Category Archives: Chemija

Vamzdinė krosnis

Prireikė eksperimentui vamzdinės krosnelės- reikia konvertuoti iridžio oksidą į iridžio metalą. Viena bėda- iridžio oksidas lengvai garuoja. O kaitinti reikia vandenilio atmosferoje.

vamzdine krosnis

Todėl iš visokių atliekų (elektrotechninės dėžutės, poros sudaužytų lempų, plaukų feno ir seno stikliuko nuo Leco aparato) gimė toks agregatas.

Deja, termokontroleris nėra PID, o paprastas ON/OFF ir dėl sistemos innercijos žiauriai netiksliai veikia. Bet eksperimentams tinkamas. Vandenilis tiekiamas iš Generatoriaus – vienos iš archyvinių agregatų.

vamzdine krosnis

Gerai palaikius, viduriukas gerai kaista:

Ir oksidas i metala

Pagal miltelių pokyčius, reakcija veikia. Bet neaišku kiek medžiagos praradau.

Ugniniai peniai

Toks trumpas xxx postas. Ateinančiam postui reikia pasiruošti keletą chemikalų ir netikėtai gavosi egzotiška nuotrauka:

a
Tai toks savaime augantis vamzdelis iš kurio galo veržiasi liepsna ir ta pati medžiaga kuri ir formuoja vamzdelį. Kažkokio tai fizikinio ar cheminio kaprizo dėka, tie vamzdeliai gavosi kaip bybukai kurie spjaudo ugnimi.
Continue reading →

Aukso viela

Šiam postui reikalingas “diskleimeris”: Iš kur gauti tokius chemikalus be atitinkamų leidimų aš nežinau. Šios cheminės medžiagos pavojingos, o su kai kuriomis kombinacijomis- nuodingos. Jei kils mintis daryti cheminį aukso gryninimą namų sąlygomis, galiu pasakyti, kad šis biznis nėra pelningas- per didelė savikaina ir per maža marža. Apsimoka tik tada, kai dirbama su kilogramais, o tokiais kiekiais vartosi tik didelės chemijos įmonės. Gal kokioje rusijoje, kur visiems nusispjauti ant ekologijos ir sveikatos ir kur pusė chemikalų galima pavogti tai dar atsipirktu.
Antras diskleimeris- kas parodyta, tinka tik mažiems kiekiams, laboratorinėms sąlygoms, kai eksperimentui prisireikia gryno metalo. Patikėkit, bandant didinti mąstelį gaunasi daug problemų ir feilų- patikėkit mano patirtimi ir praktika. Ir visdėlto, jei norite kažką daryti tokio- pasidomėkite Italijoje gaminamom perdirbimo linijom.

Taigi, mums reikia aukso vielos. Gryno aukso vielos, kur švarumas yra 999+. Kaip pradinė medžiaga buvo panaudotas visoks auksinis šlamštas- atliekos nuo mikroschemų, sutraukytos grandinėlės ir net motinos dantis (kažkada išmainiau į naujus šiuolaikinius protezus). Auksas nėra grynas- detalės užterštos visokiais metalais, grandinėlės apie 50%, dantis buvo gal 70% (dantistai pavogė). Visi aukso gabaliukai buvo kažkada sulydyti į mažus blyniukus.
Šiuos blyniukus reikia ištirpdyti rugštyje- karališkoje, aqua regia. Tačiau, jei metale yra daugiau nei 10% sidabro, tai blyniukas netirps (reikia metalą skiesti auksu arba variu).

Au valymas
Continue reading →

Žalvariavimas

Straipsniukas turėjo būti apie cinkavimą, bet gavosi nelabai. Todėl trumpas straipsniukas apie cinko reakciją su variu.
Efektas remiasi tuo, kad cinkas (ir alavas) prie aukštesnės temperatūros susimaišo su variu. Ir net nereikia pasiekti metalo lydymosi temperatūros. Su alavu kažko gražaus nesigauna- bronza nėra labai išvaizdi. O su cinku gaunasi kitas lydinys- žalvaris.

zalvaris
Pradinis metalas- varis. Cinkavimas iš abiejų pusių. Pradinis metalas buvo nelabai švarus, o ir cinkavimas man nesigavo. Ir po terminio apdorojimo.
Continue reading →

Cheminis Alavavimas

Cheminis vario alavavimas? Jo, dar yra elektrolizinis ir “mechaninis”, kaip paprasčiausiai varis aplituojamas. Čia kalbėsim apie labai konkretų variantą- kaip alavu dengiamas varis norint apsaugoti nuo pajuodavimo. Paviršiuje susidaro plonytis alavo sluoksnis, kuris palaipsniu pavirsta bronza (ypač prie didesnės temperatūros).
Daugiausiai šis metodas naudojamas savadarbių PCB padengimui, kad varis lengviau lituotusi ir plokštė gautusi graži, be pirštų anspaudų.
Šis metodas nenaudoja elektros- nusodinimas vyksta “automatiškai”, todėl vario elementai neturi susijungti į vieną grandinę.

Reikės šių chemikalų:
alavavimas
Deja, tiokarbamidas nepakeičiamas. Jis kartais naudojamas sidabro valymo skystyje (deja negaliu nurodyti konkrečiai, nes Lietuviški juvelyrikos priemonių pardavėjai nesilaiko LR įstatymų ir neįdeda saugos duomenų lapų į aprašymus. Jei kenkia “vaisiui”, tai tikrai didelė tikimybė, kad ten tiošlapalas). Man pasisekė- nors jau suseno, bet veikiantis buvo spintelėje. Alavo chloridas sunkiai tirpsta vandenyje, net kiek pridėjus druskos rūgšties. Čia jis toks geltonas gavosi tik todėl, kad aš semtelėjau šaukštą (žiauriai per daug) nes man negaila- keli kg alavo chlorido jau irgi suseno.
Continue reading →

Nikeliavimas

Norėtusi pasakyti- “Nikeliavimas buitinėse sąlygose”, bet pas visus vis kitokios tos “buitinės sąlygos”. Kartais pas žmones guli visokių chemikalų, o kartais nieko nėra. Todėl teko kiek pagalvoti, kaip receptą pritempti prie prieinamų sąlygų, bet neperžengiant proto ribų su actu ir valgoma druska.

chemikalai - nuodai
Čia va gal mano “buitinė chemija”, bet tikrai ne pas visus bus tokia pati. Beja, chemikalas kairėje, anot mūsų valdininkų, yra baisesnis už chemikalą dešinėje. Gal dabar jau pasitaisė. Chemikalo dešinėje tikrai nereikės šiam eksperimentui, tačiau chemikalas kairėje, nors neprivalomas, bet gali būti naudingas.
Kokį rezultatą norim pasiekti? Gauti stabilų nikelio padengimą kuris tvirtai prikibtu, būtu plastiškas (nebijo mechaninio lankstymo- galima nikeliuoti spyruokles). O jo grožis tai jau kaip gautųsi tai taip ir gerai. Nors gavosi visai nieko. Armatūra iš senesnio posto visai žvilga.
Continue reading →

Sidabras ir magnetas

Senas video:

Magnetas indukuoja srovę. Srovė gerai teka sidabru ir trumpina. Srovė tai daug amperų. Daug amperų indukuoja magnetinį lauką kuris priešingas magneto laukui. Ir todėl stipriai stabdo. Jei sidabras būtų superlaidininkas, tai magnetas iš viso nenukristu.

Ir taip, tai kilograminė sidabrinė moneta.