Nu jo, Levas visiškai apsileido ir nieko įdomaus nerašo… Taip tai teisybė. Kažkaip susiklostė aplinkybės, kad visiškai nėra laiko hobiui ir panašiai. Todėl traukiu iš archyvo nepilnavertiškus straipsnius ir dedu čia.
Laikrodžio valandų ir minučių mechanizmas. Teoriškai viskas labai paprasta- vienas apsisukimas duoda 1/12 kito apsisukimo, arba paprasčiausiai dalyba iš 12. Tačiau…
Šiame poste panagrinėsiu eksperimentus su plastiko pjaustymu ir graviravimu aplamai. Poste bus daug fotkių, kai kurios darytos mikroskopu todėl keista kokybė.
Prisirinkau keletą atraižų- tai standartinė faniera, Senukuose parduodamas “organinis stiklas” su brendu “hobby glass” ir “no name” kur parduodami mažais gabaliukais, senas tarybinis organinis stiklas (kuris net turi krakeliūras dėl senumo), kiniškas “akrilas” skirtas lazeriams.
Kadangi jau yra lazeris, o po kelių metų lazeris bus pas kiekvieną žmogų namuose 🙂 reikia kiek parašyti kaip su paprasčiausiu Coreliu paišyti fanierinius niekučius.
Pirmiausia išsimatuojam naudojamos fanieros storį. Tada CorelDraw programoje pasirenkam “tinklelį” (grid) ir nustatom ji lygiai tokiam pačiam išmatavimui. O toliau paišymas visiškai paprastas- tereikia įjungti savo erdvinį mąstymą ir paišyti kaip languotam sąsiuvinyje.
Pirmas projektas- klasikinė dėžutė.
Sveikiname visus dzin-budizmo gerbėjus. Siūlau susikonstruoti šį maldų mechanizmą.
Labai ramina nervus, tiesiog galima sukti rankose ir jūsų ramybės ir dzin koeficientas tik kyla ir kyla. Dėmesio, jei šalia stovi kokie nors ne dzin budizmo pasiekėjai tai tada galimos problemos- mašinėlė kažkaip sugeba ištraukti kantrybę iš aplinkinių. Todėl tie pašaliniai gali jus aprėkti, švelniai primušti ar net atimti kulto priemonę. Būkite saugūs.
Čai filmukas nekokybiškas, kuris rodo, kad visdėlto ji sukasi.
O jei rimčiau, pabaigiau, bent jau kiek man reikėjo, dantračių paišymo softą. Po daugybės metų panaudojau mokyklines žinias apie sinusus, kosinusus ir net arcsinusus. Eiktupeklon!
Kiniškas lazeris padarytas bet kaip. Šita jau žinojau. Šiandien norėjau apžiūrėti kaip padarytas fokusuojantis lęšiukas ir kaip ji ten patobulinti su oro tiekimu. Pakeliui, jei reikia, išplauti galimas nuosėdas. A dar, papildomai nusipirkau atsarginį stikliuką.
Kita pusė- paprasčiausias lygus aliuminio gabalas su kreivai išgręžta skylute. Jokio idubimo lęšiukui nėra. Kai prisuki, lešiukas grubiai traiškomas tiesiogiai aliuminio.
Continue reading →
Jei turi pjaustanti lazerį, tai reikia būtinai išsipjauti kelis dantračius. 🙂 Čia toks įstatymas tikriausiai.
Tačiau dantratis yra ne šiaip abstraktus piešinys, o griežtas matematinis reiškinys. Todėl rankomis dantračio nenupaišysi… Yra specialus softas paišyti dantračius. Tačiau vienas softas mokamas, o kitas softas neduoda vektorinio paveiksliuko reikalingo lazerio pjovimui. Ką daro tokiu atveju Levas? Aišku iš pradžių stipriai guglina. Poto nervuojasi, poto prisimena, kad kiekvienas CorelDraw softas savyje turi Visual Basic.
Todėl pirmiausia bandoma bet kaip programuoti… poto suprantama, kad dantratis yra siaubingai sudėtingas. Ir kad jam galima pritaikyti daugybę parametrų. Kad kai kurie parametrai kinta nuo dantračio diametro…
Taigi, kaip paišyti dantračius Corelyje:
Spaudžiam čia:
Continue reading →
Skaitytojai prašė filmuko. Vieną padariau, bet pradžiai keletas iliustracijų.
Kažkas prašė pažiūrėti kas bus jei pjausiu ploną juostelę. Čia atlieka ir matosi kažkur 1 mm pločio juostelė. Pati juostelė dar matysis ir filmuko pabaigoje.
Continue reading →
Šį savaitgalį tvarkiau rūsyje ventiliaciją, nes lazeris išsikraustė ten. Todėl nieko elektroniško nebus. Užtat kaip be šito:
Pjovimo greitis (max lazerio galingumas):
3.65 mm faniera (3 sluoksniai) ~15…16 mm/s.
4 mm organinis stiklas iš senukų ~5 mm/s.
Organinis stiklas pjaunamas smirda degusiu polistirolu. Čia tas kur pjaunant paprastu lobziku veliasi ant pjūklo. Kažkur turiu ir akrilo, bet dar neradau.
Greičius dar kogero reikėtu tikslinti.
Organinio stiklo kraštai stiprokai apsilydo- svastikėlio elemento plotis 5mm, išsididinus nuotrauką matosi kaip ir kiek apsilydė. O faniera kaip ir gerai pjauna.
Pašalinau kinišką medžiagos tvirtinimo sistemą. Vietoje jos naudoju kol kas aliumininio radijatoriaus groteles. Deja jos “metalinės” spalvos, tai kartais pablikuoja spindulį- matosi ant fanieros, kad kartais pasvyla kita pusė.
Nu, vieni pasakys- neturi kur pinigų dėti. Kiti pasakys trumpai- durnius. O kiti pasakys, kad berniukai niekada nenustoja žaisti su žaislais, tik su amžiumi žaislai brangesni. Ir čia ne apie automobilius…
Tai užėjo bzichas, ir už 2350Lt ir 81 centą nusipirkau aš Kinišką CO2 lazerį. Čia jau kaip sakoma brutto. Su atsiuntimu ir atnešimu į vietą (visdėlto 28kg). Vežėjas UPS, prekė iš UK, tai importo ir PVM mokesčio nėra.
Teoriškai 40W, praktiškai BBŽ.
Continue reading →
Taigi reikia parašyti ką nors į vandalizacijos skyrelį. Va jums, 70W išėjimo, CO2 medicininis lazeris. Tiksliau pati lazerio lemputė. Pats maitblokis buvo geros spintelės dydžio ir maksimali naudojama galia buvo apie 5kW. Nekoks naudingumo koeficientas- sunaudojam 5kW, o pagaminam 70W spinduliuką… kuris pjausto mėsa ir viską aplinkui.
Lazeris šiai didokas, va nusifotkinau šalia jo:
Čia lipdukas informuojantis, kad reikia saugotis ne tik tiesioginio spindulio, bet ir galimų atsitiktinių atspindžių.
Čia lazerio galo veidrodžiukas. Jis pagamintas iš kažkokio kristalo. Deja, pats veidrodėlis pažeistas vandens. Vanduo pateko iš aušinimo sistemos. Šiaip šitas lazeris labai seno modelio. Tai taip vadinamas “srovinis”, atviras lazeris. Pačioje lempoje yra du konturai- vienas aušinimo, užpildytas paprasčiausiu vandeniu, o štai kitas konturas užpildytas angliarūkšte su nedideliu argono ir rodos neono dujų kiekiu. Šios dujos švyti, ir optinis generatorius užsirezonuoja žemesnio nei standartinis infraraudonas dažnyje.
Čia kitas veidrodėlis- pusiau skaidrus išėjimo veidrodžiukas. Jis jau geresnio stovio. Lazerio spindulys gaunasi maždaug tokio dydžio kai šitas veidrodukas. Toliau spindulys patekdavo į veidrodinę pertvarą kuri nukreipdavo spindulį į galios matuoklį (taip pat aušinama vandeniu) arba link išėjimo. Pakeliui kirsdavo pusiau skaidrų veidrodį, kur prie pagrindinio spindulio prisidėdavo raudonas “taikymosi” lazeris. Toliau spindulys matyt kažkaip fokusuodavosi, nes niekas nepjaustys mėsos su 1 cm diametro spinduliu. Šios dalies neradom.
O štai čia lazerio vamzdžio galas. Matosi aušinimo ir dujų išleidimo vamzdeliai. Bei mėlynas katodo elektrodo pajungimas.
Šiaip už $180 (+S&H) galima nusipirkti 20W išėjimo hermetišką CO2 lazerį kuris lygiai taip pat gali pjaustyti mėsą. Su malonumu nusipirkčiau, jei siuntimas per debilną DHLą nekainuotu neprotingų pinigų. Alio! Durneliai iš DHL! Ar girdit! Čia europos sąjunga! Lietuva jums ne kokioje afrikoje! Perskaičiuokit savo dolbanus įkainius. Ir iveskite ground shipping servisą.
Iš šio lazeriuko išsilupau tik keletą mikrometrinių metalinių veidrodžių nukreipėjų, galios matuoklį ir keletą optinių elementų. Visa kitą neturi jokios vertės.
