ATX maitblokio perdarymas į reguliuojamą laboratorinį šaltinį

Šiaip tai gana paprasta užduotis, tačiau kadangi yra galimybė užsipurtyti negyvai, rašau ispėjimą: Šiame projekte galima prisiliesti prie aukštos įtampos laidininkų kurie turi galvaninį ryšį su žeme. Taip pat, schemoje yra kondensatoriai, kurių sukauptas krūvis gali būti pavojingas gyvybei.

Jau rašiau, kad remontavau ATX maitblokius ir vienas maitblokis buvo ant tiek pasvilęs, kad nepavyko greitai jį atgaivinti. Todėl nutariau panaudoti to maitblokio kūnelį kaip šio projekto donorą. Šiame ATX maitblokyje veikiantis budintis ir pirminė pusė. Problema buvo kažkur antrinėje, žemojoje pusėje.

Užduotis: reguliuojamos įtampos laboratorinis maitinimo šaltinis. Čia “light” versija- išėjimo įtampa nuo 5 iki kažkiek daugiau nei 12V. Užtat daug amperų. “Light” versija todėl, kad nesikišama į transformatoriaus pajungimą. Jei bus noro, parašysiu dar dvi versijas- “normal” ir “advanced” 🙂

Pirmiausia- nuardom viską, kas susijes su 12, 5 ir 3.3V grandinėmis. T.y. visus išėjimo diodus, kondikus, droselius. Taip pat nuardom ir neigiamų įtampų grandines. Pakeliui pašalinam ir ventiliatoriaus valdymą- jį reikės perdaryti pagal kitus principus. Taip pat dalinai nuardom ir paleidimo grandinę. Ją nuardom todėl, kad bent jau šitame modelyje per ją padaryta šiokia tokia apsauga.

ATX workbench PSU

Kad lengviau susigaudyti, įdedų ATX maitblokio schemą. Ji nėra šio modelio schema, tačiau ji leis bent jau susigaudyti kas ir kaip. Po iliustraciniu paveiksliuku yra nuoroda į didelį paveikslą.
ATX workbench PSU
Nuoroda į didelę schemą.

Mus domina šios grandinės: FEEDBACK (schemoje R25 ir R26 sujungimas patenkantis į TL494 1 koją). Man užteko susirasti trumpiklį ir jį pašalinti. Rezistorių R21 analogas liko schemoje, R20 geriau pašalinti arba pamastyti kaip jis veiks. Čia prisilituojam laidelį kuri jungsime prie išėjimo gnybto.
POWER GOOD grandinė padaryta ant LM393 neliečiame nes bent jau mano schemoje ji netrugdė.
Visa feedback ir overvoltage circuit pašalinta: Q10, Q6, Q5 ir Q11 (paveikslėlyje kažkodėl Q1). Ir visa smulkmė aplink juos (pas manė schema kiek skirėsi). Ten buvo prie Q1 ir 4 TL494 kojos elektrolitas švelniam startui ir pora rezistorių. Jie liko. Vietoje paleidimo tranzo Q1 (vėl sakau schema neatiko- mano schemoje ten stovėjo npn ir jo emiteris buvo žemė) pastačiau jungiklį.
Poto per naujo įlitavau dvigubą diodą D18, įdėjau droselį ant žiedo vietoje multidroselio ir L1. Įlitavau kondiką ant išėjimo C30. Čia ir prisijungia kintamas rezistorius. Jo vienas gnybtas prie senojo 12V, kitas prie žemės. Sliaužiklis jungiasi prie feedback grandinės. Iškarto ispėjimas- šis laidas turi būti labai trumpas ir gal net ekranuotas. Veikiančioje schemoje užtenka paimti už šio laido izoliacijos ir išėjimo įtampa moduliuojasi 100Hz nuo tinklo trugdžio.

