji veiktų jums gali prireikti nusikrauti MS visual basic runtime is Microsoft saito.

“Port tool” tai labai paprasta ir primityvi programa. Pažiūrėkit į paveiksliuką:

Paprasčiausiai spaudžioji ant kairiojo stulpelio ir keičiasi reikšmės printerio porte. Pagal nutylėjima programa sukonfiguruota veikti su LPT1. Jei reikia kito printerio (ar bet kokio kito) porto, reikia įvesti porto adresą apačioje. Programa neturi jokios apsaugos, todėl atsargiai įvedinėkite reikšmes. Ir atsargiai su printerio portu. Ji galima ir sudeginti.

Kaip jau minėjau kitoje žinutėje, aš tebetyrinėjų elektrą taupančias lemputes. Ypač po to, kaip nupirkta Maximoje lemputė numiro per kelias dienas. Nu jau kinietiška lemputė išgasdino savo surinkimo kokybe…
GE lemputė dar neatburta. Bet internete, labai užkistoje vietoje radau mažą schemute, kuri labai labai primena kinietiškos lemputės schemą.

Gali būti su klaidom

Keletas žodžių apie schemą. Lygintuvo B1 ir C4 paskirtį visi supranta. Čia nėra jokiu galios kompensavimo įrenginiu- primityvas ir piguma. C4 apie 400v ir 10mkf. Lempos energija yra reguliuojama L1 droseliukyje. Pačio generatoriaus veikimo ir reguliavimo principo dar iki galo nesupratau.

PTC rezistorius yra naudojamas lempos paleidimui. Toks tikrai yra pas GE lemputę, bet pigioje maximos lempoje to neradau.

GE lemputėje transformatorius paprastesnis- turi tik dvi apvijas. Jie naudoja skirtingus lauko tranzus, taigi valdymo grandines galima ir sulygiagretinti.

Taigis, dirbo dirbo jūsų kompiuteriukas, o vėliau pradėjo neiššio neišto persikrovinėti, striginėti ar iš viso nebeįsijungti. Kas gi nutiko? O gal tai standartinė kondensatorių problema? Atidarykit kompo dėžę ir pažiūrėkit į kondensatorius. (Kondikai tai tokie aliumininiai cilindriukai, apvilti plastikiniu apvalkalu. Jie dažniausiai į motinines įstatomi rankiniu būdu). Jie kondensatoriaus viršus ar apačia išsipūtė ar netgi matote kažkokias išskyras, jūsų motininės plokštės kondikai “parėjo”. Kodėl taip atsitiko? Todėl, kad taupydami, kiniečiai įdėjo pigias detales. Reikia dėti ne bet kokius kondikus, bet kondensatorius su maža vidine varža, specialiai pritaikytus impulsiniems maitinimo šaltiniams.

Susprogę ir ištekėję kondikai

Dažniausiai plokštėse naudojami 1000 … 2500 mkf x 6.3V kondensatoriai. Jei problema pastebėjot laiku- kol dar nesudegė procesorius ar dar kas nors, galima suremontuoti. O jei kompas jau nebeįsijungia, gali būti ir daugiau problemų: sudegė raktiniai lauko tranzai (mosfet), pasvilo procesorius.

Galit paklausti: Ar aš galiu suremontuoti pats? Atsakymas: Jei moki lituoti daugiasluoksnes plokštes, Taip!

Kaip keisti kondensatorius? Nedidelė problema. Jums reikės keletos instrumentų: “galingo” lituoklio (apie 40 … 60W), naujų kondensatorių ir truputėlio lydmetalio su kanifolija.

Pirma apžiūrėkit motininę plokštę ir suskaičiuokit kondensatorius. Jums reikia pakeisti visus kondensatorius (1000 mkf ir daugiau). eikit į radio komponentų parduotuvę ir nusipirkit naujus kondikus. Atkreipkit dėmesį į atstumą tarp kondensatoriaus kojų. Taip pat pirkite ne bet kokius kondensatorius, bet kondensatorius su maža vidine varža, mažu induktyvumu- pritaikytus dirbti impuslinese schemose. Įdėsit šūdinus kondikus- supliaškinsit motiną.

