Gręžtuvas

Sulūžo keletas mažyčių kietmetalio grąžtų. Susimasčiau kame čia bėda. Pasirodo mano turimas Hobby Drill gręžtuvas turi nedidelį defektą kuris nepasireiškia su paprastais plieniniais grąžteliai ir visokiais šlifuokliais- visa grąžto konstrukcija švelniai kreiva (buktuota). Pats grąžtelis juda į šona per milimetro dalis. Plienis grąžtas puikiausiai amortizuoja tokias perkrovas, o su kietmetalio kartais nuo karto įvyksta avarija.

Išardžiai savo gręžtuva į dalis. Pažiūrėkit į fotkę… už ką čia mokėjau ~90Lt?

Hobby Drill

Konstrukcija labai paprasta: kinietiškas motoriukas, žalvarinė ašelė su vienu guoliu, korpusas ir griebtuvas. Kiek stebėjau, pagrindinis kreivumas atsiranda griebtuve. Žalvarinė ašelė tiesi. Tikrinasi labai paprastai- prie greitai besisukančios detalės reikia priglausti kokį smulkų atsuktuvą ar panašiai. Jei susiformuoja tarpelis tarp atsuktuvo ir besisukančios detalės- ten praeina šviesa, tai reikškia, kad atsuktuvas kažkuriuo tai momentu būna ore. Prie ašies atsuktuvas tolygiai važiuoja per besisukančią detalę. Netgi per greibtuvo korpusą atsuktuvas čiuožia be problemų. Visos bėdos ant pačio grąžtelio. Matyt tie trys griebtuvo elementai stovi nelygiai ar jie yra kiek nelygūs. Gaila, bet griebtuvo nepavyko išardyti.

Grožis

Kadangi normaliai peršalau, tai nedarau jokių eksperimentų. Čia dvi nuotraukytės to pačio objekto. Tiksliau visas objektas ir objekto dalis. Bendrai nuotraukytę galima pavadinti “koherentinės šviesos grožis”.

Grozis

Čia detalė. Deja fotikas nesugeba parodyti viso grožio ir to “holografinio” švytėjimo.

Grozis

Tai neteisingai ir kreivai sufokusuotas lazerio spindulys. Lazeris panaudotas iš DVD grotuvo. Srovė per diodą apie 75mA. Panaudotas vienas išgaubtas lęšis. Spindulys keliavo per pusę kambario ir visą koridorių- kokius 6 metrus.

Naujametinės melagystės

Gruodžio mėnuo papuolė toks nelabai pilnas naujų projektų ar užbaigtų senų… Todėl nutariau parašyti žinutę apie bet ką… Kad ir apie super-duper prietaiso prototipo kurybą 🙂 Kas tai galėtų būti? Panašus į būrimo rutulį su high-tech patobulinimais ar kažkokį holoprojektorių. Tiesa pasakius nesakysių kas čia per aparatas. Gal, žmogus pavaizduodas nuotraukose ir išduos paslaptį apie prietaisą ir jo ateitį… Tik turiu pranešti, kad super slapta informacija apie projektą kurį užėmė mano kompe virš 15Gb (gigabaitų) vietos sunaikinta. Tai padaryta dėl žmonijos gerovės. Paprasti žmonės dar nedaaugo iki tokios technologijos ir gali nesusitvarkyti su tokios technologijos naudojimo pasekmėm.

powerfull stuff

Čia jau minėtas įdėjos autorius Henkas bando sureguliuoti prietaiso XXXXXXXXX, XXXXXXXXXXXX ir YYYYYYYYYYYY, YYYYYYYYYYYY parametrus. Reguliuojant šiuos parametrus, autoriaus mentaliniai sugebėjimai nenukentėjo. Į schemą, kabančią ant sienos galite ir nežiūrėti- nieko ten nėra, nėra ten ir slaptos schemos, nėra ten ir eksperimentų rezultatų. Ten tik kelios protingos įdėjos pasiskolintos iš japonų inžinierių- aš tas įdėjas radau, kai perverčiau kompiuterinio tomografo schemą.

powerfull stuff

Čia matosi dalis prietaiso iš arčiau. Nuotraukoje dešinėje- informacijos nešėjai ir dviejų nešėjų sujungimo hubas.

Kaip pašalinis efektas buvo pastebėta, kad prietaisas labai stipriai reaguoja į metalinius tvirtinimo elementus, pigius medienos pakaitalus, laminuotas plokštes ir kitokį 20a pabaigos, 21a pradžios populiarų produktą. Todėl buvo daug vargo, kol suradom autentišką antikvarinį staliuką su naturalios medienos kojytėmis ir natūraliu akmeniniu paviršiumi. Beja, apvali stalviršio formą pagerino rezultatą net 1.7%!

Windows CE

Jau seniau rašiau apie į mano rankas patekusį terminalinį kompiuteriuką. Ten man nepavyko kažkaip jį paleisti. Gal jau buvo sugadintas Windows CE imidžo failas ar dar kas nors. Šiandien vėl papuolė keli terminaliukai su tuo pačiu gedimu- paisputę kondikai maitblokyje. Per pusvalandžiuką juos pakeičiau ir pradėjau žaisti su kompiukais.

terminalai

Terminalai bent jau užsikūrė iki standartinio mėlyno windozės fono. Ir net bandė jungtis prie kažkokio tai serverio. Įdėjus kortelę į dideli kompiuterį matosi keli Windows CE sisteminiai “image” failai ir “Document and Settings” direktorija. Ten guli keistoki sisteminiai failai kuriuose surašyti visi Windows CE registry ir kiti nustatymai. Kažkur čia slepiasi slaptažodžiai ir sistemos nustatymai. Nieko gero internete tuo klausimu neradau, bet netyčia eksperimentuodamas su failais pastebėjau, kad užtenka perkelti “system.hv” failą į kitą vietą (ar net perkopijuoti failą pirmyn- atgal) ir Windows CE (bent jau šio modelio terminalo) pameta sistemos nustatymus ir pasirodo konfiguracinis “wizardas”.

Jei jau pamatom šitą langelį, tai drasiai spaudžiam “cancel”. Poto einam į “Start Menu”, “settings” ar “Control panel”. Ten susirandam “System” ikonėlę ir spaudžiam “reset to factory default”. Po to kompas teisingai persikrauna, paklausia tinklo nustatymus, video nustatymus ir pasileidžia desktopas.

Mano turimose CF (compact flash) kortelėse turėjo būt WinCE 4.2Pro ir 5.0 (o gal jau ten visur 5 versija). Šioje versijoje instaliuotas Internet Exploreris 6.0 neturi lietuviškos koduotės. Unicodinius puslapius (kad ir šį Weblogą) rodo teisingai- su visom raidėm.

Šiaip labai smagus internetinio naršymo kompiukas. Jį galima paleisti “kiosk mode”, tada vartotojai negalės reguliuoti sistemos nustatymų. Tai pat rastos programos standartiniams Win šeimynos serverių terminaliniams pasijungimams. Taip pat ir Cytrix klientas.

Žaidžiant su failais iš CF kortelės svarbu diskelio neformatuoti ir neliesti (nekopijuoti, kilnoti, perrašyti) BLDR failo iš pagrindinio katalogo.

Mano turimo prietaiso failai CF kortelėje:

2003.04.15  18:38            16.384 BLDR
2007.12.06  20:04    dir          BMP
2007.12.06  20:04    dir          Documents and Settings
2020.01.28  04:38            67.739 EBOOT.BIN
2005.08.20  16:18        15.484.163 NK.BIN
2005.08.20  16:15           308.316 SPLASH.BIN

Documents and Settings turinys:

2007.12.06  20:04    DIR          default
2001.05.31  12:24                52 default.mky
2001.05.31  12:41           131.072 system.hv
2004.09.08  09:45                52 System.mky

default turinys:

2001.05.31  12:41           131.072 user.hv

BLDR- tai “antrasis” bootloaderis. Pirmasis įrašytas į boot bloką. BLDR tai nejudinamas failas. Pajudinsit ir boot blokas nesuras jo. Ir gausit kažką panašaus į “sitema nerasta”. Kad atkurti sistemą reikės gauti veikiančios sistemos imagę. Splash.bin- ekrano užsklanda. Kiek supratau taip paprastas BMP failas su nedideliu papildomu headeriu. eboot.bin- nežinau. nk.bin- tai visas likęs softas ir pati WinCE (The Windows CE image). Per patį Windows CE, kortelės turinys atrodo žymiai įdomiau- ten yra ir windows ir program files direktorijos ir dar visokių gerybių.

Švaros mėnuo

Pastebėjau, kad pas mane per daug susikaupė elektronikos. Tiesiog pastebiu pas save liguistą potraukį kaupti elektronikos draskulas. Gal tai “sunkios vaikystės”, “elektronikos bado” pasekmės, bet nusprendžiau kiek galima daugiau apmažinti sukaupto šlamšto kiekį.

Šiukšlės paprastai kaupiasi taip- randama kokia nors spausdinta plokštė su reikiama mažyte detalyte. Tai imama visa plokštė. Kažkada bandžiau išsilituoti reikiama detalę, bet paprastai kol detalė atkeliauja iki tikslo, ji arba pametama arba jos kojytės nepataisomai susitraumuoja. Dabar jau stengiaus iškarto išsikirpti detalę su gabalu PCB.
Išlitavus reikiamą detalytę, nepakyla ranka iškarto išmesti visą plokštę- juk kiek dar ten guli panaudojamu detalyčių. Va nuotrauka su šiukšlių dėže.

Siuksles

Va ten, dešinėje, matosi žalia PCB su stamboka juoda BGA mikroschema, šalia du juodi gamepado manipuliatoriai. Pamatėt? Plokštė buvo pakelta dėl vienos detalės- FM75 termo daviklio. Tačiau, namie išlupus daviklį, akutės pamatė dar kelis reikalingus dalykėlius kurie vėliau buvo išpjauti: 1.8V ir 3.3V stabilizatoriai kurių jau prireikė mano vienai schemutei su FPGA čipu. Į šiukšlyna nukeliavo didelis ir matyt specializuotas LG procesorius, 28LV320AT flašikas, paprasta logika, LV logikos keitikliai, šviesos diodai, 100MHz osciliatorius ir daugybė SMD smulkmės.

Va didesnė šiukšlių dėžės nuotrauka.

Čia jau geriau matosi kas išsimetė: Logitech web kamera (morališkai pasenusi, per prasta raiška ir per lėta), DVD grotuvo VFD indikatorius su kontroline mikroschema valdoma 2 laidais, TI DSP čipų blokas, keletas gamepadų (išėmiau RC modulius), CB racija su sulūžusia indikacija ir valdymu, kompo motina su išluptais beveik visais SMD elementais (tiesiog geras detalių šaltinis), kiek giliau guli IBM notebukas (labai senas, juodai/baltas ekranas)- iš jo labai mažai reikalingu detaliu teišsilupo. Kelios kompiuterinės optinės pelės- ieškojau su specifiniu optiniu moduliu, viena bevielė pelė (beveik visos detalės išlupinėtos), keliolika motoriukų- vibratorių (iš gamepadų), kažkokios neiškios PCB, seni DIMMai ir SIMM… O pačiam dugne guli HP 5300 skaneris su pasėdusia lempute. Buvo pakeistas į sekmingai surastą HP6300 skanerį su visai šviežia lempa. Su skaneriais čia buvo ištisa epopėja- šis yra ketvirtas HP skaneris kuri jungiu prie savo kompo. Ilgiausiai tarnavo 5P (nes ji pirkom parduotuvėje), o visi kiti naudoti.

Visą šitą šlamštą radom kambaryje. O kas garaže….

Net širdį skauda išmetant. Bet reikia 🙂

Pagal planą reikia surinkti dar kelias tokias dėžes. Bet tai bus lengva, nes yra tokių prietaisų kurie užima daug vietos. Bet tai jau garaže.

Lazerio maitblokis 2 (derinimas)

Warning! LaserJau rašiau, kad diodai jautrūs. Todėl maitblokį reikia suderinti prieš jungiant prie diodo.
Surinkite schemą, prilituokite viena 1.2K rezistorių prie R4, R5 ar R6 vietos. Įjunkite schemą. Pasitikrinam ar 7805 gamina 5V, toliau pamatuojam įtampa kur lituojasi lazeriukas. Ten turi būti kiek mažiau nei 5V. Sakysim kokie 4.6V. Pajungiam ampermetrą vietoje lazerinio diodo. Aš su 1.2K rezistorium jungiau paprastą, “mechaninį” ampermetrą su 0.3A skale. Nusukam rezistorių į mažiausios srovės padėtį, ampermetras nusileidžia iki 0. Pasukam iki max srovės. Dabar galima nustatyti max srovę kuria tieks maitblokis. Man reikėjo prilituoti papildomą 1.2K rezistorių ir max srovė gavosi 200mA. Tik pas mane R7 pasirodo 13K. 🙂
Susigraduojam rezistoriaus skalę. Kad patestuoti srovės stabilizavimą, nuosekliai ampermetrui pajungiam kokį diodą (aš panaudojau pasvilusi galingą raudoną lazerį, jis jau vos šviečia, bet kaip diodas puikiausiai veikia) ir pasitikrinam sroves. Rezistoriaus skalė turi nesikeisti.

Nežinau visų lazerių, bet kartais (galbūt) gali neužtekti įtampos- ant lazerinio diodo įtampos kritimas apie 3V. Gal koks super lazeris turi didesni kritima ir kelių voltų gali pritrukti sistemoje. Tada reikia kelti visos sistemos įtampą pakeičiant 7805 stabilizatorių (ar prikišant diodų-stabilitronų į mikroschemos žemės koją).

Darbas su prietaisu:

Diodai lituojami prie pilnai atjungo prietaiso. Geriau sistemą maitinti iš kokio akumuliatoriaus- aš naudoju seną signalizacijos akumą (12V 7Ah). Prieš lituojant, srovės rezistorių nusukam iki 0 padėties. Maitinimo šaltinio laidus atjungiam ir dar gal sujungiam į vieną vietą. Diodas lituojamas pagal visas “antistatines taisykles”.

Įjungiam maitblokį ir didinam srovę per lazerį. Iš pradžių lazeris vos vos švyti, poto švytėjimas kinta šuoliškai ir toliau didinant srovę, šviesos srauto stiprumas kinta eksponentiškai iki lazerio sunaikinimo. Nežinant lazerio charakteristikų nelabai rekomenduojama eksperimentuoti su srovėm. Jei turi laisvų lazeriukų, galima atlikti destrukcinius eksperimentus. Pvz paprastas DVD lazeriukas (skaitymo) turėtu buti kokiu 5mW galingumo (nežinau)- jis iš pradžių gana gerai šviečia, o prie “ekstremalių” srovių poto pastebimai “sėda” ir daugiau iš jo nieko gero nebelieka. Vienas lazeriukas gana įdomiai “miro”- jis kelis kartus užgeso pilnai ir vėl užsižiebė. Bet galiausiai užgeso visiems laikams.

IR lazeris iš CDRW įrenginio turėtų būt galingas. Jis drasiai groja prie 100mA, bet neaišku kiek tokiam režime jis veiks. Ar didinant srovę jis dar ryškiau šviečia negaliu pasakyti. Čia reikia lazerio stiprumo matuoklio, o per fotiką aš nepastebiu šviesos stiprumo pokyčių.

Raudonas lazeris pagal dokumentaciją pilnai palaiko 100mA, kogero trumpai gali patraukti arti 200mA. Impulsiniam rezime toks lazeriukas gal išlaikytu ir 300… 400mA sroves (netestuota). Šis maitblokis nepritaikytas dirbti impulsiniam režime. Bet impulsiniam režime ir gerai sufokusuotas jau turėtų deginti plonam popieriuje skylutes, uždegti degtukus ar sprogdinti guminius balionėlius.

Galingi lazeriukai naudojami tik su radiatoriais. Nes kitaip labai greitai perkais…

Ir aišku saugumas… (paveiksliukas iš www.electricstuff.co.uk – visai nieko puslapiukai beja)
Big Scary Laser

O šiaip yra paprastesnė schema. Galima naudoti LM317 kai LED draiveryje. Lazeris tai irgi LEDas.

Lazerio maitblokis 2

Kiek patobulinau lazerinio diodo maitinimo šaltinį. Įdėjau įtampos stabilizacija, max įtampos ant atviros lazerio grandinės ribojimą, impulsų (spike) gaudytoja ant lazerio. Ir keletą gal ir nereikalingų pakeitimų…

lazerio maitblokis 2

Taip atrodo plokštė su detalėmis. Deja, šios plokštės aš nepasidariau, bet manau ji teisinga. Aš visus pakeitimus dariau senojoje versijoje priklijuodamas naujas detales ar išpjaudamas naujus takelius. Pakitimus įrašinėjau į schemą.

lazerio maitblokis 2

Esminiai pakeitimai nuo pirmos versijos: IC2- 5V stabilizatorius, C4 kondikas, R11 rezistorius. Kondensatorius C2 turi būti visai mažiukas. Jis skirtas tik apsaugoti operacinį stiprintuvą nuo galimo susižadinimo. Nedėkite čia didelės talpos- ji šuntuos stiprintuvo įėjimą ir formuosis srovės šuoliai. PIN2 teoriškai reikia jungti prie fotodiodo. Ši dalis nesukonstruota. Lazeriukas veikia be optinio atbulinio ryšio. Diodai D1…D3 tai greiti šotkiai su kiek mažesniu įtampos kritimu ir greitai atsidarantys. Vienas diodas kaip ir nereikalingas 🙂

Keletas patarimu- lazerio korpusas neturi susijungti su prietaiso korpusu. Susijungs ir bus pykšt. Lazeriai bijo elektrostatinių kruvių. Labai svarbu atjungti maitinimo šaltinį lituojant diodą. Ypač tinklo maitinimo šaltinį. Pilnai atjungti! Aš sudeginau kelis diodus per tokią grandinę: atjungtas maitblokis bet įjungtas į 230V tinklą — lazerio maitblokis su atjungtu (!) pliusiniu laidu — litavimo stotelės įžemintas lituoklis. Užteko įtampos per filtrinius ir parazitinius kondikus iš maitblokio ir per lituoklio įžeminimą, kad sudeginti diodą. (Šiaip lituoklis neturi būtį “pilnai” įžemintas. Jis turi jungtis prie žemės per kelių šimtų kiloomų rezistorių… kiniečiai pachaltūrino).

Pasinaudokite nuoroda žemiau ir pasigaminkite PCB UV ar “lygintuvo” metodu.

Plokštė spausdinimui (600dpi).

Čia mano “tarpinė” plokštė:

tarpine schema

IR vs Raudonas

Warning! LaserKiek patobulinau maitinimo šaltinį. Įdėjau įtampos stabilizatorių, papildomus šotkti diodus, keletą kondensatorių ir kol kas sistema veikia su mažo galingumo raudonu lazeriu ir su padidinto galingumo IR lazeriu iš “DVD combo” įrenginio (DVD skaitymas + CDRW skaitymas rašymas). Tas radiatorius kaip ir nereikalingas, bet sistema kartais kiek pašyla. Kintamas rezistorius sugraduotas miliamperais. Nuo 0 iki 200mA. Kaip tik lazeriams.

IR vs RED

Šalia maitblokio dvi identiškos linzės. Tai įgaubtos linzės, todėl jos nedidina ir nefokusuoja lazerio spindulio. Jos skiriasi savo medžiaga ar apsauginiu sluoksniu. Viena iš paprasto optinio stiklo, o štai kita iš specialaus, infraraudonus spindulius blokuojančio stiklo. Ji atrodo truputi melsva.

Va dabar eksperimentas apie spindulių filtravimą. Tik prašom atkreipti dėmesį i tai, kad IR lazeris gal 10x galingesnis nei mažytis (~5mW) raudonas DVD skaitymo lazeris.

IR vs RED

Kaip matosi iš paveiksliukų, speciali linzė gana efektyviai blokuoja IR spindulius. Panašaus stiklo filtrai yra uždėti ant fotoaparato matricos. O štai raudonas spinduliukas gana beveik be pokyčių praeina pro abi linzes. (bendras spalvos pokytis pasidarė dėl to, kad fotikas bandė atlikti automatinį white balanse). Abiem atvejais srovė per lazerio diodą apie 40mA (IR diodas dirba ne max galingumu).

Filmukas: IR lazeris. 100mA. CDRW. Nesufokusuotas. (xvid, 1.5Mb)

IR lazeris

Warning! LaserKadangi mano galingų raudonų lazerių atsargos baigėsi dėl maitblokio netobulumo, teko persikraustyti į infra raudoną (IR) diapazoną. Išlupau iš CDRW įrenginio lazeriukų modulį. IR lazeris nematomas akiai, nors kai jis veikia pilnu pajėgumu, matosi švelnus raudonas švytėjimas. Tai nėra IR spinduliai, paprasčiausiai ant lazerinio diodo vyksta panašūs procesai kaip LED ir ten švyti panašios medžiagos. Supaprastintai, puslaidininkinis lazeris tai LED diodas su specialia ertme kur ir įvyksta lazerinis generavimas. Jei paimti lazerį ir po truputi kelti srovę per diodą, tai iš pradžių pradeda švytėti LED principu veikiantys sluoksniai, dar kiek pakėlus srovę, švytėjimo intensyumas kinta šuoliškai- prasideda lazerinė generacija. Va čia ir prasideda įdomioji sritis ir optinis atbulinis ryšis. Teoriškai, reikėtų stebėti fotodiodo įtampą ir pagal jo parodymus registruoti lazerinę generaciją. Dar vienas neigiamas atbulinis ryšis. Tačiau jei neįsijausti į stiprius atspindžius, pernelyg nedidinti srovės tai galima apseiti be optinio atbulinio ryšio. Dar manau, kad lazerinių diodų technologija kiek pažengė ir lazeriukai pasidarė ne tokie jautrūs. Senesni įrašantys įrenginiai turi optinius feedback, o štai naujieji jau šia kojytę palieka niekur neprijungta. Gal jie naudoja optinį feedback per kitus optinius daviklius arba jiems jau užtenka srovės stebėjimo. Aš bandžiau gauti naujoviškų DVD-RW-DL aparatų lazerių valdymo mikroschemų aprašymus, bet gavau iš gamintojų mandagų atsiprašyma- šių mikroschemų aprašymas nėra viešai platinamas dokumentas. Sorry. 🙁
O jei nekontroliuojamas lazerinis generavimas, labai lengvai galima “iškepti” lazerio dalį, o pats diodas toliau puikiausiai švytės ir švies nelabai stipria šviesa.

Dabar tobulinu savo maitblokio varianta, todėl lazerį neišlupau iš korpuso. Taip geresnis jo aušinimas. Foto aparatas jautrus IR diapazonui, todėl puikiausiai matosi, kad šviečia tas lazeriukas.

IR laser

Ši nuotraukytė gavosi labai arti prikišus fotiko objektyva prie lazerio akutės. Šiaip graži nuotraukytė ir tiek. Kadangi nenuimta CD optika, tai matosi interferencinės grotelės.

IR laser

Laser

Lazerio maitblokis

Lazerio maitblokis tai pats primityviausias srovės šaltinis. Schema nukopijuota iš die4laser.com ir kiek pakeista. Kadangi tai linijinis srovės šaltinis, tai visa perteklinė energija išsiskiria ant tranzistoriaus. Kadangi naujoviški tranzai nebijo karščio (mano naudotas dirba iki 150oC!) tai radiatorius gali būti mažiukas arba visai be jo. Kai dariau eksperimentus tranzas ant tiek įkaito, kad atsilitavo laidas 🙂

lazerio maitblokis

Rezistoriai R4, 5, 6 tai priemonė nustatyti maksimaliai srovei. R8- tai šuntas. Čia reikia dėti apie 1 omo rezistorių. Aš idėjau 0.47 omo, tai maksimali srovė kiek per didelė. R2, 9- 1K. R1 apie 600 omų. R3, C1- tai soft-start grandinė. Aš ja nepasinaudojau. C2 saugo nuo autogeneracijos- keli šimtai pF. Aš nieko neįdėjau. C3- kiek didesnis kondikas. Tranzas- bet koks galingas lauko tranzas. Aš panaudojau kažkokį iš motininės plokštės.

Srovę tekančia per lazerį galima išsimatuoti matuojant įtampą ant šunto. Jei šuntas bus 1 omo, tai kiekvienas voltas ant šunto reikš po amperą.

lazerio maitblokis

Čia PCB plokštės paveiksliukas. Jei atspausdinti jį su 200dpi rezoliucija, tai bus kaip tik klijuoti prie plokštės. Galite pasinaudoti lazerinio printerio ir “proso” technlogija, kad pasidaryti šią plokštę.

Prietaisą geriau maitinti ne didesne kaip 5V įtampa. Nors jis veikia kad ir nuo 12V. Tik labiau kais tranzistorius.

NAUDOKITE NAUJĄ SCHEMĄ!