Category Archives: Vandalizacija

Simfonija 003 Stereo

Daugybę metų guli toks lempinis aparatas- Simfonija 003. Gaminta 1971 – 1976. T.y. gali būti mano amžininkė. Maniškė ko gero ~1975 metų gamybos. Bent jau taip parašyta ant lempų ir kondensatorių.

Tai lempinė radiola (radija ir patefonas), tačiau skiriasi nuo daugybės kitų, kad čia stereo aparatas. Gaudo ilgas, vidutines ir ultratrumpas bangas (UTB, kas dabar vadinama FM). Deja iš FM stereo signalo negaudo, nes ji tarybinio standarto stereo kodavimo. O bangas aš jau perstumiau į šiuolaikinį diapazoną. Pakeliui radau gamybos broką FM bloke- kondensatorius nebuvo prilituotas. Bet matyt visiems buvo dzin, kas 1975 klausėsi FM?

Darbo metu. Matosi jau pakeisti keli kondensatoriai. Ir kiek pavalyta.

Daug lempučių: 6П14П – 4 vnt , 6Н2П – 3 vnt, 6К4П – 3 vnt, 6И1П – 1 vnt, 6Ж1П – 1 vnt, 6Н3П – 1 vnt, 6Е1П – 1 vnt, 6Ф5П – 1 vnt, 6Х2П – 2 vnt. Nuo tokio kiekio jaučiasi šiluma kambaryje.

Praeitam šimtmetyje kiek pamenu veikė tik FM, dabar jau nebe, nes dažniai ne tie. Dažnius persukom. O AM neveikė dėl to, kad nebuvo vienos lemputės. Patefonas kaip ir veikia. Tik bėda- iš galvutės ištekėjo kažkoks snarglys ir ji dabar beveik neveikia. Radau kažkokią kitokią, bet ji visiškai netinka.

Ir atėjo kažkoks momentas, kai kilo noras paremontuoti. Įjungus buvo pastebėta, kad ne tik nėra vienos lemputės, bet ir dvi išėjimo lempos išimtos ir numestos. Sudėjus atgal pastebėta, kad jų anodai įkaito iki raudonumo- vadinasi yra DC nutekėjimas į lempų tinklelius. Tipinė bėda dėl kondensatorių. Dalį kondensatorių užsakiau, bet šiuolaikiniai aukštavolčiai kažkaip brangoki… O poto nusprendžiau, kad kai kuriuos kondensatorius keisiu į bet kokius. Taip 0,047µF x 400V pasikeitė į 0.33µF x 1000V. Nieko, veikia. Tikriausiai žemi pagerėjo1 :).

keli kondensatoriai pasimetė. Triūbeliniai- geri, liko po dažnio perstumimo. Dideli elektrolitai iš maitblokio panaudoti kaip naujų kondenstorių “nešėjai”.


Taip po truputi pasikeitė 105% popierinių kondensatorių į pagrinde polipropileno ir truputis keramikos. Kodėl daugiau šimto? Ogi įdėjau kelis papildomus kovodamas su trugdžiais.

Vienintelis rimtesnis remontas buvo teisingas UTB diapazono pakeitimas. Teko pakeisti gal kokius 6 kondensatorius ir nuvynioti vieną vija iš geterodino apvijos. Dėl verjėrio ir variatorių, naujas diapazonas apima tik pusę vakarietiško diapazono. Nesvarbu, nes man patinkančios stotys pasigauna.

Visdėlto kokie niekšai buvo tie sovietai- schemos iš interneto truputi neatitinka realybes. Kas dar baisiau- niekur nėra “silk screen”, o montažinių schemų numeracija neatitinka principinės schemos numeracijai.