Jau labai knieti jungti į rozetę? Nėvelnio! Reikia pasitikrinti- reikia išorinio maitinimo šaltinio apie 12V. Jo minusą prijungiam prie išėjimo žemės. O pliusą- prie TL494 maitinimo (12 kojos). Dabar labai gerai būtų oscilografas, bet tiks ir multimetras. Turim gauti tokias reikšmes: DT (4), FB (3) kojos- nulis ar panašiai. Ant CT (5) turi matytis taktinio generatoriaus “pjūklas”. Operacinių (komparatorių) kojyte 1+ (1) apie nulį- čia gi feedback, o aparatas dar neveikia. 1- (2) turi būti 5V iš VREF (14) arba kažkokia mažesnė įtampa. Beja, čia bus jūsų maitblokio “apatinė” riba. Kito komparatoriaus: 2+ (16) apie 0V, nes bent jau schemoje ta koja pajungta prie žemės :). 2- (15) kažkas teigiamo. Mano schemoje ten rodos pirminės srovės apsauga. Išėjimo emiteriai E1 ir E2 (9, 10) pajungti į žemę. O štai kolektoriuose turi matytis stačiakampiai impulsai. Panašūs impulsai užtinkami ir už ryšio transformatoriaus T2 ant galios raktų Q1 ir Q2. Kad pasitikrinti feedback veikimą, galima laikinai atjungti laidą nuo kintamo rezistoriaus kojos ir išėjimo ir perjungti prie VREF (14). Tada sukiojant sliaužiklį link Vref išėjimo impulsai turi išnykti, jei jautriau pasukinėsite, pamatysite kaip impulsai siaurėja (veikia PWM moduliacija).

ATX workbench PSU

Neužmirštam pajungti kokią nors apkrovą (be apkrovos ši schema veiks nestabiliai). Dabar jau galima būtų pabandyti jungti į 230V tinklą. Geriau jungti per kaitrinę lemputę kad apriboti srovę eksperimento metu ir be reikalo nepriduminti kambario. Aš pasinaudojau kitu laboratoriniu maitblokiu kuris turi srovės apribojimą- nustačiau 200V ir apie 100mA ir viskas normaliai veikia ir reguliuojasi. Tik va iškilo mintis, kad reikia padaryti vargšos TL494 mikroschemos apsaugą- tokia pat kaip aprašyta kito maitblokio komentaruose.

Filmuko metu panaudotas silpnoka apkrova, todėl tokios mažos srovės. Tiesa, 200V maitblokio srovę padidinau iki 200mA nes kai gamina ~20W šilumos jau 100mA (200Vx0.1A=20W) srovės neužtenka.

Va toks greitas straipsniukas.
High Voltage

37 replies on “ATX maitblokio perdarymas į reguliuojamą laboratorinį šaltinį”

  1. Jop, man tokia mintis seniai sukasi galvoje 🙂 Si ir advanced versija butu puikios gaires paciam pradet toki “projekta” 🙂

  2. Levai, pataisyk šita sakinį:…Šiame projekte galima prisiliesti prie aukštos įtampos laidininkų kurie turi galvaninį ryšį su žeme”….kažkas čia ne taip 😉

  3. Kai tik tCp palies kibirą vandens ant betoninių grindų, atsistos basas ir pirštu palies aukštos įtampos kondikų pliusą arba minusą, iškarto pataisysiu.

  4. O jus savo įdėjas siūlykit. Nes man gali fantazija atšokti. Beja, gal yra kokie nors projektai kurie įdomus skaitytojams- nes mano mąstymas kiek kitoks ir aš galiu ir nepastebėti kas gi jums įdomu… 😛

  5. Na sitas ATX maitblokio projektas toks ypatingai praktiskai pritaikomas sakyciau 🙂 Patalpines ji ir angliskoj psl. versijoj manau ir uzsienieciu demesio sulauktum

  6. man visai patiktu paskaitinet pvz koki tavo projekta apie gsm termometra 😀 na pvz nusiunti uzklausa ir tau atsiunce 1 ar 4 daviklio temp 😀

