20W LED šviestuvas iš LCD televizoriaus

Šiam projektui reikės:
4 balastinių, apie 1uF >400V kondensatorių, 4 diodų tiltelių, 4 nedidelių elektrolitų >150V, 4 stabilitronų, saugiklio, PTC rezistorių (nebūtinai), PCB plokštelės ir 42″ LG LCD LED televizoriaus likučių 🙂
Y klasės kondensatoriai nebūtini, tačiau jie mėtosi visur ant stalo ir prašosi įlituojami į schemas.

Viską gražiai sulituojam:
Passive LED driver 20W

Kitoje pusėje prilitavau SMD diodų tiltelius, čia jie 400V (280V RMS bridge) ir 1A:
Passive LED driver 20W

LCD LED televizorių sudaužom, išlupam matricą, išimam viduje sumontuotas šviesos diodų liniuotes:
Passive LED driver 20W
LOL 🙂

Kitaip sakant sujungiam tokią schemą:
Passive LED driver 20W

O jei rimčiau, LCD teliko pašvietimas suorganizuotas kaip 4 liniuotės, kurios savo ruožtu sujungtos kaip trys grupės nuosekliai sujungtų smulkių LEDų. Tos mini grandinės darbinė įtampa prie 20..30mA srovės yra apie 110V. Aš aišku nusižengiu taisyklėm ir tas tris mini grandines sujungiu lygiagrečiai be jokių išlyginamųjų rezistorių. Aš guodžiuosi ta mintim, kad Innotek parinko vienodus diodus, o ir šiaip jie sumontuoti ant aliuminės PCB, tai termo režimai kaip ir stabilus.
Toliau šios keturios liniuotės jungiamos prie įdentiškų balastų. Tai paprasčiausias kondensatorinis balastas (reaktyvinė varža), toliau eina PTC vien tik dėl saugumo padidinimo (aš turiu daug šių, mėlynų PTC su maždaug 100mA darbine srove. Tačiau jie nelaiko tų 100 miliamperų, todėl sujungti du lygiagrečiai ir suglausti, kad sumažėtų darbinė srovė dėl šilumos). Lygintuvas, elektrolitas kad nemirgėtu ir papildomai 120V stabilitronas arba koks transilas. Tiktu ir varistorius. Jis naudojamas tik tam, kad jei netyčia nugeibs LCD liniuotė, tai jis neleis įtampai pakilti daugiau nei 120V ir taip apsaugos kondensatorius nuo sprogimo. Realiai, mūsų elektronikos parduotuvės neturėjo pardavime galingų stabilitronų, tai sudėjau mažiukus, vato rodos. Tai eksperimentuojant iš jų rūko dūmai, tačiau jie darbą atliko.
Schemoje ir PCB numatyta vieta antram balastiniui kondensatoriui. Nes vėl, Lietuvos parduotuvėse negalima gauti padorių polipropileno kondensatorių, o ir norėjosi kiek pakelti srovę per šviesos diodus. Tačiau vėl išgelbėjo šiuolaikiniai televizoriai, šį kartą plazminiai. Ten viduje labai patogūs ir geri 1uF ir 650V rudi kondikai.
PCB rekomenduoju užlakuoti, nes vietomis atstumai tarp didelio potencialų skirtumo takelių minimalūs.

LED lempučių galios matavimas

Čia iškilo tokia diskusija apie LED lempučių naudojama (ir generuojama reaktyvinę) galią. Nors matuoklis neturi skaičių po kablelio, tai matavimai gaunasi vos ne “plius minus” vienas. Tačiau bendrą tendenciją galima pastebėti. Pirma dalis posto, tai tik galios matuoklio fotografijos. Antrojoje dalyje pačių LED lempučių nuotraukos.

LED galios matavimas
Prietaiso “kalibracija”, niekas pajungta.

LED galios matavimas
Daug mažų LEDų plastikiniam korpuse.

LED galios matavimas
Savadarbis LED šviestuvas iš televizoriaus pašvietimo.

LED galios matavimas
Vienas diodas, aliumininis nedidelis radiatorius.

LED galios matavimas
Vienas diodas, normalus radiatorius.

LED galios matavimas
Kitas vienas diodas, juodas normalus radiatorius.

O dabar pačių šviesos diodų lempučių nuotraukytės: Continue reading →

Kompo upgrade (antra dalis)

Jau beveik didžioji dalis kompo migracijos pabaigta. Nauji viduriai sukišti į seną korpusą, viskas atrodo beveik taip pat, kaip ir seniau. Gal atsirodo didesnis kiekis šviečiančių šviesos diodų. Gerai, kad “kaukuolė” buvo išjungiama per BIOSą.

kompo upgrade

Migracija buvo sunkoka. Visdėlto technika stipriai pažengė per tuos 5…6 metus. O štai senoji motinė plokštė: Intel D915GEV, 2 gigai RAM, 3GHz P4 HT procesoriukas.

kompo upgrade
Vienas įdomus pastebėjimas. Man buvo papuole keli kompai su šiom ir labai panašiom, panašaus laikotarpio plokštėm. Ir pas jas pastebėjau kad elektrolitiniai kondensatoriai prie ATX ir IDE lizdo buvo pasipūte. Ir atitinkamai buvo baisi situacija su pačiais maitinimo šaltiniais. Maniškio kompo maitinimo šaltiniai buvo kiek geresni, beto aš juos keičiau upgreido metu, po pastaruoju laiku naudoju prabangų 620W maitlokį.
Todėl kondensatoriai ant motininės įdealūs.

O dabar biški screenšotų ir dar nebaigta problema.


Matome, kad vienas brandulys intensyviai kažką dirbą. Paprastas task menedžeris nerodo kas per bėda, tik kad tai kažkoks “branduolinis” reikalas. Kiek rimtesnė programa, Process Explorer XP rodo, kad procesorių apkrauna neapibrėžtas procesas- pertraukimai (interrupts).

Tipinė šio reikalo bėda- PIO režimas kietuose diskuose (deja ši plokštė tik su SATA, tai šis reikalas čia negalioja). Dar panašiai būna, kai SATA laidas ar kokia video plokštė blogai kontaktuoja. Tačiau sistema dirbdama su Windows 7 Pro 64bit veikia be problemų. Vadinasi problema grynai programinė.
Po daugybės eksperimentų prisikasiau, kad jei instaliuoji Intel Pro LAN draiverius, tai po installo, viskas normalizuojasi:

Tačiau po perkrovimo “trūk už vadžių ir vėl iš pradžių”… 🙁

Kompo upgrade (pirma dalis)

Po daugybės atidėliojimų, pagaliau apsisprendžiau daryti kompo upgreidą. Toki šlykščiai nepatogų ir techniškai sudėtinga. Nes nenoriu perinstaliuoti OS.

kompo upgrade
Senasis kompiuteris, tai P4, vienas iš pirmųjų be kojyčių (LGA775) su hypertryda ir 3GHz. Pirmas įspėjimas kad kompas morališkai paseno, buvo pernai, kai darbo šiukšlyne buvo rastas toks pats identiškas kompiuteris. Šiais metais, jau turėjau visą saują LGA775 procesorių (40ct štuka, nes nėra juose aukso) dalis kurių jau buvo ir stipresni… O ir gyvenimas softwariškai verčia po truputi migruoti į 64 bitus…

Taigis, buvo nupirkta tokia plokštė, procesorius ir biški RAMo. Maitinblokiai, diskai ir video eis iš senojo kompo.
kompo upgrade

Tik pirkdamas nepastenėjau šios nesamonės:
kompo upgrade
Nesu aš “geimerinių” zababonų megėjas, tai čia kaip ir neigiamas reikalas…

O šiaip, informuoju, jei kurį laiką nepamatysite naujų straipsnių, žinokit, upgreidas nelabai pavyko. 🙂

Motorius iš dauginimo aparato

Jei netyčia metalo laužo supirktuvėje pamatysite didelio dauginimo aparato skeletą ir jums reikia motoriukų, tai drasiai lipkite į kalną. Nes bent jau mūsų kontorą motoriuku nelupinėja- nepasimoka ekonomiškai. Senuose aparatuose daug gerų steperių, tačiau naujesniuose jau dažnai būna kitokio tipo motoriukai- brushless. Aišku labai pigioje technikoje ir su šepetėliais pasitaiko. Bet dabar nagrinėjam tokius kiek didesnio kalibro, dažniausiai 24V, bešepetėlinius variklius su kontroleriais ant pačio motoro.

Motoras dažniausiai turi platoką jungtį su gana daug kontaktų, kontroleris koks nors LB1923 ir įvairaus kalibro galios raktai. Be panikos! (© Douglas Adams) Viskas čia paprasta.

24V DC brushless motoriukai
(motoriukai: Nidec 65M1836010, 2192.5rpm; 26TA80010, 1925rpm; 26WA80010, 2500rpm)

Šie motoriai turi kontrolerį, galios grandines ir visokias apsaugas. Kad paleisti šitą motorą reikės dviejų maitinimo šaltinių: 5V ir visai mažai amperų logikai ir 24V ir apie 2A pikinė galia pačiam motorui.
Paduodam maitinimą (dažniausiai parašyta ant PCB kur kas) į storesnius takelius- GND, +24V į power dalį, 5V į logiką (ten kartais būna visokie filtrai, apsaugos).

Dabar šlyksčioji dalis- šiems motorams reikalingas išorinis generatorius. Nors tiesa, motoriukai dažniausiai pasisuka kiek (mažiau nei sekundę) jei duodama komanda “motor start” (START, M-MTR-ON), aktyvus žemė. Taigi, apie generatorių- jį kogero lengviausia susirinkti naudojant kokį 555 taimerį. Koks reikalingas dažnis? Nežinau, kažkodėl didesnis motoras stabiliai dirbo kai buvo 650…700Hz. Tuo tarpu mažesni puikiausiai veikė kai dažnis buvo virš 12kHz ir veikė prie 25kHz. Tačiau kai dažnis artimas darbiniui, reguliuojasi motoriuko apsukos. Manau platesnė info randama kontrolerio datašyte.

Trys motoriukai, kiek skiriasi valdymas. Pirmas motoras START, poto jungiu BREAK (stabdis) į žemę ir variklis stoja. Jei išjungčiau START, tai variklis suktusi iš inercijos. Pajungus krypties laidą į žemę, net ir prie max apsukų variklis kreičia kryptį, tačiau jaučiu tai nelabai sveikas režimas. Geriau jau jį stabdyti prieš keičiant kryptį.
Antrajame motore start ir break sujugtas kažkur viduje. O trečiasis demonstruoja “free run” t.y. kaip atrodo, kai išjungi motorą be stabdžio.

Jei sukonstruoti 24V maitbloki, prie jo 7805, 555, prie špindelio prisukti kokį smirgelį, gautusi koks mini galastuvas. Tik šį kartą, nei iš kieto disko, galia kiek didesnė ~25..40W.

Ultragarsinė vonelė 2

Tai senesnio straipsnio apie ultragarsinės vonelės ardymą pratesimas. Kai tą vonelę išardžiau, kilo mintis, o kodėl ją nesuremontuoti. Pasiknaisiojes internetuose* nupirkau iš kiniečio kiek kitokios konstrukcijos ultragarsinį spinduolį (ultrasonic transducer). Jo galingumas (50W) atitiko visos vonelės elektrinei galiai, o dažnis toks pats (~40kHz). Deja, mechaniškai jis žymiai masyvesnis.

ultragarsines voneles turbinimas
Toliau daugiau nuotraukų, vienas filmukas ir straipsnio tęsinys: Continue reading →

AVR30: taimeris fotorezistui ar dar kam nors

Čia buvo šiaip, ekspromtas. Poto, kai prasidėjo šaltkalvystė, “pasistojo” klausimas: nu ir kam toks didelis ir sudėtingas indikatorius. Realiai, čia buvo softwarinis eksperimentas kuris peraugo į hardwarinį, tačiau buvo pilnai nutrauktas.