Iš pribumbasų – mechaninis dažnio pareguliavimas su elektromotoru. Tačiau jis kaip ir veikia tik UTB/FM diapazone. Iš čia pasiskolinau ~14V savom reikmėm. O štai originaliam stereo dekoderiui, tranzistoriniam, radijos kurėjai 24V pasidarė iš … 260V (!), rezistoriaus ir dviejų nuosekliai sujungtu stabilitronų.2

Jei prabilom apie stereo, tai tarybinio standarto dekoderis buvo išmestas ir pastatytas kiniškas modulis. Visiškos kokybės nebus, nes rodos pas tarybinį standartą FM tarpinio dažnio plotis kiek per mažas pilnam stereo signalui.

Anachronizmas lempinėje radijoje. Dabar kaip perjungi į stereo, dingsta šiltas lempinis garsas3.
green indicator tube

Beveik visas lempas pakeičiau į naujas, tik geterodino-mixo lempos (6И1П) neradau. Žalios akies lempą (6Е1П) radau visiškai naują, dabar šviečia labai stipriai ir jautriai smaukosi. Veikė tik AM diapazonuose. Poto pradėjo veikti tik FM diapazone, o AM dingo4.
Gal kažkur jungikliuose nėra kontakto. Ten signalai kaip ir ateina iš tarpinio dažnio stiprintuvo ir per jungiklius ateina į šią lemputę. Šiaip, kiekvieną kartą paversdamas radija ant šono, laukiu eilinio siurprizo- tai kažkur laidelis atsilituoja, tai iš viso “šalta pajkė5” ar nebeveikia koks nors jungiklis. Ko norėti- tarybinis palikimas ir darbo kokybė, 50 metų amžius ir dar neteisingas sandėliavimas.
Taigi, akies neveikimas AM liko kaip vienintelis defektas.

Palyginimui dvi nuotraukos, “before” ir “after”. Gal kiek matysis darbai:

“Kiek” pasikeitė maitinimo šaltinio kondensatorių nominalai:

Kodėl originalai 450V, kai ten max 260V?

Radijos kūrėjai apie tokias talpas kogero net negalėjo svajoti. Talpa padidėjo kažkur 5 kartus. Kaip ne keista, mėlyno kondensatoriaus (iškarto po diodų) įtaka minimali. O štai antras, kuris stovi po droselio, labai pamažino 50/100Hz foną. Beja apie talpas- visi išimti kondensatoriai rodė per dideles talpas. Čia taip mano multimetras reaguoja į nedidelius nuotekius. Ir tikrai ten buvo nuotekis, nors 500V megaommetras nieko neparodė.

Dar vienas baisus anachronizmas- apšvietimo lempučių (ir ne tik) keitimas į LED:

“šiltos” spalvos LED juostelė ir LCD monitoriaus matricos viduriai. Kairėje- raudonas LED kuris vadinasi “музика”. Ši lempa šviečia pastoviai (nebent įjungsi “Речь”), tai kaitrinės lemputės čia nelabai. Dar bus “stereo” LEDas.
  1. nėra originalių kolonėlių, todėl negaliu nieko pasakyti apie “skambėjimą”. Su pigiom 8Ω kolonėlėm (gal 2 litrų dydžio), skambėjo prastokai. Vėliau radau kolonėles iš kažkokio “prabangaus” televizoriaus, 4Ω. Skamba gana gerai. (aš šiaip glušas, man viskas gerai skamba. beveik) ↩︎
  2. gaunasi taip: 260-24=236V gesinimas ant 19KΩ rezistoriaus. Pabandžius pasiskolinti įtampą iš čia, nugesinau visiškai 24V. ↩︎
  3. Dėl signalo lygių skirtumų ir mikroschemos signalas per stiprus, o į mikroschema irgi ateina per didelės amplitudės signalas. Todėl panašu, kad stereo signalas pakraipytas. ↩︎
  4. Aš tikrai pamenu, kad veikė. Schema ten paprastutė, ir signalas yra. O rezultato nėra. ↩︎
  5. Toks efektas, kai dėl laiko, lydmetalio kokybės, termostreso ir mechanikos suyra lydmetalis- atsiranda mikro įtrūkimai. ↩︎

Sklendė

Ateini taip į rūsį ir matai kaip bėga vandenėlis. Reikia remontuoti. Kapitalinis šildymo sistemos remontas nenumatytas planuose.

Šiaip, čia varva per viršutinį užspaudžiamą sandariklį. Jei tas sandarinklis būtų sukiojamas bent paskutinius 40 metų, tai gal ir veiktu. Bet dabar visi važteliai pavirto monolitiniu rūdžių kristalu. Gerai, kad už pečiaus radau dar vieną, nenaudojamą sklendę. Ir prasidėjo relaxas “hands tools rescue” stiliuje (toks jutubė kanalas)

Donoras/Pakaitalas
Naivus bandymai su WD40
Užtūra ir sraigtas- bronziniai
Nušveistas korpusas
Gruntas
Surinkta ir beveik nudažyta
Galutinis variantas
O dabar reikia dvasinės stiprybės
Čia blogis

Sklendė kaip ir vaikšto. Viršutinis tarpiklis biški įtartinas- jis iš kažkokio suakmenėjusio “paranito” ar kitokio “plastiko”. Išbandyti galima tik pajungus į vandens sistemą. Tačiau kai visi varžteliai “vaikšto”, nėra problemos remontuoti, pakeisti ir pavežti. O pačios sklendės sandarumą apsprendžia pati konstrukcija- užtūra ar ne tiesi, o pleišto formos. Uždarant sklendę, pleištas spaudžiasi į atitinkamą plyšį ir užsisandarina. Pačiam korpuse yra akmeninio plastiko tarpinės. (todėl korpuso negalima deginti ugnyje norint išvalyti rūdis ir dažus).

Dar reikia nupirkti pajungimo tarpiklius, nes originalūs irgi akmeniniai ir kogero asbesto-plastiko kompozitas. Tačiau manau bus kokie standartiniai. Ne taip, kaip korpusiniai, kur teko biški papjaustyti rankutėmis. Ir dar tarpiklinį silikoną panaudojau.

2025.07.06

Nauja sklendė
Senoji sklendė
Va kodėl bėgo. Nupuvo ir perlūžo sandarinimo detalė.

Pakeičiau… tik dar nežinau kaip “užriebokšlinti” veleną. Biški dar varva. Baisiausia, kad ir kita “armatūra” ne geresnės būklės. Suknistas “landlordo” gyvenimas.

Latviška Fortuna arba ZX klonas

Gulėjo be RAM čipų (kažkas su fenu išdegino), nuluptos visos KM-kės ir kiti kondensatoriai. Tačiau PCB sudomino dėl to, kad buvo mažai čipų ir ne koks Leningradas ar Baltik (ar A ir B). Aš net pagalvojau, kad koks specialus gaminys- kariniai skaičiukai daug žadėjo. Todėl nutariau atgaivinti.

RAM vieta kokią radau ir išvaliau. Laideliai nutraukti
Kita RAM pusė
Reikia copyrightą pakeisti
Suremontuota plokštė
Pavadinimas ant PCB
Neteisingas kvarcas ir skaičiukai
Suremontuota PCB

PCB buvo pažeista, tačiau prireikė tik vieno žalio laiduko. Užteko VIA likučių ir matyt RAM lizdai fiziškai prisiglaudė prie takelių likičių.

Buvo nedidelis galvosukis su kondensatoriais- nes schemos niekur neradau. Nebuvo ir kvarco. Spėliojimo metodu nustatyta, kad reikia 14MHz. Aš tokio neturėjau fazendoje, tai panaudojau šrotą iš VGA plokštės, ten kiek daugiau nei 14. Mano turimas mini RGB TV monitoriukas susisinchronizavo su ~16kHz eilučių dažniu ir parodė vaizdą.

Internetai pasakė, kad šį kompiuteriuką gamino broliai latviai, Rigoje, įmonėje su erotišku pavadinimu «Гидрометприбор». Internetuose esama išorės nuotrauka parodė ypač pasibaisėtiną dizainą. Gaila, bet man papuolė jau tik PCB ir ji tikrai atkeliavo iš Latvijos ir Estijos savartynų.

Magnetofoninės dalies neatstačiau, nes tikrai nežadu toliau vargti. Ir taip nėra klaviatūros.

Įdėjus vieną polimerinį ir vieną padorų elektrolitą signalai pasidarė visiškai teisingi ir be triukšmo. O panaudojus Samsung atminties mikroschemas viskas veikia ir be tiuningo- nes liko vienas ar du paslaptingi kondensatoriai, kurie kažką daro. Spėju kažką su grafika, nes kartais kairėje išlenda visas stulpelis artifaktų.

Iš schemotechnikos- teisingas Z80 clock signalas, pagal datašytą, o ne taip kaip haliucionavo ZX klonų darytojai. Per KT361 tranzistorių, užkeliamas iki 5V. Aišku naujiems Z80 to gal jau ir nebereikia, bet čia buvo daugelio konstrukcijų bėda.

43 mikroschemos ir jokių “RE” ir “RT”.

Staklytės Nr. 2

Kažkada vienas žmogus sugalvojo technologinį procesą kur prireikė sukti ir pjauti su kampiniu šlifuokliu. Tam reikalui nupirko mažas tekinimo stakles. Procesas nelabai sekėsi, o pačios staklės biški nukentėjo nuo chemijos ir laiko. Ko pasekoje buvo vietomis viskas surudijo, o vietomis visai nieko. Tačiau pačios staklės biški buvo iškomplektuotos.

Praėjo gal 10 metų ir nutarė jas išmesti į metalo laužą. O čia jau žengiau žingsniuką ir jos tapo mano:

Po poros dienų šepečiavimo metaliniu šepečiu, vieno indelio WD-40 ir kažkokio mėlyno tepalo, visos rankenėlės jau sukinėjasi ir kaip ir veikia.

Va šita detalė nesusitvarkė. Čia galinis laikiklis su pinole. Buvo pilnai užstrige ir kažkas bandė sukti rankenėlę. Ko pasekoje- gal vienas centimetras kairinio sriegio sumaltas. Tiksliai nežinau kur- ar ant to strypelio ar ant pačios pinolės (rodos taip vadinasi ta dalis). Ten įsistato kažkurios morzės tipo antgalis. Aš tą “dead center” ir taip vos ištraukiau. Teko kaitinti ir kalti. Korozija ir vario drožlės viduje. Ir užkalta.

Kita, pati svarbiausia bėda. Toks daiktas kuris vadinasi “compound cross slide” nepilnas. Ten kregždutės uodegos formos pleištas ir juda su šiuo sraigtu. Deja bazinės dalies nėra. Yra viršutinė dalis. Sraigtas kaip nereikalingas nes nėra kur ji įsukti.

Todėl teko improvizuoti ir kurti “kolūkį”. O to labai nemėgstu.

Teko padaryti dvi skylutes ir pridėti daug geležėlių. Lygtai veikia ir lygtai stabilu. Netgi kažkiek drožlyčių padariau.

O kodėl Nr.2? Todėl kad kažkada gavau Lietuviškas staklytes “Bitė”. Tačiau jos jau ypač ribotos.

[ Optimum d180x300 vario ]

P.S. pasirodo kompanija dar egzistuoja. Parašiau dėl pakaitinių detalių.

Retro Sankcijos

Šis mano blogo postas kažkiektai susijęs ir su šiais laikais, bet pagrinde tai senovės istorija- kai tarybų sąjunga pradėjo kažkiek purkštauti po antrojo pasaulinio karo, atsirado sankcijos. Ir konkrečiai COCOM , kuris draudė parduoti rusams visokias gerybes. Aišku buvo visokių apėjimų kaip su ДВК1 – DEC ir IBM 3602 klonavimu. Tačiau progresas nesustojo, atsirado PC. Ir prireikė tokių kompų, kad su GW-BASIC ar kokiu nors Paskaliu programuoti tarpkontinentines balistines raketas. Todėl partija nusprendė- догнать и перегнать3 ar paprasčiau šnekant, nukopijuoti (pavogti) PC XT (1984) o gal ir PC (1981). Kodėl XT? Todėl, kad AT jau pernelyg sudėtingas. Ir kažkur į aštuoniasdėšimtųjų gale gimė уёбище4 vardu НЕЙРОН И99.66.01. Jau toks vardas su skaičiukais sako, kad tai gaminys ne “liaudies masėms”. O karinei pramonei, kokiems nors шарагом5 ar atominėm elektrinėms.

O dabar didelė foto galerija su didelėm nuotraukom. Kad pamatyti, kokį kompą padarė “atominė” valstybė “beveik” savo jėgomis. Prie šios kvailystės dirbo cielas institutas Kijeve. Prie nuotraukų parašiau trumpus komentarus. Agregatas pagagamintas po 1990 metų.

Čia visas kompas, be monitoriaus. FDD blokas atskiras
Tik dugnas. Ardymas paprastas, tik šliciniai varžteliai…
Didelis ventiliatorius ir nestandartinės jungtys- su jungtimis pas sovietus visada buvo blogai
Čia ne suvirinimo aparato jungtis. O tik iki 150W maitblokis.
klavietūra (net DIN neturėjo), video, fdd? LPT?
Vau. ISA čia netiko, geriau klonuojam MULTIBUS
Aš ne prieš wirewrap. Ypač kai tavo fabrikai nesugeba pagaminti PCB.
Bendras vaizdas. Primeskit kokio dydžio maitblokis. Neatmetu 50Hz trafo.
Galinė sienelė be plastiko.
FDD kontroleris. Jo, Karlai, čia FDD kontroleris.

“Mūsų megapramonė” nesugeba padaryti čipų. Dedam JAPAN import.
Čia RAM. 256KB
RU5 valdo.
Procesoriaus plokštė. Ir ROMai.
Taip, tai 8086 klonas
Max 2 sluoksniai ant PCB. Jei reikia daugiau- naudojam vielutes. Tai video plokštė
CRT kontroleris yra greituminė mikroschema. Kopijavimas baigėsi bugova ВГ75
“дуал сериал порт”
Taimeriai ir serial. Dėl ВИ51 ir ВВ55 nesuderinimo neveikia PC softas!
Greičiausiai LPT portas arba GPIB (IEE488)
Du 8255
Power jungtys iš maitblokio
Power jungtys ant backplane
150VA
Flopikai
O je, flopikų maitblokis su žaliu 50Hz trafu
Power elektronika
FDD Bulgariškas, bet motoras japoniškas.
Bulgarija specializavosi FDD ir HDD
Tačiau be importo niekaip
Čia buvo FDD jungtys
Neįtemą. Gerai kad ne tokia atmintis. Čia 512 baitų.
O čia tas, ką jie norėjo nukopijuoti. Tai PC XT motininė. Mikroschemų mažiau, nors VLSI kaip ir nėra! Tiesa, nėra video ir FDD. Bet gaminta apie 1984!

Aš tikrai nežinau, ar verta atgaivinti šitą nesąmonę. Aš nesu tarybinės technikos kolekcininkas. Vienintelis kompas kurį norėčiau gauti tai ДВК-2 (nes teko kiek padirbti su tokiu. Sentimentai). Taigi jei kas turit, tai galime mainytis, netgi su priemoka.

O dabar apie sankcijas. Sankcijos padeda- tiesa lėtokai, bet pilnai susmugdo šalies progresą. O kai nėra progreso, nėra ekonomikos. O kai nėra ekonomikos ir progreso, tai net atominės bombos gali ir nebeveikti.

  1. Диалоговый вычислительный комплекс. DEC PDP-11 klonas. ↩︎
  2. IBM 360 klonas- ЕС ЭВМ serija ↩︎
  3. pavyti ir aplenkti. Tarybinis šūkis rodos nuo Chrusčiovo laikų, kai nusprendė aplenkti amerikonus. ↩︎
  4. neišverčiamas rusiškas keiksmažodis. ↩︎
  5. šaraškė, šaraga – užslaptintas mokslinis institukas ar konstravimo biuras. Dažnai suderintas su pusiau kalėjimu. ↩︎

386SX kuris veikia!

Pagaliau! Iš kokio šešto karto pavyko rasti 386 kuris pasileido. Aišku čia ne originalus intelio, bet Amd klonas ir pavadinimas tikriausiai toks: Lucky Star 386SXA.

PCB buvo gera, nes kažkas pašalino batareiką. Ir … pakeliui pašalino RTC, BIOS ir klaviatūros kontrolerio čipus. Aišku dar ir išlupo RAM tiesiai, nulauždamas visus fiksavimo elementus. BIOSą lygtai radau internete- kiek naujesnės versijos PCB, bet su tuom pačiu (tikriausiai) čipsetu. Ir iš Laimingos žvaigždės pavirto Aceriu. Nors pirmuosiuose testavimuose veikė ir su kito, DX kompiuterio BIOSu. (Čia 16 ir 32 bitų skirtumas, jei ką). Klaviatūros kontroleris kažkoks atsitiktinis, iš naujesnio kompiuterio. Nusprendžiau, jei pradžioje parašyta “AMI”, tai bus suderinamas su “American Megatrends”. VGA plokštė irgi kiek apkramtyta- biški nėra RAM čipų. Tai ne visos spalvos veikia.

Tik 5V
Windowsai pyksta
Nematos ar SX ar DX
XT 8-bit ISA CF HDD adapteris. Naujadaras.

Kas įdomiausia, kompiuteris veikia nuo vieno maitinimo- nuo 5V. Ir ima kiek daugiau nei 10W, čia su VGA ir kieto disko plokšte. HDD plokštė tai naujadaras, skirtas XT kompiuteriams. Tačiau pasirodo, suderinamas su 386 kompiuteriu.

Turiu nulenkti galvą Taivanio kompiuterių “unifikavimui”- sukišus atsitiktines detales kompas vis tiek pasileido (a, dar RTC, tai košerinis Motorolos čipas). Ir net pasileido Windows 95. Leidosi ir 98, bet pradėjo pykti dėl draiverių ir šiaip čia viskas labai lėtai veikia- čia 33MHz papimpintas 286 (386SX).

Senobinis Cisco

Elektroninėse atliekose buvo atvežta gal paletė NOS1, nenaudotų, originaliose dėžutėse Cisco Access Pointų. Kelis paėmiau pabandyti ir mano nelaimei, pagal geras Cisco tradicijas, firmwarė viduje buvo “valdoma iš serverio”. T.y. tokia firmwarė, kuri skirta didelėm įmonėm, kur visokie prietaisai patogiai valdomi ir specialaus “kontrolerio” (serverio). Ir įjungimo metu, likusi firmwarė ir konfiguracija užsikrauna ir nieko nereikia individualiai konfiguruoti.

Pats AP gana elegantiškas, palaiko 2 ir 5G dažnius, POE ir panašiai. Patingėjau tada aš ieškoti kaip juos paleisti ir keliasdešimt jų išardė. Keli liko, ir iš neturėjimo ką veikti (ir su slaptais kėslais) aš nutariau perrašyti jų programinę įrangą į “user friendly” ir “Self containing”. Tam reikalui reikia Cisco serial kabelio (realiai kogero TTL lygio COM kabelis, netikras RS232). Netikėtai aš tokį kabelį turiu.

Nustatom kompiuterio IP adresą: 10.0.0.1 (255.255.255.0). Bet nežinau, ką padariau, kad mano laidinis ryšis turi du adresus:

Ethernet adapter Ethernet:
Connection-specific DNS Suffix . :
IPv4 Address. . . . . . . . . . . : 10.0.0.1
Subnet Mask . . . . . . . . . . . : 255.255.255.0
IPv4 Address. . . . . . . . . . . : 10.0.0.254
Subnet Mask . . . . . . . . . . . : 255.255.255.0
Default Gateway . . . . . . . . . : 10.0.0.2

Terminalas 9600.8.n.1, ir konsolėje matome informaciją, kaip kuriasi AP savo keistam režime.

Pasileidžiam, tftpd64. Pasididinam “timeout” iki kokių 30 sekundžių. DHCP nustatymuose parašom, kad duotų IP adresus tame pat potinklyje. Ir log langelyje matome, kad AP pasiėmė adresą. Nenustebkite, kad adresas kaitaliosis, čia greičiausiai Tftpd bėdos. Base aplankas nurodo į ten, kur yra firmware failai.

Terminale kartais reikia paspausti ENTER, kad atsirastu command promptas “>“.
Pirma komanda: enable
slaptažodis: Cisco
Jei AP jau turi kokią nors konfiguraciją, reikia nuspausti “mode” mygtuką, išjungti prietaisą ir vėl įjungti laikant mygtuką. Ir tik po kokių 20s, LEDas pasidarys raudonas, o terminale parašys, kad mygtukas nuspaustas, tada jį atleisti. Tada AP persikraus į avarinį “image” ir gal slaptažodis nusimuš.

Suveikus slaptažodžiui, AP command promptas pasidaro su “#“. Vadinasi dirbame “root” teisėmis.

sh ip int brief ← pasitikrinti ip. Šį komanda parodo, ar AP pasigavo adresą iš DHCP. Teoriškai galima rankomis nustatyti tą adresą terminale. Bet ten daug komandų. Paprasčiau vieną kartą susikonfiguruoti tftpd/dhcp ir viskas veikia.

Dabar kogero reikia parašyti šią komandą (arba sekančią), kad veiktu komanda “archive”. Kokią komandą? Priklauso nuo originalios firmwarės versijos.
debug lwapp console cli arba debug capwap console cli (c l i , i trumpoji)

Ir pats firmware įkrovimas. Pačios firmwarės jau nėra seniems prietaisams pas Cisco. Jie dėjo skersą ant savo senų produktų. Gal kokia webarchive gal rastumėt… Man padėjo guglės paieška ir kažkoks geras žmogus, kuris į githubą padėjo “testavimui” tuos image. Pasiguglinam apie firmwarės versijas ir kaip failai vadinasi. Mums reikia pilnaverčio, “standalone”, “self managable” failo. Nusikrautą imagę reikia pervadinti į defaultinį pavadinimą jei darome avarinį užkrovimą. Tačiau darant “mano” metodu, tereikia parašyti failo pavadinimą į komandinę eilutę:

archive download-sw /force-reload /overwrite tftp://10.0.0.1/c1130-k9w7-tar.tar

Poto bus siaubingai daug teksto terminale, ir tikrai palaukite iki galo. Pilnas softo perrašymas užtrunka kelias minutes. Palyginimui, palieku putty log failą. Ir aišku palieku tftpd log failą (ten pasimato, kokius failus AP bando nusikrauti). Ten matosi normalios AP užklausos viso proceso metu ir per pirmą normalų užsikrovimą.

Toliau užtenka eiti į naršyklę, suvesti DHCP priskirtą IP adresą ir konfiguruoti AP. Pirmo prisijungimo vartotojo vardas: Cisco, slaptažodis: Cisco

Sukonfiguruoti AP per WWW yra dar vienas tikras questas, nes Cisco pasistengė viską padaryti kaip galima sudėtingiau. Gal yra tokiems AP koks user friendly firmware?

  1. NOS, angl. New Old Stock. Nenaudoti, seni daiktai. ↩︎

SAS krepšelis

Mano namų kompe diskai sukišti į serverinį “krepšelį“. Visai fainai, tik užsiknisau lituoti SATA laidus. Kadangi darbe išardė kalną serverių, viename radau ištraukiamą tokį pat krepšelį. Tačiau jungtis jau kitokia. Bet kartu radau keletą SAS RAID kontrolerių. Gimė noras eksperimentuoti…

Atkreipkit dėmesį – čia SATA ir SAS diskai.
Continue reading →

SLR juostelės košmarai

Bežaidžiant su juostomis, prisikasėm iki SLR 5 (QIC) kasečių formato. Šios kasetės durnoka konstrukcija- viskas sukinėjama su viena gumine juosta. O kas būna su guma po dešimtmečių? Ogi suyra.

Verbatim kasetė buvo su sukirmijusiu dirželiu. O kita (ne nuotraukoje) buvo kaip ir gera. Athana – iš viso NOS (new old stock) ir lygtai gera. Tačiau inkišus į grotuvą gavosi chaosas. Kurį iliustruojam taip:

Kušys ir barzda

Ta tipo gera, paveikė gal pusė minutės ir staiga susirezonavo ir sumakalavo viduje juostą. Beveik 1/3 prasuko su mazgais ir galutinai nutraukė. Nors gumytė buvo gera. Gumytę perdėjau į Verbatim ir viskas veikia. Tuo tarpu Athana kaip ir veikė, bet tik pyst, ir nutraukė juostą. Gumytė per laisva. Turėjau kita Athaną, tai į ją iškarto sudėjau kinišką gumytę iš “magnetofonų remonto rinkinio”, tik ji kiek per trumpa ir sunkiai sukiojasi. Tačiau antroji Athana kaip ir veikia. Įrašiau kažkiek informacijos ir nuskaičiau. O Verbatime buvo šio WWW media rezervinė kopija nuo 2007 metų.

Bandėm remontuoti nutrauktą Athaną:

Iš penkto karto pavyko padaryti naujas pradžios skyles. Lygtai randa pradžią, bet nieko nesugeba įrašyti. Jei bus laiko, eksperimentuosim- dar kokie 300 metrų juostos liko.

Rugsėjis 24

Šiaip veiksmas vyksta, bet nėra teigiamų rezultatų. Todėl nedidelis foto straipsniukas apie nepavykusius reikalus.

Šitas kirmeliukas išsigando žolės pjovimo ir pasislepė BMW padangos protektoriuje (jis mažiukas). Teko krapštyti su pagaliuku kol ištraukiau. Paleidau prie Nemuno. Čia darbe tokia ekologija.
Panašus kompiuteris (386SX) buvo pirmas PC mūsų šeimoje. Čia PCB pažeidimas nuo VARTA batareikos. Kol kas remontas nepavyko. CPU kaip ir pasileidžia, bet initas neveikia.
Kitas kompiuteris su VARTA batarėja. ISA plokštės formatas. Irgi nepavyko suremontuoti.
Atrodo, kad beveik nėra pažeidimo. Bet akumuliatoriaus šarmas nuėdė takelius,
Akumo nėra. Tačiau skrodimas parodė daug nuėstu takelių.
O šitas kompiuteris ISA plokštėje veikia. Bet čia pernelyg moderni technika.
DLT tipo skaitytuvas. Nevykęs pirkinys iš eBay. Buvo pastrigusi kasetė, tai galvojau, kad viskas bus gerai. Dabar teisingai priima kasetes, bet nesimato SCSI…
Dalis juostelės kuri buvo pastrigusi
Tiek buvo vilčių. Bet pasirodo, kažkas išlupo motininę ir kitas plokštes. Užtat liko SCSI DVD skaitytuvas.
Atrodo tiek čia lobių, bet technika pernelyg nauja. O mane domina tik antikvaras arba egzotiškos “nešmenos” ir jų skaitytuvai.

Visi aprašymai galerijoje. O šiaip, laisvu laiku nuo statybų, man gana mažai laiko lieka eksperimentams. Tačiau veikiančių rezultatų nėra. Darbe irgi nėra laiko ieškoti gerybių, nes bosai dabar stato (baiginėja) naują ofisą ir paskyrė statybų pabaigos priežiūrą. Teisingas sprendimas- visi kurie susiję su statybom jau pervargo, ir sutinka su bet kokiom statybininkų nesąmonėm. O aš visiškai naujas žmogus, tai galiu kabinėtis ir siautėti- dar liko energijos.