Pasiruoškit darbo vietą. Jei jūsų drabužiai elektrinasi, galit nė nebandyti remontuoti kompus- iškrovos sugadins elektroniką.

Pakaitinkit vieną kondensatoriaus koją ir palenkit kondiką į šoną. Bet vos vos, tik miletrą ar panašiai. Poto pakaitinkit kitą koją. Neskubėkit ir nenaudokit jėgą- sugadinsit plokštę. Taip žingsnis po žingsnio ir išlupsit detalę. Lupdami pažiūrėkit kaip kondikas įdėtas- tai poliarizuotos detalės. Svarbu kur pliusas, o kur minusas. Paprastai ant plokštės būna pavaizduota kaip dedasi kondensatorius.

Kai kondensatorius išimtas, išvalykite skylutes. Lengviausia tai padaryti su specialiu atsiurbimo įrenginiu (~10Lt toj pačioj detalių parduotuvėj) arba paprasčiausiai papūsti į skylę. Galima net su dantų krapštuku pravalyti skylę- pašildai ir įkiši.

Įdėkite naujus kondensatorius, prilituokite ir nukirpkit nereikalingus laidus.

Kai visi kondikai pakeisti, prasitestuokit savo plokštę- gal ir veiks. 🙂

Visi žino tas elektros energiją taupančias lemputes. Jos naudoja standartinį lizdą, bet atrodo kaip dienos šviesos lemputė surangyta į vieną vietą. Jos naudoja mažiau srovės, bet šviečia daugiau. Jos dažnai būna pažymėtos “Watų ekvivalentais”. Kaip rašo GE saitas, žmonės yra įprate šnekėti apie lempučių galingumą matuojama vatais, todėl žmogus nelabai norės pirkti lemputę kuri naudoja tik 20W ir įsukti ją vietoj 100W lempos. Todėl įvedė “švietimo watus”. Jie rodo kokio galingumo paprastą kaitrinę lempą reikia pajungti, kad gautum tiek šviesos, kiek šviečia šį lemputė.

Kas yra viduje tokios lemputės? Korpuso pagrinde yra elektroniė plokštė su keliom detalėm- elektroninis balastas. O lempa tai paprasta liuminiscencinė lemputė.

GE lemputės balastas padarytas su lauko tranzistoriais (MOSFETais): IRFR310 ir SFR9310, tuo tarpu pigi lemputė iš Kinijos naudoja paprastus tranzistorius. Aišku Kinietiškoje lempoje nėra nei filtruojančių droselių nei saugiklio.

Aš pabandysiu nupaišyti šios lempos balasto schemą. Dėmesio, schemoje gali būti klaidų.

Kaip jau minėjau kitoje žinutėje, mano aukšto dažnio generatoriau galingumas yra nedidelis. Iš pradžių, aš nutariau pasidaryti galios stiprintuvą nuo nulio. Bet vėliau prisiminiau, kad kažkur garaže turi mėtytis senas galios stiprintuvas nuo kažkokio istorinio mašinos telefono. Dargi ne GSM laikų. Man pasisekė ir aš jį radau. Stiprintuve trūko vieno galios tranzo- bet man užtenka ir esamo galingumo. Aš gi nenoriu transliuoti visam miestui savo signalų. Patikrinęs internete tranzistorių aprašymus pamačiau, kad iš esamų detalių aš galiu išpešti iki 10W galios. Plokštėje daugybė detalių. Yra netgi išėjimo galios matuotojas ir kitos įvairus niekalas. Aš į juos nekreipiau dėmesio. Taip pat ir nesinagrinėjau tranzo bazių užmaitinimo (pagaminto ant LM723H). Paprasčiausiai pajungiau maitinimą ir radau, kad į bazes paduodama 0.7V nežiūrinti į maitinimo šaltinio įtampą.