  7. Na as ir dar nieko nebandes su gsm gaminti, mazai man dar praktikos todel klausimu N 😉

    Siaip aplamia juk su gsm ir mikrokontrolieriu butu imanoma daug ka valdyti pvz 220v kokios lemputes on off. ar koki siurbli mano manymu tikrai daug ka ir veikimo principas labai butu panasus siu irenginiu

  8. gal iš Mėnulio nukritot ar google nemokat naudotis? Pilnas internetas visokiausių gsm/sms/gprs valdiklių 🙂 Ir Lietuvoj ne viena kompanija šioje srityje turi ką pasiūlyti – signalizaciją, videostebėjimą, telemetriją, automatizuotą valdymą. Jau tiek visko pridaryta, kad neįsivaizduoju ką dar naujo šioje srityje įmanoma išrasti. Kai prieš 7-ris metus pradėjau eksperimentus šioje srityje, tai ir informacijos mažai buvo ir atliekami mobiliakai nesimėtė. O dabar – tik bandykit, darykit, viskas įmanoma 🙂

  9. O jei pas mane stovi ne TL o KA 2005 429590548H mikrė? Ir man itampa nuo 12V reikia iki 14V sukelt?

    http://obrazki.elektroda.net/81_1183199733.jpg
    http://obrazki.elektroda.net/16_1183199751.jpg
    http://obrazki.elektroda.net/22_1183199773.jpg
    http://obrazki.elektroda.net/28_1183199849.jpg
    http://obrazki.elektroda.net/49_1183199865.jpg
    http://obrazki.elektroda.net/31_1183199882.jpg

    SU TL494 buvo paprasta, Nuo 1 kojos stovėdavo varželė R20- 3,9kom į žemę .
    Ja regulioji ir keičiasi išėjimo U.

  10. nu tai susirandi padorų aprašymą ar išmoksti kinų kalbą ir vėliava į rankas. Arba susirandi kitą maitblokį 🙂

    Šiaip principai nepasikeičia, viskas tas pats, tik kitoks čipas.

  11. zinau kad butu uzsiknisimas tai daryt bet vistiek pasiulysiu imi tuos paveiksliukus per koky abby readery praleidi kad kinu raides atpazintu ir tada gali bandyt su google translate verst

  12. jumoristai… 🙂
    Nieko nereikia ten skaityti kinietiškai, užtenka to vieno paveiksliuko. Tereikia tik biški pagalvot … arba kaip vėl sakau, pasiimti kitą maitblokį.

    Visada įvertinkit savo darbo laiką. Gal galima sutaupyti paėmus kitą variantą.

  13. Na pradžiai, jei jau galvojate skaityti kiniškai, manau užrašas straipsnio viršuje raudonomis raidemis kaip tik jums. Čia schemutė ne su mikrokontroleriu, logika ir saugiomis įtampomis ir srovėmis, tad gal griau neeksperimentuokite 🙂

  14. “Ir gudri višta kartais subinę išidilgelina” (ar koks ten posakis). Pačiupinau aš kondikus, tiesa pagriebiau už vieno (100V, nes maitinau iš 200VDC maitinimo). Gana smagiai kanda. O jei būčiau čiupinėjęs be izoliavimo trafo? Gera nepasirodytu. Todėl atsargiai su ATX maitblokiais.

  15. Va, kazkas kalba apie ATX PSU 12V rail’o pakelima iki 14V.. Ar neiseitu is to paprastas rugstiniu akumu pakroviklis? Tik speju reiketu kazkaip apdirbti apsauga, jie lyg nemegsta staigios apkrovos.. Vis geriau butu nei klasikinis trafas-diodu tiltelis 🙂

  16. eik galetum daugiau apie pati maitblokio testavima parasyt kaip pratestuoji elementus… ir kokias cia dalis ant schemos parodyt ka ismetei

