AVR97: Baudot kodas ir AVR

Mano turimas agregatas naudoja archaiškus greičius ir visiškai nesuprantamą Baudot (Bodo) kodą. Kodą sugalvojo toks Jean-Maurice-Émile Baudot, dar 19-tam amžiuje. Kai nebuvo jokių kompiuterių, megahercų ir tranzistorių. Tik geros patikimo rėlės ir visokios svirtys. Tačiau kaip sakoma- dėkui dėl backward compatibility, daugelis įrenginių palaiko nesamoningus formatus. Nes mūsų teletaipui reikia 50 bodų (čia irgi Baudot) ir 5 bitų perdavimo. Šį formatą palaiko AVR. Tačiau mano projektui reikėjo dviejų greičių: 115200 bitų/s ir 50 bitų/s. Kadangi AVR greičio daliklis turi ribotą bitų skaičių, tiesiogiai negalima turėtį abu greičius. Naudojant 3.6864 Mhz procesoriaus taktinį dažnį didžiausias greitis 115200 (su dalikliu lygiu 1) ir mažiausias 100 (su 2303 dalikliu). O reikia 50. Todėl prieš naudojant teletaipą, reikia mažinti procesoriaus dažnį du kartus, o bendraujant dideliu greičiu- vėl atstatyti greitį.

Elektriškai suderinti senovę ir naujovę galima taip:
TTY circuit diagram teletype
Continue reading →

Lobis

Kai geras oras, o smegenys lydosi nuo protinio darbo, tada reikia imtis fizinio darbo. Kad ir pastato pamatų atkasimo.

pamatu atkasimas
Kažkaip nelabai sekasi. Pirmiausia- pamatų konstrukcija kažkokia iškreipta. Greičiausiai iškasė “katlovaną”, priliejo bet kaip betono ir tik poto sudėlio pamatus ir rūsio sienas. Ko pasekoje, iš išorinės pusės negaliu patekti žemiau rūsio grindų. Nebent kastis dar į šoną arba gal laužtis tiesiogiai.
Dabar matosi, kad išorėje viskas sausa, o patalpoje tiesiog kažkoks šaltinis. Kaip iki jo prisikasti?

O kitas malonumas, kad tarybiniai statybininkai suvertė visas statybines atliekas prie sienos ir per jas kastis labai sunku.
pamatu atkasimas- atkastas lobis
O dar ir lobį radau. Tai ne šventi žydų kaulai, bet “fomka” (фо́мка)- laužtuvas ir vinių traukiklis. Išgulėjo 44 metus ir beveik kaip naujas. Laužtuvas nėra labai didelis, paprasčiausiai šuva labai mažas. Ir jis neneša tą laužtuvą.

Preview: kas bus kitam mėnesyje…

Sveiki,

Jau senokai nieko nerašiau ir staiga pastebėjau, jei kokio nieko čia neparašysiu, sugrius daugiametė tradija, kad bent vienas įrašas į mėnesį. Todėl rašau kas bus kitam mėnesyje, jei pavyks paleisti projektėlį.

HE910 plokste PCB AVR atmega
Tai nauja plokštė. Joje naujas iššukis man- tas HE910-D modulis jau beveik BGA. Tiksliau gal LGA. Tikrai nežinau kaip buitinėm priemonėm jį lituoti. Nes datašytas rašo, kad modulį galima lituoti tik vieną kartą. Kaitinti iš viršaus negalima. Todėl, iš pirmo karto jis man neprisilitavo. Bet išlaikė ir ekstremalų kaitinimą, net apačioje PCB padegė, bet lygtai veikia.
Kai visuomet, ant PCB guli ne vienas projektas. Šiaip, esminė dalis aišku Telit modulis, tačiau šalia yra AVR aukštos įtampos programatorius ir telegrafo interfeisas. Taip, to pačio telegrafo, kur 50 bodų ir baudot kodavimas bei srovės kilpa.
Continue reading →

Šiukšlių kaupimo rekordas

Šiandien įvyko kogero didžiausias nepanaudotinų daiktų panaudojimo arba šiukšlių kaupimo rekordas. Tikriausiai ne karta buvo taip, kad koks nors daiktas mėtosi nereikalingas metų metus ir vieną dieną jis išmetamas. Ir nepraeina nė mėnuo ir kam nors prireikia būtent tokio daikto. Bent jau man tai buvo kelis kartus. Ir jokios mistikos nėra- paprasčiausiai pas mane yra ta liga, kad kaupiasi daiktai ir daiGtai. O kartai būna ir kitaip.

