Trumposauga

Visada naudojau kaitrinės lempos triuką kai dirbdavau su visokiais maitblokiais, bet pasirodo niekada nebuvau pasidaręs padoraus prietaiso- visada viskas ant snarglių… Todėl nutariau perdaryti viską naujai ir gal kiek geriau ir saugiau. O kartu ir kities parodysiu koks naudingas prietaisas yra paprasta kaitrinė lemputė.

Dirbant su 230V elektros prietaisais, kartai reikia jungti į rozetę prietaisą kuriuo nelabai pasitiki. Todėl reikia limituoti srovę tekančia į tą prietaisą. Tam labai tinka paprastutė schema su nuosekliai pajungta elektros lempute. Trumpo atveju, lemputė šviečia ir saugikliai visame name neišlaksto. O ir dažnai prietaisas nesprogsta ir jo gabalai nebeišlaksto po kambarį. Aišku labai naudinga dar naudoti izoliuojantį transformatorių.

lemputes apsauga
Įjungimo mygtukas turi šviesos indikaciją ir būtinai turi atjungti abu laidus. Papildomas jungiklis- užtrumpina lemputes. Tačiau tai nėra geras jungiklis- jis turi būti su “durniaus apsauga”. Kažkaip mechaniškai blokuotis ar tiesiog gal veikti per kokią rėlę. Reikės gal vėliau pagalvoti.
Continue reading →

Buvo offlainas arba kodėl negalima dirbti 13 dieną

Gal kas pastebėjo, kad vasario 13 dieną, beveik visą dieną neveikė mano WWW ir dar kažkas. Kodėl taip ilgai?
Ogi todėl, kad:

  • Suknistas mikrotikas su savo nerdišku interfeisu ir manualu.
  • Bloga mano atmintis ir ko pasekoje susidubliavęs IP adresas.
  • Senasis “serveris-rūteris” paleistas iš kito galo nenorėjo veikti.
  • Mikrotikas pagal defaultą nenorintis valdytis iš WAN pusės. Tą pastebim tik atvažiavus namo.
  • Teamviewerių suknistų versijų nesutapimas (reikia testuoti ir iš LAN ir iš WAN pusės). Tą pastebim tik išvažiavus.
  • Ir paskutiniu momentu tokia smulkmena kaip maitblokio sudegimas (matyt nepatiko kad perkroviau kompą kelis kartus).
  • Ką jau bekalbėti apie tokias smulkmenas kaip video lizdų formatų nesutapimas ir varžtelių atsisukimas lizde. Kai nėra po ranka atsuktuvo.

Kol kas didžioji dalis veikia… iš WAN pusės. O va iš LAN pusės kažko neveikia. Блять!

Kokis 4 kartus turėjau važiuoti ten ir atgal. 🙂

Liko dar vienas malonus darbas- pagaliau atnaujinti šių WWW variklį. Ir pakeliui paštą ir dar ką nors. Žodžiu- reikia trumpo 19″ korpuso, į kurį tilptu standartinis miniATX. Tikrų serverių korpusai man netinka- nei “full size” (kur nesenai išmečiau HP serverį) nei kiniškas “half size” – reikia 240mm gylio.

