Tavo-mano vamzdyje jau prieš kelias dienas įdėjau filmuką apie sidabro elektrolizę. Dabar atėjo laikas pažaisti su brangesniu metalu. Todėl pradžioje surinkau visas turimas laboratorijos atliekas ir sulydžiau į vientisą gabaliuką. Poto užsiimiau auksakalyste ir ištaškiau tokį plokščią daiGtą.
Tai bus pradinis elektrodas- anodas, kuris tirps. Vidutinė aukso koncentracija apie 97.5%. Taršalai matosi fotkėje. Iš kur ten papuolė rutenis neįsivaizduoju. Gali būti, kad XRF spektroskopas nusihaliucionavo. Tačiau nesvarbu. Kitas elektrodas- katodas bus iš titano. Radau gabaliuką šarvo– 99% titano ir 1% mangano. Manau tiks. Kadangi medžiaga brangi, elektrolito kiekis bus minimalus. O mažą talpą labai lengva apversti ir viską išlieti, todėl pasinaudojau lazeriu ir padariau elektrolizerio laikiklį. Laikiklis pasistato ant magnetinės maišyklės, o stalinė lempa šildo. Kita problema- elektrolitas. Čia ne padengimas, todėl nereikia toksinių cianidų. Čia užtenka aukso chlorido tirpalo. Tačiau tokio neturėjau. Tačiau yra labai paprastas metodas pasigaminti chlorida su ta pačia elektrolize. Elektros pagalba labai lengva ištirpinti tokį sunkiai tirpinama metalą kaip auksas. Todėl sistema užpildom distiliuotu vandeniu, šlakeliu švarios druskos rugšties ir paduodam įtampa:
Matosi, kad skysti pasidarė nepermatomas- ten daugybė dujų burbuliukų. Vienoje pusėje chloras, kitoje vandenilis. Po kažkiek laiko skystis praskaidrėja ir burbuliukų tiek daug nelieka. Dingsta ir smarvė.
Dar užmiršau pasakyti, kad mano auksas užterštas sidabru, tai tas sidabras krenta gabaliukais ir trugdo. Todėl ant elektrodo uždėjau maišiuką. Tada viskas žymiai geriau gavosi.
Po kažkiek laiko vienas elektrodas nutirpo. Liko tik dalis virš elektrolito, o ant kito elektrodo susikaupė puri masė kuri atrodo taip:
Gautas metalas perplaunamas ir sulydomas. Pakartotinė analizė parodė, kad metalas jau grynesnis.
Svoris aišku mažesnis, juk dar gana daug liko anodo, o ir tirpalas geltonas ir prisotintas. Ištraukti auksiuką iš ten labai paprasta. Svarbiausia, kad pats principas lengvai atkartojamas, aišku jei laikytis instrukciju ir dirbti su atitinkamo švarumo medžiagom.
Beja, reikia laikytis saugumo technikos taisykliu bent jau tam, kad auksas kaip ir sidabras labai terlioja pirštus. Gynas auksas gal nelabai matosi- raudonos dėmes, o štai sidabras iškarto matosi- juodos dėmės lieka kol nepasikeis odos sliuoksniukas.
Nu ir filmukas:
Levai, o tai Tavo pagrindinis darbas yra susijęs tik su tauriųjų metalų išgavimu iš laužo ir perdirbimu? O visos šios perdibtos produkcijos patekimu į rinką jau, kaip suprantu, ne Tavo rūpestis? 🙂 Kaip reaguojat arba kaip jūsų darbui atsiliepia rinkos kainų svyravimai?
ne, mano darbas susijes su tiksliu matavimu. Čia šiaip žaidimai ir naujų įdėjų generavimas. Nes gryno produkto kaina didesnė nei visokio šlamšto.
Kaip reaguojam į kainų svyravimus? Kaip ir visi kiti- kai kainos kyla, kyla ir supirkimo kaina. Kai krenta- krenta ir supirkimo kaina. 🙂
Tam yra žmonės kurie stebi biržos grafikus ir panikuoja. Aš stengiuos nežinoti kiek kainuoja, nes jei pradėsi eksperimenta įsikalęs į galvą, kad ta juostelė aukso kainuoja virš 1700Lt, tai praeis visas žaidimo malonumas 😛
Hmm, o aš galvojau, kad įdomiau tuo žaisti, kuo brangesnis aparatas arba medžiagos 😀
Tai taip išeina, kad elektrolizė bene efektyviausias būdas gryninti metalus?
O tai dar klausimas su dėl tikslaus matavimo, tai realiai kur ten tikslumą dar galima išplėsti, kai pašonėje pas tave yra spektroskopas? Ir kaip matyti toje lentėlėje 99,99% 🙂 Nebent daugiau skaičių po kablelio su atitinkama paklaida?
Su šiuo XRF tikslumo didesnio nepadarysi. Galima tik didinti ekspozicijos laiką ir tikėtis kad rentgeno spinduliai pataikys ir išmuš fotoną iš nešvarumo. Šiaip, akimis žiūrint, lygtai ir yra mažyčiukai pikai ant Ag spektro. Bet labai arti foninio triukšmo.
O šiaip, jei reikėtu tikslumo, tai galima medžiagą ištirpinti ir sumaitinti ICP, ten teoriškai galima 1/1000000 pamatyti. Jei labai labai gerai sumaišyti etalonus, galima būtų dar kelis nulius pridėti.
O dėl elektrolizės- taip, tai vienas iš geriausiu metodu gryninti jau ir taip grynas medžiagas. Jonai su savo elektros potencialu gana tiksliai laikosi taisyklių. Šiaip, pramonėje naudojamas dar vienas ekstremalus metodas- išlydom puodą aukso ir pučiam į jį chloro dujas. Chloras išpučia visas priemaišas ir lieka grynas metalas… chmm. skystas metalas, chloras… tručizna kaip reikiant.
O šiaip nereikia daug skaičių po kablelio- tarptautinis standartas leidžia ne mažiau 996, rusiškas 999. Dar svarbu, kad neliktu egzotikos- pvz. pas sidabrą negali būti cinko. Net pėdsakų.
Nebandėt rankų citrinos rūgštele plaut, turėtų padėt, nors kai auksas negarantuoju… Bet nuo aliumo, geležies ir vario purvo padeda…
Čia ne išorinis purvas, metalo druskos papuola į odos vidų, ten chemija- redukuojasi iki metalinės formos. Kaip nuotraukos išsiryškina. Sidabrą dar galima jodu ištirpinti, poto foto fiksažu išplauti. O štai aukso niekas nepaims.
Bet čia toks plonas sluoksniukas, kad vidutiniškai per 4 dienas odos sluoksnis pasikeičia ir nieko nelieka. Dabar va jau beliko dvi nedidelės dėmelės ant piršto. O štai nuo nagų nelabai nuvalysi, teks laukti kol nuaugs.
Kokia elektrolizes itampa, srove?
Srovę turiu užsirašęs darba į žurnalą. Atmintinai nepamenu. Jei domitės, rekomenduočiau knygutę Аффинаж золота, серебра и металлов платиновой группы, O. Е. Звягинцев, išleista 1945 metais ir kogero neperleista 🙂
Kita knyga matosi nuotraukoje: Recovery and Refining of Precious Metals, autorius C.W. Ammen.
Labai plačiai pasakoti apie technologijas negaliu, nes eksperimentus finansuoja darbovietė ir teoriškai visa atkasta informacija jiems ir priklauso.