Va tas rekordinis daiktas:
juostele teletaipo perfo is KPI
Taip, aš kartais užrašau datą ant daikto. Ši data ir raidės “KPI” sako, kad 1986 metais, sausio 28 dieną, paauglys Levas praėjo pro Kauno Politechnikos Instituto (KPI, dabar KTU) beveik uždarą kiemą ir pamatė, kad institutas išmetė nepanaudotas popieriaus juostas. Šias, 17.5mm pločio teletaipo perfo juostas ir kiek siauresnes- teksto printeriui. Matyt tada buvo tvarkomasi ir jau tapo nebenaudojama ši technologija.
Beja, ten kažkada dideliais kiekiai buvo feritinės atminties ir kito ekskliusyvini gėrio. Deja, liko tik keli rulonai popieriaus, nes buvo noras naudoti kaip “konfeti” ar kaip vadinasi ir buvo užkišta už radiatoriaus. O po to, su eglutės žaisliukais ir kitu šlamštu pasislėpė giluminiuose kloduose…
Continue reading →

Telegrafas, teletaipas, teleksas. Antra dalis

Sukomplektavau viską. Nėra tik korpuso- ten toks “sekreteras” palaužytas ir geros spintelės dydžio. Neturiu kur jį saugoti ir kaip transportuoti. Sujungiau laidus, kad per “modemą” perfosiuntikas sujungtas su teletaipu. Linijos įtampą/srovę duoda būtent tas “modemas”.

Telegrafas teletaipas
Kokią pusę valandos mąsčiau kaip įdėti popierių. Tiksliau įdėjau, bet neradau svirtelės, kad prispausti popierių. Rašymo mašinėlėse tai didelis ir “išvestas į priekį” svertas. Čia- mažytis užlenktas geležies gabaliukas. Naudojant ruloninį popierių tikriausiai ne dažnai reikia spausti tas rankenėles.
Continue reading →

Telegrafas, teletaipas, teleksas…

Iš serijos ar pamenat. Buvo tokia paslauga- telegrama. Kur jei reikėdavo pranešti ką nors svarbaus ir skubiai, ir svarbiausia- oficialiai ala pasirašytą dokumentą. Pats telegrafas labai sena paslauga, tačiau aš jau kalbu apie “šiuolaikinį” telegrafą- teleksą. Teleksas tai teletaipas su visa papildoma įranga siuntinėti telegramas.
telegrama
02 304309 ПРУД= 02 269286 КАРАТ= KAUNAS 269286/297 5/9-91= MARIJAMPOLES OS 12/3 VIRSN VIRSININKUI, GAUTUOSE PV1-80 LANKSTUOSE DAUG BORKO KVIECIAME ATSTOVA RUGSEJO 9D KAUNO VMAK DIREKTORIAUS PAVAD P BALKUS, V TOMKEVICIUTE 753169
Continue reading →

AVR88: Lipdukų printeris ir svarstyklės

Užduotis: yra dvejos skirtingos senos svarstyklės ir vienas modernus Zebra lipdukų printeris. Reikia spausdinti gražius lipdukus su svoriu, data ir laiku. Reikia ir suregistruoti visus svėrimus į “nešmeną”.

Šiuolaikiniai lipdukų printeriai gana protingi, viduje netgi galima parašyti BASIC kalbos programą kuri apdoros duomenis ir paruoš lipduko dizainą. Tačiau papildomi punktai- operacijos data ir duomenų registravimas, neleidžiai viską padaryti pačiame printeryje. Kreipimasis į svarstyklių pardavėjus tik sukėlė neviltį- jie pradėjo klejoti apie naujų svarstyklių pirkimus ir visokių “priedelių” pirkimą. Nupirkti tai galima, bet custom sprendimai pas juos pasirodė labai jau brangūs ir sudėtingi. Todėl nusprendžiau kiek pažaisti su MCU ir moduliukais iš kinijos.

lipduku printeriukas ir svarstykles
Continue reading →

Sakom stop tarybinei ubagystei!

Man teko kiek pagyventi tarybiniais laikais- prisiminimai tokie, kad žolė žalesnė, bet technika visiškas šūdas. Ypač tvirtinimo elementai, varžteliai… Uchhh, net supurto prisiminus iš plastelininio plieno pagamintus kreivus varžtelius ir veržlytes.
Dabar laikai kitokie, bet pastebiu, kad ypač seni “meistrai” negali niekaip išbristi iš tarybinės ubagystės savo galvose. Man kartais irgi suveikia ta “ubagystė”, tačiau aš labai rimtai su tai kovoju. Štai kovos priemonės.

geri daiktai montavimui
(iš kairės į dešinę).

  • Taip, varžteliai būna ne tik M3 ir didesni. Gali būti ir M2.5 ar dar mažesni. Ir jei reikia ką delikačiai prisukti, tai galim pasirinkti ne tik dydį, bet ir galvutę: minusas, philipsas (ar pozidraivas), torx ar “Allen” (šešiakampis).
  • Srieginės kniedės- aliuminės ir plieninės. Jei reikia sutvirtinti kokį plonasienį reikalą ir jame jau nebesusisriegia 3 vijos, o veržlę kabinti nepatogu- yra išrasta jau seniai geras ir patogus daiGtas. (aliexprese: rivnut, blind threaded rivets, nutsert)
  • Medienos, ypač “popierinės”, “medienos dulkių” ir “baldinių drožlių” plokščių skylučių “stiprintuvas”. Neseniai tvirtinau prie vidinės baldų durelių pusės kabyklėlę, tai šie “adapteriai” super patogiai veikia. Ir jaučių super tvirtai laiko. Nėra ko lyginti su ~3mm medvaržčiu. (aliexprese:Uxcell, Zinc Alloy Hex-Flush Threaded Insert Furniture, Nuts Wood Insert)
  • Į plastiką įlydoma/įpresuojama bronzinė “veržlė”. Ypač svarbu remontuojant palaužytas plastmases arba jei ką nors spausdinam su 3D printeriu. (aliexprese: brass knurl nuts threaded).
  • Kiek tolėliau- laido antgalis su kilpute. Lengvai užspaudžiamas, net nereikia spec replių. Kainuoja ne taip ir daug jei pas kinus, senukuose kiek daugiau. Bet jungiant kokį industrinį motorą- must have. Mane net purto, kai pamatau kokį 7kW motorą su “skrūtkinėm kilpelėm” ir dar izolke apvyniota.
  • O jei montuojam ką nors su daugiagysliu laideliu (ir ne tik industrinį montažą, bet ir kokią radiją) kas trugdo uždėti tokias gilzes? Ir visai nereikia net apspausti jas su specialiom replėm (~12€ pas aliexpresą). Tačiau garantija, kad laideliai neišsipaišys iš po varžtelio, net ir naudojant poveržles. Ir netgi sujungimo kaladėlese.
  • O jei junginėjam kokias ala auto rėles, konstruojam ką nors kur reikia išardomos kiek stipresnės jungties, kas trugdo naudoti šias jungtis?

Gal dar ką papildysiu, o gal ką nors parekomenduos skaitytojai.

Kiek paaiškinu kaip veikia srieginė kniedė:
geri daiktai montavimui
Vienoje pusėje tik žiedelis (yra ir “paslėpiamu”), kitoje pusėje toks kuprotas cilindriukas.