Bandau pasigaminti vektorinį displėjų

Yra vienas porūšis displėjuose- vektoriniai. Tai labai reta egzotika, aš pats mačiau tik vieną kartą gyvai, netgi su šviesos plunksna. Tačiau neseniai sužinojau, kad buvo gaminamas buitinis žaidimų kompiuteris su vektoriniu displėju. Ir tai ne Atari Asteroids, o tikras mažas žaidimų kompiuteris su keičiamais kartridžais.
Kompiuteris vadinasi Vectrex. Deja jis kiek retesnis ir todėl stipriai brangesnis. Tačiau yra pagamintas konstruktorius- Scopetrex. Jei turi visas detales, tai PCB kainuoja kažkur 20€. Tačiau konstruktorius tai tik kompiuteriukas, o jungiasi tipo prie osciloskopo. Deja veikiančio su CRT nebeturiu, o ant skaitmeninio (bent jau mano) vaizdas tragiškas. Todėl kilo mintis pasigaminti kažką panašaus į vektorinį monitorių. Juolab, kad po kelių mėnesių laukimo į rankas papuolė du CRT “monitoriai”: vienas su žaliu ekranu, Japoniškas; o tuo tarpu kitas- tarybinio ūkio pasiekimas, monitorius БОСИ… Kodėl “BOSI”? Toks keistokas pavadinimas kaip tarybiniui produktui? Ogi nežinau. Nes visas “kompleksas” vadinosi 2Р22 (2R22), o BOSI išsišifruojasi kaip “блок отоброжения симбольной информаци” (simbolinės informacijos rodymo blokas). Kodėl ne “monitorius”? Todėl, kad priešas nesusigaudytu. Kito varianto nematau.
blokas bosi
Realiai tai CRT monitorius su keistoka skleistine- ji neturi autogeneracinio režimo. Kad veiktu skleistinė, BOSI turi gauti tikslius sinchroimpulsus. Tik tada pradeda viskas veikti ir užsižiebia monitorius.
Continue reading →

M-C9001N CRT monitorius

Mano kitam “konstruktoriui” reikia totalios egzotikos- vektorinio displėjaus. Skaitmeninis osciloskopas vos vos rodo vaizdo užuomazgas, o kineskopiniai seniai sudeginti. Todėl pradėjau ieškoti mažų, juodai-baltų televizorių/monitorių. O tokių jau nelabai yra. Ypač, kai reikia, kad veiktu nuo žemos įtampos ir dydis neper baisiausias. Mūsuose (darbe) jau seniai tokios senovės neatneša. Ir o stebukle, vakar atvežė ypač seno ekskliuzyvo. Pusiau tarybinės, pusiau Bosch gamybos CNC staklės valdymo blokus ištrauktus “bulgarkės pagalbą”. Nors blokus sumetė į krūvą, esantys monitoriai nesudužo. Gaila, bet CNC staklės buvo modernizuotos, tai dauguma monitorių buvo spalvoti, dideli CRT ir net vienas LCD. Originalūs buvo tik du- vienas tarybinis, o kitas Panasonic/Matsushita/Bosch M-C9001N:

CRT M-C9001N display
Nors buvo apipiltas vandeniu, tepalu ir dulkėmis, korpusas susilankstė nuo smūgio į betoną, viduje esantis CRT monitorius visiškai sveikas. Biški pakibirkščiavo ir veikia. Reikėjo tik prisukti “brightness” kintamą rezistorių ir paduoti video signalą. Vartoja apie 13W iš 12V maitinimo. Ir šviečia FallOutiškai, žaliai.

CRT M-C9001N display
Čia matosi, kad CNC staklėsė dirbo ilgai. Labai ilgai.

Dar liko tarybinis monitorius, kuris biški labiau išlenktas ir kiek didesnis. Jei jis pasileis, tai žaliasis nebus gadinamas- labai jau hipsteriškai jis atrodo. Nes norint perdaryti iš skanuojančio monitoriaus į vektorinį, tenka beveik pilnai išmesti visus vidurius. Tai geriau išmesti tarybinius Jerevano kondikus (ir KM-kes), nei kuklius Japoniškus komponentus.

P.S. Dar radau 3 vnt. 5.25″ FDD ir “clicker” klavietūrą. Irgi ekskliuzyvai.

Konstruktorius: Atari 1088XEL

Antikvarinių kompiuterių liga gana plačiai paplitusi pasaulyje. Tai kartu ir didelis biznis kuris remiasi nostalgija, ir kartu yra keletas entuziastų, kurie tikrai tuom užsiima tik dėl malonumo. Tokie žmonės kartais užsiima ir “svajonių” kompiuterio kurimu. Vienas iš tokių konstruktorių tai Atari 1088XEL. Tai tikras Atari kompiuteris kiek mažesniam formate ir kurtas entuziastų- nes visi failai atviri. Ko nepasakysi apie “add-on” plokšteles šiam kompiuteriui. Kitas momentas- tokiam kompiuteriui surinkti reikia originalių mikroschemų, kurios jau ~30 metų kaip negaminamos.
Aš nusipirkau tik PCB ir keletą PIC mikroschemų. Visas pirkinys buvo pigesnis nei siuntimas ir Lietuvos mokesčiai. (15USD už PCB, 15USD už kelius PIC, 20USD siuntimas iš Amerikės).