  17. Gal gali daugiau aprasyt apie maitbloki kaip jis veikia kaip patikrinti trafukus kaip tu kondikus patikrini juos islituoji ? ar tikrini schemose?
    tikrini pvz varzas? ar jei jos nesimato kad kur parukusios tai jos kad sugestu retai pasitaiko?

    stabilitronai? tikrini ?
    droseliai ?
    optrona ?
    daugiau info bootu aisku cool isvis jei video susuktum rolika kaip ka testuoji su ossilografu kur ka ziuri bootu isvis cool

  18. Gugliui: kaip aš parodysiu, jei schema neatitinka realybės 🙂 Gi rašiau kurias dalis reikia išmesti ir kokios įtampos turi likti ant valdančios mikroschemos. Išmestas beveik viskas kas susije su 3/5/12V grandinėm.

    Arnui: Kondikus galima patikrinti ir neišlitavus su ESR matuokliu. Jei kažkas parūko, pirmiausia galvojam, ar apsimoka remontuoti, nes dažnai parūksta ir brangesnės detalės.
    Tikrinu tranzus, išėjimo diodus, budinčio maitblokio smulkesnius diodus. Jei kažkur įvyko nelaimė, reikia pagalvoti, kad įvyko gedimo metu- pvz. jei prasimušė koks diodas, kad gavosi, kai beveik neribota srovė nutekėjo grandine- kas pakeliui žuvo.
    Jei tikrai norisi juos remontuoti siūlyčiau pasiskaityti keletą knygučių (jei moki rusų kalbą). Galėčiau atsiusti.

  19. Administrator raso
    Jei kažkur įvyko nelaimė, reikia pagalvoti, kad įvyko gedimo metu- pvz. jei prasimušė koks diodas, kad gavosi, kai beveik neribota srovė nutekėjo grandine- kas pakeliui žuvo.

    Tai papasakok daugiau kokie tau buvo pasitaike gedimai .. apmastymu kodel taip nutiko ir kas sudege… ar nuo dulkiu ar nuo to kad ventiliatorius uztrigo pradejo kaisti ventiliatoriaus valdymo schema bet ar nuo to sudega pargrindinis valdymas? vent bloko?

  20. Kokie pasitaikė gedimai? Dažniausiai- kondikai. Kol useris laiku pastebėdavo, viskas gerai, jei užlaikydavo ilgiau- fataliniai sproginėjimai.
    Ypač budinčiuose- pareina budintis, dažnai pareina ir motininė.
    Poto VST/RST šėlionės- per didelė įtampa rozetėje. Srogsta diodai (tiltelis), tranzai, kartais net elektrolitai. Miršta budintis- tranzas, perdega trafas (jo vielutė žymiai plonesnė nei saugiklio). Antroje pusėje be kondikų kelis kartus mačiau pramuštus diodus- užsitrumpina ir viskas.
    Dar būna tokių gedimų, kur neaišku kur kas nusimušė. Pvz. ant darbastalio guli vienas- nepasileidžia budintis, palieti pirštu (izoliuota!)- pasileidžia. Kažkur kažkos parametras parėjo. Bet giliau nagrinėtis tingiu- laiko gaila.

  21. voliojasi keletas neveikianciu maitblokiu pradejau juos krapstyt iskilo ivairiu klausimu:
    1. pajungi patrumpini zalia su zeme matuoji su testeriu tarp com ir +5V stand by jei ten rodo +5V reiskias su budincia grandim viskas ok?
    Ant mikruskes KA7500B koju Vcc 12kojos su 7koja ground 4.9V tiek ant veikencio tiek ant neveikiancio maitblokio paleidus veikianti apkrovus 12v 50w lempute 12 grandine lempa sviecia o ant 12kojos su 7koja matuojant 4.9v ???
    nors datesheet raso reik min 7 iki max 40V tame tarpe tai cia truputi nepagaunu gal kas paaiskins???