Tai supaprastinta schema. Pastorintos linijos reiškia kažkokias linijas ant PCB. Jos prie 400MHz kažką gal ir reiškia, bet prie 100…

T1: 2N5944 npn Pout=2W, Pin=0.18W; T2: 2N5946 npn Pout=10W, Pin=1W. Tranzistoriai dirba iki 470MHz.

Pirmiausia man reikėjo perstumti stiprintuvo diapazoną. Nuo 400MHz iki 100MHz. Visu tarpkaskadinių ryšių kondensatorių talpa stipriai padidinau. Prilitavau papildomus 18…47pF kondensatorius (kokius radau). Taip pat suspaudžiau droselių apvijas (po testo nusprendžiau juos pakeisti). Taip pat pritvirtinau radiatorių, nes originalusis seniai prarastas.

Va kaip viskas atrodo.

Maitinimą padaviau iš kompiuterio maitblokio. Pradžiai naudojau tik 5V.

Antena tai standartine 1/4 bangos, 50 omu banginės varžos antena 100MHz. Jo elemento ilgis 70cm. Ją nusikopijavau iš kito interneto puslapio (tingiu versti):

Another suitable antenna is the so-called “Quarter wave Ground plane”, as shown in figure. It consists of 5 elements of the same type and length as on the dipole. The center one radiates the signal, while the others make a so-called ground plane. D shows how the elements are assembled with a chassis-mount BNC socket. The middle rod is soldered to the center connector, while the lower ones are soldered in the bolt holes. They could preferable be bent under (an soldered to) the next as shown, to give mechanical strength. These rods should not point straight out, but be bent 30-45 degrees downwards. This antenna has 50 ohms impedance, and should be connected to a 50 ohms cable without a balun. It’s important that the antenna is placed high and free. At FM frequencies, the transmitting power don’t affect the range much, it’s more important to have a clear view towards the listeners. If you put a little effort in finding a good location, you can get quite far even with a small transmitter. The antenna should be placed outdoors (preferably on the roof) since both trees and buildings obstruct FM signals. If someone starts asking, remember that such an antenna is good for reception too!

Pasibandžiau šį “siustuvą” ir atrodo, kad jis veikia. Reikia tik padidinti L2 ir L5 induktyvumą. Jei pernely maži žemajai FM diapazono pusei. Taip pat reikia padoriai pritivirtinti radiatorius- tranzai kaista. Reikėtu kur naus gauti kokį matuoklį kad patikrinti ar gerai susiderino antena-kabelis ir įšėjmo kaskadas.

Kaip jau minėjau kitoje žinutėje, vienas iš galimu plazminio televizoriaus defektu yra juodoji mirties linija. Ją sukelia vienos mikroschemos, priklijuotos prie lanksčios plokštės (PCB), gedimas. Jei būtų pažeistas pajungimo laidas or kontaktas, juodos linijos būtų žymiai siauresnės. O jei būtų pažeista “paskirstymo” mikroschema, tai juosta būtų 4 kartus platesnė, arba net ekranas užtemtamsėtu iki galo. Kodėl sugenda šį mikroschema? Dažniausiai jos genda nuo gamyklinio broko, perkaitimo ar elektros iškrovos.

Čia jus matote lansčią plokštę atklijuota nuo nuo TV panelės. Čia matote keturias mikroschemas. Paprastai būna sugedusi tik viena, bet reikia keisti visą matricą! Faktiškai, jei sugenda viena mikroschemutė, tenka pirkti naują televizorių. O plazminiai televizoriai kainuoja jau kaip kelios karvės!

Šią plokštę galima atklijuoti nuo matricos stiklo, bet kaip ją priklijuoti atgal? Kontaktai labai siauri.

(Tie baisūs stori ir mėlyni brūkšniai tai milimetrai)

Taip pat reikalingi kažkokie specialūs klijai. Šios problemos toliau tiriamos.