atari 1088xel
Taip atrodo jau surinktas konstruktorius. Mėlynos PCB tai jau mano pakaitalai vietoje pobrangių add-on. O maketinė daro mono video. Irgi čia reikia adono.
Continue reading →

TI-99/4A

Kažkaip rašydamas apie Sinklerio kompiuterius, vis sakiau, kad inžinieriai kažką rūkė. Dabar, kai susipažinau su šiuo “nauju” šedevrų, tai galiu pasakyti, kad va Texas Instruments inžinieriai ne tik rūkė, laižė LSD, bet ir dar vartojo intraveninius narkotikus. Arba iš kitos pusės- ką galima padaryti, kai tau už nugaros stovi didžiausia mikroschemų gamybos kompanija ir jos vadybininkai sako- žinot, męs turim tokių keistų mikroschemų, ir niekas jų neperka. Gal sukurkit ką nors su jom…

Taip gimė šis kompiuteris:
TI-99/4A computer
O gal tai ne kompiuteris? Nes originalioje dokumentacijoje parašyta- “console”.
Continue reading →

ZX interface 1 ir Microdrive

Po ilgų eBay batalijų ir pinigų taškymo (kažkoks prakeikimas- kai aš nebandau pirkti, daiktas parduodamas už 25, o kai aš jau bandau, jį nuperka už kokius 80. Pirkėjų skaičius panašus) pavyko nupirkti atskirai pačias microdraivo kasetes (kurios beveik visos blogos), patį mikrodraivą (kaip blogą) ir ZX Interface 1, be kurio nepajungsi mikrodraivo prie kompiuterio.

ZX microdrive
Dar originalioje “pakuotėje” testavau. Iš esmės neveikė, nors “kasetėlę” suko. Susiradau manualą ir užsiroviau ant pirmos problemos: varžteliai po tuom metaliniu papuošimu. O pastarasis priklijuotas stipriai. Manualas rašo- nupupkite ir išmeskite, surinkdami užklijuokit naują. Naujų tikrai negausiu. Nors ir stengiausi lupti, biškutuką susideformavo.
Continue reading →

Nu nafig… Gal?

Nu nafig, metai tai nelabai. Nors šiais metais net spėjau pramargalinti lėktuvą Maskvoje ir suskraidyti į Kazachstaną, bet toliau prasidėjo visiška nesąmonė. Todėl, išsitraukima asilines gertuves:

Asiline gertuve
Rhyton – Rhyton @ Wiki.

Ir palydim tą nesusipratimą. Gal sekantis numeris bus geresnis?

Su Naujais metais, blogo skaitytojai ir komentatoriai. Laimės linkių visiems. O jei bus laimė, tai visą kitą dzin. (o vyrams dar ten ant tos gertuvės palinkėjimas biški matosi).

Šventinė pasakėlė apie remontą

Tai šventinė pasakėlė apie remontą. Kaip visuomet, skubiai ir brangiai. Ir kartu labai paprasta. Čia kažkoks specifinis tiristorių valdymo blokelis iš kinijos. Jo gedimas- valdo, valdo, o poto, iš ryto pasirodo nebevaldo. Arba valdo, valdo, valdo ir nebevaldo, dar pysteli iš kuloko į aparatą ir vėl valdo. Kinai atsiuntė kitą… bet visai ne tokį. Po susirašinėjimo… oj, ne tą nusiuntėm. Siunčiam per naujo, sorry. O laikas tai tiksi.

Ką mieli vaikučiai darom, kai aparatas keistai elgiasi, bet dar nesudegė ir neparūko dūmai? Ogi ardom ir ieškom atsikabinimų ir blogų kondikų:
PCB
PCB švara indikuoja kinišką kokybę. Matom pagal schemą, kad 230V iš gnybtų palyginama ir sumaitinama kondikui, o poto impulsinis maitblokis…
Continue reading →