AVR taimeris
Koks gi buvo “sofwarinis” eksperimentas? Mano LED laikrodžiai neturi minučių-valandų ar panašiai skirtuko. Paprastai tai būna dvitaškis. Tačiau matricoje nėra specialios vietos šiam simboliui. Gerai, kad skaičių sriftas turi nenaudojamus bitus, todėl jei skaičius kiek pastumti į šoną, tai atsiras vietos ir dvitaškiui. Continue reading →

Apie LED draiverius pramoniniuose aparatuose

Čia gal labiau sneka eitu apie “senuose pramoniniuose” aparatuose. Tačiau peržiūrėjau kelis interneto puslapius, kelis žurnalus ir pastebėjau, kad žmonės dažnai išradinėja dviračius. Todėl nutariau įdėti mano turimu kelių LED žaislų draiverių-valdymu principus. Tai trys skirtingi LEDais padabinti tablo: kelio ženklas, lifto indikatorius ir dvispalvė tablo iš neaišku kur.

LED driver matrix MCU dynamic

Schemos kiek panašios, bet kiek skirtingos. Pakalbėsim apie jas visas. Continue reading →

LCD matricų apšvietimas: nuo senovės iki šių dienų

Vienas iš pirmų LCD ekraniukų pašvietėjų buvo elektroliuminiscencinės plėvelės. Deja neturiu nei vienos demonstracijai. Jos kartais dar randamos senuose mobiliuose telefonuose su dviem ekraniukais. Bet rodos vėliau juos pakeitė OLEDai. Tačiau pakalbam apie didesnius LCD ekranus. Pirmieji mano ardyti LCD monitoriai buvo mažyčiukai su dviem šalto katodo (CCF) lempom. Vėliau padidėjus ištrižainei, lempų kiekis padidėjo. Matyt neužteko šviesos. Beja kai kurie archainiai ar kokie specialūs monitoriai naudojo lempas sumontuotas ne iš matricos krašto, bet tolygiai išdėliotas už ekrano. Tokie monitoriai buvo storuliai.
Konstruojant LCD televizorius, naudojama panaši technologija- lemputės išdėstytos už ekrano. Čia matyt todėl, kad neužtenka lempos šviesos tolygiai apšviesti ekraną.
Pačios lemputės labai plonos:
LCD backlight
… ir trapios. Ir nelabai norisi jas daužyti kambaryje, nes viduje yra nedidelis kiekis gyvsidabrio.
SPAUSKIT: Continue reading →

Laidai laideliai

Šiais naujais metais pabambėsiu apie laidus ir jų reikalingumą. Kai konstruoji kokias schemas, remontuoji aparatūrą, reikia pajungti visokius maitinimo, duomenų perdavimo ir matavimo laidus. Kuo daugiau laidų, tuo daugiau tikimybės, kad laidas atsijungs ar užtrumpins. Net keletą prietaisų esu sugadinęs kai laidai nusprūsdavo ir patrumpindavo kitas detales. Seniau naudojau bet kokius dratus, kol vieną dieną nusprendžiau, kad nervus reikia tausoti ir reikia kiek standartizuotis. Taip atsirado universalus laidai kurie sukabinami ant “hobio etažerės”:
laidai
Nors nuotraukoje nelabai matosi, bet daugelis laidų pakabinta ant mėlyno laido- pertvaros. Pabandysiu apšnekėti apie laidus kiek tiksliau. Laidus galima suskirstyti į grupes.

Pirma grupė– aukšto dažnio, video, audio, osciloskopo, generatoriaus kabeliai:
laidai

Daugelis kabelių turi BNC jungtis, kai kurie atlieka perėjimus iš BNC į tulpes ir net į “banana jack“. Taip pat į šia grupę papuola visas kalnas BNC šakotuvų nuo senų tinklo plokščių. Taip pat keletas sujungiklių ir terminatorių susirankiotų iš visokių pakampių.
Continue reading →