Sidabrinis akumas

Yra tokia akumuliatorių šeima- sidabriniai. Šiaip jie jau seniai naudojami- jie pirmieji kilo į kosmosą ir tikriausiai pirmieji leidosi į mėnulį. Bent jau pirmasis palydovas “sputnikas” ir amerikiečių mėnuldžipiai tikrai naudojo tokio tipo akumuliatorius. Aišku akumai turi ir neigiamų sąvybių- mažai krovimo iškrovimo ciklų, iš šiaip brangoki. Tačiau viena sritis, kur brangumas kartais nesvarbu, yra karinė technika. Vienoje karinėje technikoje radome atsarginius nenaudotus akumuliatoriukus. Gerai, kad nenaudoti- viduje nebuvo kalio šarmo elektrolito.

Jis atrodo maždaug taip:
Ag akumuliatorius
Continue reading →

Steperių valdymo plokštelė

Jau senesniam straipsnyje apie solder bridge rašiau, kad litavau kelias PCB su daugybe tranzistorių ir mažu procesoriuku.
stepper yiff

Dabar biški plačiau apie tai… Viskas prasidėjo nuo fantazijos, kad reikia valdyti steperius ne tiesiogiai per kompą ar nuo MCU, bet per paprastas “dukterines” plokšteles kurios pačios turi savo menką protelį ir sugeba dirbti savarankiškai. Ta įdėja buvo labai “orinė”. Kitas faktorius buvo, kad radau kažkokius moduliukus, kuriuose buvo prilituotos ATMEGA48 mikroschemos. Tik labai iškrypusiam korpuse. Tos mikroschemos visur maišėsi ir grąsinosi pasimesti. Trečias faktorius- tai kiniškos PCB. Naudojant buitinę PCB technologiją, tokias bluseles kaip šie procesoriukai nesulituosi. Taip gimė ši PCB.
Continue reading →

Dvi plytos. Arba Samsung ir Blackberry migracija

Vienas toks žmogus turėjo didelį Samsung telefoną. Tą iš naujesnių. Tačiau telefonas išsprūdo ir trenkėsi kampu į keramines plyteles ir dužo viduje biški. O žmogus susigalvojo, kad jam reikia dabar Blackberry 10 serijos. Nu žodžiu iš vienos plytos perėjo į kitą plytą. Vienoje plytoje Android, kitoje- windows. Tikriausiai.

O dabar prasideda… čia bambėsiu kiek labiau apie blakbėrius, bet klius ir kiek samsungui.
Visa bėda, kad žmogus turi daug kontaktų- tiksliau samsunge buvo 1416 telefono kontaktų. Dar kažkiek šimtų pačioje SIM kortelėje… Kai visą šitą nesamone perkelti? Logiškiausia, susiinstaliuoti softą, import-export ir viskas.

Samsung Kies leidžia eksportuoti į CSV, kažkokį vidinį formatą ir į virtualias vizitines korteles (čia kur vienas failas vienam kontaktui. T.y. 1416 failų direktorijoje). Padarom visus variantus, nes dar neaišku, ką valgo Blackberry softas.

Suinstaliuojam softą nuo juodos uogos- kažkoks Blackberry Link. Oblia. Nėra importo, tik iš … Outlooko importuoja.
importas
Continue reading →

Mikrobanginis mineralizatorius

Kad ištirpinti tai kas prie normalių sąlygų netirpsta, reikia sąlygas padaryti nenormalias. Šiuolaikinis mokslas dažnai naudoja tokius mažiukus “autoklavus” – hermetines talpas kurios keliama temperatūra ir slėgis. Naudojant visokias bjaurias rūgštis tos talpos dažniausiai padarytos iš storo teflono, o aplink dar šarvas iš kažkokio kitokio plastiko. Tokios kapsulės vadinamos bombomis. Nes jos tikrai kartais sprogsta kaip bombos. Plastikinius indus geriausia šildyti su mikrobangu krosnele. Taip ir gimsta mikrobanginis mineralizatorius. Tačiau tai nėra teisingas terminas. Angliškai tai microwave digestor. T.y. mikrobanginis virškintojas. Jis “suvirškina” tiriamas medžiagas.
Nusipirkom tokį prietaisą. Tiesa šis modelis nėra labai prabangus, tačiau savo darba atlieka. Vienas toks žmogutis privačiam pokalbyje pasakė, kad tie visi navarotai dažniausiai visiškai nereikalingi, ir tą patį darba atlieka tos pačios bombos sukištos į buitinę mikrobangę. Tik vienas momentas- reikia atspėti šildymo galią, kad nesprogtu :).
Todėl mūsų modelis turi slėgio matavimą.

microwave digestor
Čia dar nepilnai sumontuotas- ventiliacija veda į kambarį. Vėliau viską teisingai sujungėm į tikrą ventiliaciją. Continue reading →

Pro kurvos remontas :)