    Cia su veikianciu paleistu maitblokiu testai
    2. Mikruskes KA7500B kojos
    7koja +1koja =2.485V
    7koja +2koja =2.507V
    7koja +3koja =1.703V
    7koja +4koja =0.081V
    7koja +5koja =1.587V
    7koja +6koja =3.618V
    7koja +7koja =0V
    7koja +8koja =1.615V
    7koja +9koja =1.003V
    7koja +10koja =5.08V
    7koja +11koja =5.04V
    7koja +12koja =4.97V
    7koja + 13koja =12.64V jei sia koja atjungtum butu 0v abu tranzai mikruskes veiktu kartu lygiagreciai tai suveikdintu abu jegos tranzus ir isvestu isrikiuote jegos grandines????

    7koja ground + 14koja = 1.6v ??? Uref 14koja turetu but +5V o matuojant tik 1.6v ant veikiancio matiblokio paleisto dirbancio ????

    7koja + 15koja 0V reiskias kad nenaudojama si apsauga????
    7koja + 16koja 0V reiskias kad nenaudojama si apsauga??? nuo sroves?

    3. Kitas maitblokis tik padavus ~220V pasileidzia iskart nereik trumpint zalio su juodu tarp zalio juodo 3.8V kur problema?

    3. tarp katru kontaktu reikia įkišti kintama poteciometra, kad valdytusi išejimo ytampos atx matblokio tarp 3 ir 4 ?

    kad padidint itampa vietoj 12V padaryt 14V tai reik dvi varzas kurios ant KA7500 1 kojos ateina gryztamo rysio 12V ir 5V keitaliot? tai yra viena kazkuria ar abi iskart didint ar mazint ?

  22. dar gana keistas momentas ka7500b 10koja 11kioja 12koja sujungti i kruva 12koja maitinimas mikruskes paduodamas o 11 ir 10 mikruskes isejimo tranzas o jo kojos kolek ir emiterio i kruva sujungtos tai tas tranzas isvis jokios itakos jo valdymas nebedaro nes ar taip ar taip uztrumpinta ir dar paduoda 12kojos maitinimas 4,9V nors mikruske raso kad turetu uzsimaityt nuo 7 iki 40 V tosiose ribose
    kaip tuomet valdoma jegos grandine jei tik vienas tranzas naudojamas mikruskes ? o kitas uztrumpintas

  23. Pasiemiau maitbloki ir ir radau jame apsaugaiideta mikre lm339. Kaip man ja pjaut? Schema praktiskai tokia http://electro-tech.narod.ru/schematics/power/comp/jnc_200-atx.gif . Galvoju permest 12V trafo isvadus ant 5V ir viska irnkt ant 5V takeliu kaip parodyta http://www.qrp4u.de/docs/en/powersupply bet ka daryt su ta lm339? neradau jokio pavyzdzio su ja. Tarkim paduodu jai priimtina itampa ant D32, bet ka tada duot i +5V ir – 5V R44, D28, R81 galuose?
    Gal isvis ismest sita gabala http://www.talpykla.com/files/2449/My%20Documents/jnc_200-atx.jpg ir palikt be jokiu apsaugu? Jei sudegs nebus labai gaila, bet ka tada dar reiktu perdaryt? Uztektu 4 koja tl494 i minusa paduot?

  24. Vidmai: giliau nagrinėtis maitblokio veikimą be oscilografo labai sunku. Ant maitinimo maža įtampa gali būti dėl kondikų problemų. Beja, kai kurios PWM mikroschemos yra mažavoltės.
    Dėl mode (režimo) kojos esi teisus- todėl niekur nekalbama apie jos perjungimą.
    Uref būna visokie. Pas senas TL494 – 5V, pas naujoviškas- apie 1.5V. Tai nesudaro jokių problemų.
    Jei maitblokis pats pasileidžia, tai paleidimo grandinėje ir yra problema. 🙂
    Dėl varžų pakeitimo kad pakeisti įtampą… reikia suprasti kaip veikia mikroschema. Principas toks- mikroschema lygina dvi įtampas. Dažniausiai Vref su išėjimu. Jei Vref =1.6V tai rezistorinis įtampos daliklis dalina 12V iki 1.6V.
    Antro komentaro nesupratau.

