Nutariau visdėlto pabaigti baltų šviesos diodų projektą. Pirmiausiai ilgai ilgai ieškojau stabilizatoriaus plokštę, vėliau neradau diodų. Juos kažkur išmėčiau. Todėl teko panaudoti naudotus diodus iš USB Web kamerų. Ten stovėjo po 4 šviesos diodus. Kažkaip apsiskaičiavau su įtampų kritimu ant LEDų ir pasidariau plokštelę 12 diodų. O reikėjo 16. Teks kiek pahackinti pagamintą spausdintą plokštę ir pritvirtinti dar 4 diodus.
Čia PCB plokštelės sujungtos priešpaskutiniam patikrinimui:
Kaip kontrolinį prietaisą panaudojau pigų kinietišką prožektoriuką, tik vietoje paprastų batareikų panaudotas Liion akumuliatorius. Ir lemputė įdėta iš didesnio prožektoriaus. Deja lemputės parametrų negaliu pažiūrėti, nes plastikas aplink lemputę išsilydė ir ji nebeišsiima. (Papildymas- radau atsarginę lemputę iš to pačio prožiko: 2.4V, 0.75A. Perkaitinama lemputė pas mane, bet gerai šviečia.)
| Variantas | Įtampa, V | Srovė, A | Galia, W | Santykinis suvartojimas, % |
| Kaitrinė lemputė | 3.6 | 0.95 | 3.4 | 100 |
| 12 x LED | 3.5 | 0.4 | 1.4 | 41 |
Pridėjus dar 4 šviesos diodus, srovė kiek išaugs.
O štai čia “apšvietimo testas”
Išvados:
Palyginus paprasta kaitrinę “kriptininę” lemputę su LED grupe galiu padaryti išvadą, kad LEDai ekonomiškesni energetikos atžvilgiu. Bet čia tik tuo atveju, kai diodai jungiami per specialą reguliavimo mikroschemą. Naudojant primityvius kinietiškus LED prožektorius šitie skaičiavimai gali labai stipriai skirtis. Dėl prietaiso brangumo irgi kita kalba- neskaičiuojant elementų kainos, paprastas prožektorius kainuoja apie 1.5Lt, tuo tarpu LED įrenginys žymiai brangesnis. Ypač su reguliavimo mikroschema.
Tačiau yra dar keli svarbus pliusai šiai LED sistemai. Kadangi naudojamas reguliatorius, tai maitinimo įtampa tampa nelabai svarbi. Ši konkreti schema vienodai švies maitinimo įtampai kintant nuo 2.5V* iki 24V. (*-Prie žemos įtampos, reguliatorius dirba kritiniam režime ir neišspaudžia pilno galingumo ir krenta naudingumo koeficientas. Jungiant 16 diodų, gamintojas rekomenduoja naudoti 12V maitinimą). Ir kuo aukštesnė įtampa, tuo mažesnė srovė. Galios sunaudojamas išlieka pastovus. Ko nepasakysi apie paprastas kaitrines lemputes. Beto, krentant įtampai, kaitrinės lemputės šviesos intensyvumas labai greitai mažėja.
Toliau:
Galutinis produktas: surinktas LED prožektorius. Diodų kiekio nekeičiau. Panaudojau aliumininį korpusą skirta 2 storom batareikom. Teoriškai prožektorius turi veikti ir su paprastom batareikom- 2 x 1.5V = 3V, bet 0.5V darbinis ruožas kiek mažokas. Į korpusą sudėjau 2 Ličio jonų akumuliatorius. Viso ~7.5…8V prie 2Ah. Teorinis darbas nekankinant akumuliatorių ~10 valandų. Rizikuojant pažeisti akumų chemiją- daugiau.
Kiek nuvylė šis korpusas ir akumuliatorių storis. Buvo įdėja sudėti 2+2 akumus, 4Ah (~28Wh). Dabar jie vos-vos netelpa.
Jei naudoti rimtesnius diodus, prašom pasiskaityti apie kitos konstrukcijos LED apšvietimą.
Kur galima rasti truputį teorijos? Norėčiau LED pajungti iš printerio maitblokio, gal pavyktų apšviesti virtuvės kampus.
Manau čia padės tik Google ir kokie nors forumai. Esminė taisyklė kurią dažnai užmiršta pradedantieji ir ne tik: norint efektyviai naudoti LED diodus, reikia naudoti SROVĖS šaltinį, o ne įtampos. Srovės šaltinis duoda stabilizuotą srovę ir jo įtampa vaikšto plačiam diapazone. Naudojant įtampos šaltinį tenka riboti srovę tekančia per diodus su balastiniu rezistoriu. Ant to rezistoriaus ir išsiskiria visa perteklinė energija. Naudojant srovės šaltinius diodus galima jungti nuosekliai (grandinėle) ir taip supaprastinti visą schemą. Savo eksperimentuose naudoju specialias mikroschemas kurių pirkti Lietuvoje nelabai yra. Dabar Texas instruments atsiuntė specialią mikroschemą skirta valdyti galingam (kelių vatų) šviesos diodui. Tokį jungti per balastinį rezistorių būtų nesamonė… Jei ateityje bus daugiau klausimų ir jei turėsiu laiko, galėsiu parašyti kiek ir teorijos.
Jei turėsi laiko -parašyk 🙂 Aš palaukti tikrai turėsiu laiko. 🙂 Šiap tas darbas tikrai nedega, ir pats aišku, pasiknaisiosiu tinkle, gal ką ir rasiu.
Na o jeigu imti 3,5V (ar pan.) transformatorių?
Trafas nėra srovės šaltinis. Jei galingas trafas, diodas arba nešviestu pilnu galingumu arba mikliai perdegtu. Čia dėl pačio diodo A/V charakteristikos. Nėra jis linijinis prietaisas. Visa srovės šaltinio esmė ir yra, kad jis palaiko stabilią srovę. O diodo parametrai kinta ne tik nuo įtampos, bet ir nuo temperatūros. Aišku malonu išradinėti dviratį, bet kol kas impulsinis srovės šaltinis yra ekonomiškiausias variantas. Dabar nagrinėju schema kur detalių visai mažai…
Teko perdarynėti savo prožektorių, nes man jo reikėjo ir dar turėjau nereikalingą GU10 (halogeninės lemputės tipo kur į lubas sukasi) baltų LED lemputę 220V. Ta lempute buvo 1,5W, o jos švietimo galia silpnesnė nei 20W halogenkė. Tad ją mokslo labui išardžiau. Palikau tik tekstolitinę plokštelę su 12 LED. modernizacija prasidėjo nuo to kad vietoj 2×1,5V elem. įdėjau 2×3,75V (ličio elementai). LED sujungiau lygiagrečiai po 2 ir uždėjau šuntuojančią varžą kad eitu sovė iki 100mA. Plokštelę su LED įmontavau vietoj reflektoriaus, o LED su varžom sujunginejau su kabeliu nuo hdd duomenu kabelio, o prie baterijų pajunginėjau per paprastą laidą. Naktį šviečia neblogai, iki 50 m matosi gerai, tik spalva dar akiai neįprasta. Bet manęs nelabai tenkina, nes tokio prožiko beveik neimanoma sufokusuoti. Bandžiau žaisti su BMW žibinto lindze – tai matosi atskiri taškai, o ne vienas.
Atlikau šiokius-tokius matavimus. Plačiau apie tai: http://www.vabolis.lt/2008/09/23/apsvietimas/
O gal imanoma ir sia lempa pajungti nuo kokio sroves reguliatoriaus ar tektu pirma isardyt tuos ledus? http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=71083
Lempa nuo 230V veikia. Tada reikės ardyti…
imi baterija maza ir jungi dioda baterijaj skiriau 3 lt hronai o diodam 17 ir kambarys visas sviesus 😀
[…] iš korpuso. Nuo karsčio lydosi plastikas. Vienas 2Ah Liion akumas. 3. “Darbinis” prožektorius iš keliolikos LEDų išluptu iš WEB kamerų. Du 2Ah akumuliatoriai. 1.5W. 4. Naujas 10W prožektorius. Kol kas tik du […]