Toks “profesionalus” Hewlet Packard ProCurve 1410-24G (J9561A) remontas. Išmetė tokį vieną, maitblokis geras, tačiau nepasileidžia. O tikrai gaila- visiškai neapdulkėjęs, rodos 2011 metų gamybos.
Skrodimas parodė, kad naudojami sinchroniniai step-down stabilizatoriai išoriškai geri, tačiau neveikia. Įtampų matavimas pagal datasheetus parodė, kad kažkoks mandras paleidimo modulis neleidžia pasileisti vienam stabilizatoriui ir/arba nunešė patį stabilizatorių. Gerai kad 3V. Trumpas testas su ličio batarke parodė, kad switchas pasileidžia ir puikiausiai swičiuoja. Knisimasis po internetus nepadėjo, naujas stabilizatorius po ranka neguli, mikroschema nelabai matosi parduotuvėse. O poto nusprendžiau- nu i nafig. Kaip tik šiukšlių dėžėje gulėjo susvilęs (nužaibuotas) kiniškas switchas. Todėl į rankas žirkles, biški lituoklio ir…

HP ProCurve repair
Pora laidelių šėn, pora ten…

HP ProCurve repair
Ir Prokurva veikia. Kadangi 3V stabilizatoriaus mosfetas panašaus dydžio, tai tikiuosi, kad aparačiukas veiks ir kai bus įjungta daugiau laidelių.

Gi gigabitiniai switchai nesimėto… o gal mėtosi? 🙂

Tavo-mano vamzdžio naujienos

Pora filmukų neaprašytu šiuose puslapiuose.


Tai dešimt kilogramų švaraus galio. Reikėjo perpokuoti į normalią tarą. Negalėjau nepasibovyti… 🙂

(Galis neparduodamas, reprašykit).

Ir dar senas filmukas apie savaimini užsidegimą:

Šneka tolumoje Levas ir dar vienas žmogus kuris nelabai supranta kas čia vyksta. O šiaip, tai pašalinis poveikis jei naudoji magnio lydynius.

F*****g solder bridge

Kai Kinai pagamina PCB dešimtimis, tai kartais atsiranda noras palituoti urmu. Čia vienam projektui pagimdytos PCB:
solder bridge
Technologija tokia, kad prilituojama sunkiausiai lituojama detalė- šiuo atveju ATMEGA48V10 super-duper korpuse. Poto prilituojamas minimalus detalių kiekis- 4 rezistoriai ir jungtis. Tada jungiama prie programatoriaus ir leidžiama diagnostinis softas.
Continue reading →

FPGA:0008 – UART

Nu va. Schema didėja ir sudetingėja. Taip pat įvedami įvairūs pataisymai į jau esamus modulius. Todėl dabar stengsiuos prie straipsnio pridėti projekto archyvą. Tai bus su RARu suarchyvuotas Quartuso archyvas (qar) failas. Teoriškai, užteks tik importuoti archyvuotą projektą į Quartusą ir viskas veiks.

Komentaruose skaitytojas rašė apie RS232 modulį. Tiksliau į serial protokolo modulį. Aš nesu toks didelis gudrutis, todėl modulį paėmiau iš FPGA4FUN puslapio. Tačiau jo panaudojimą vilkinau tol, kol bus galima vizualiai panaudoti mūsų “pamokėlėse”. Taigi mintis tokia- sukurti kažkokią tai primityvią serial terminalo video plokštę. Vienam gale RS232 (konvertuotas iki LVTTL lygio), o kitame- monitorius.
Kaip bazę naudojam tą patį video generatorių ir jau spėjusius įgrįsti melynai žalius kvadratėlius.
Continue reading →

FPGA:0007 -tekstinė atmintis

Iš eilės einantys skaičiai nelabai įdomūs. Todėl prie mūsų “video kontrolerio” reikia pritaikyti atmintį. Kad į tą atmintį rašyti informaciją, o displėjus rodytu kas ir kaip čia gaunasi.
Maždaug taip:
grafika yiff
Čia dar galima pastebėti, kad aš padidinau šrifta du kartus tiek į plotį, tiek į aukštį. Paprasčiausiai labai jau mažos raidelės buvo ant ekrano, o ir video atmintis labai didelė gautusi. Continue reading →

FPGA:0006 – VGA Taimingo tiuninimas

Rašiau, kad eksperimentiniame SVGA displėjuje raidelės nesutampa su fonų ir minėjau, kad bandysim tai remontuoti.
Pirmiausia, reikia visus signalus- ir teksto ir fono, ir gal kokių nors spraitų spalvinę informaciją sinchronizuoti su pixel clocku. Tam tikslui esame “blankerio” modulį perdarom iš paprastos logikos į sinchroninį, naudojantį registrus. Naujas source kodas jau atrodo taip:

module blanker(clk,r,g,b,blank,qr,qg,qb);
input clk;
input [3:0] r;
input [3:0] g;
input [3:0] b;

input blank;

output reg [3:0]qr;
output reg [3:0]qg;
output reg [3:0]qb;

always @(posedge clk)
begin
	  qr <= (blank) ? 8'b00000000 : r  ;
	  qg <= (blank) ? 8'b00000000 : g  ;
	  qb <= (blank) ? 8'b00000000 : b  ;
end
endmodule

Continue reading →