    Seniz: Taip galima išmesti, tik reikia pasirūpinti nauju įtampos dalikliu. Arba išmesti kiek mažiau rezistorių… R55-R58 ir R62. Dar reikia pagalvoti apie R48 ir R87 darbą.

  25. pizda eksploreris užlūžo ir mano komentaras dingo.
    R58 tai viršįtampio apsauga. Jį, ir detales į viršų šalinti.
    R48 ir C tai laiko grandinė. Kogero vėlina reagavimą į įtampos pokyčius (arba švelnina).

  26. Laba,

    kompiuterio maitinimo bloko perdarymu i reguliuojama uzsiimu jau koks 1.5 menesio. Nors tiksliau reiktu sakyti, kad kokie 5 vakarai, nes po kiekvieno vakaro kiek dingsta entuziazmas ir numetu iki kito entuziazmo ir laisvo laika atsiradimo…

    Tai senas (net ne ATX) maitinimo blokas. Naudoja TL494 analoga ir schema panasi i keliu internete rastu misini. Nuardziau PowerGood schema ir virsitampio kontrole. Pakeiciau kondensatorius didesnes itampas atlaikancius (viena ankstesniu susprogdinau 🙂 ). Yra tikslas padaryti is 5V saltinio, reguliujama, pvz. 2.5-15V ar pan. Valdymo schema maitinasi is +12V isejimo rites per savo dioda (nors po jo testeris rodo net 22V, o ne 12V) ir neturi jokio pagalbinio saltinio. Keista kaip ji pasileidzia, kol nera tu 22V…
    Bet grizkim prie pagrindines problemos iki kurios esu priejes siuo metu. Griztamasis rysys kabo tik ant +5V grandines per dalikli ir yra lyginamas su VREF = 2.5V, kuri gamiona pati TL494. Jei tik tame daliklyje vietoj pastovios varzos ilituoju potenciometra ant 7cm ilgio laidukuku, schema cypia, blogai stabilizuoja (sokineja itampa, ir labai nemegsta pajungtos apkrovos, pvz. 12V 55W masinos lemputes). Ilgai galvojau kas per beda, kol padariau eksperimenta – ant to dvieju 7cm ilgio laiduku pakabinau lygiai ta pacia 4.7k varza is daliklio. Schema irgi cypia. Ilituoji varza tiesiai i plokste viskas ok, palieki ant laido pakabinta – vel cypia. Taigi beda, kad net i maza laido gabaliuka indukuojasi itampos ir tas visiskai isderina schema. Paskutiniame variante ilitavau potemciometra i plokstes krasta, kur bereikia vieno 4cm ilgio laido iki mikroschemos kojos. Scema dirba stabiliau bet vistiek biski cypia. Prie to trumpo laiduko izoliacijos prisilieciu vienu pirstu nieko kito neliesdmas – cypia garsiau. Zodziu viskas ten zadinasi. Jauciuosi lyg su kokias dideliais dazniais dirbciau, nors dazni uzduoda R=12k, C=1.5nF, tai f turetu buti apie 56kHz…

    Gal kam teko su tokiais dalykais susidurti? Kaip to isvengti? Kai vel atsiras entuziazmo kariauti su susizadinimu, bandysiu imti ekranuota ta 4cm ilgio laiduka ir pati potenciometra deti i koki ekrana. Nzn ar pades…

  27. Sprendimas paprastas:

    1. Naudoti ekranuotą laidą.
    2. Padidinti srovę per įtampos daliklį. Jei dabar viso įtampos daliklio schemos varžą ~10K, tai ji proporcingai sumažinti iki 4K ir trugdžių jautrumas sumažės 2 kartus. Galima įdėti mikrobinį kondiką kuris suvalgys aukšto dažnio triukšmus.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *