Category Archives: Vandalizacija

Pareigūnų sirena

Toks beveik vandalizacinis straipsnis. Tarp utilizuojamos technikos pasitaikė sirenos generatorius. Dar prie jo reikėtu ir aukštavolčio garsiakalbio, bet jo neturim.

Tokias sirenas naudoja įvairių šalių pareigūnai. Musiškiai naudoja tokią- dviejų melodijų ir beep-beep (air horn) imitacija.

Schemos nesinagrinėjau, bet spėju, kad tai bus gryna skaitmena stiprintuve- nemanau, kad du tranzistoriai su tokiu mažu aušinimu dirba kokiam nors kitokiam režime nei D. Trafukas švelniai groja sirenas, prie išėjimo pabandžiau paprastą gasiakalbį ir kelių šimtų omų rezistorių. Iškarto rezistorius pakaito- galios turi daug.

Tik trys mikroschemos. PICas lizdelyje- “operatyviai” galima keisti melodijas. Dar viduje turi būti kažkoks ADC keitimas, nes galima šnekėti per tą “gavarilką”– “vairuotojas, prašom sustoti” 🙂

Jokio panaudojimo nesurandu, nes negalima naudoti. Nebent kaip signalizacijos triukšmo šaltinį.

Galvaninis ryšis indaplovėje

Prisiprašė žmogus patikrinti kažkokios firmos indaplovę. Nes žmogui leido tarpinė, nu tai išardė, pataisė, sujungė ir pasijuto magiško dūmelio kvapas. Ir nebeveikia. Žmogus yra kokių 90% detalių tiekėjas į kromelį, tai negalėjau atsisakyti.

Va tokis PCB ir jame sudegė vienas PNP tranzistorius SOT-23 korpuse. Kas įdomiausia, būtent toks tranzistorius ir buvo kromelyje- valio, sunaudojom 1 tranzistorių. Apie 12999 vienetai dar liko.

Plačiau analizuojant schemą pastebėta anomalija kuri kiek mane nustebino. Nuotraukoje matosi, kad naudojama TOP, TINY ar kokia VIPER mikroschema maitinimo šaltinyje (prie didelio, 400V, elektrolito) ir net kažkoks transformatorius yra. Tačiau netikėtai testeris parodė, kad yra tiesioginis galvaninis ryšis tarp procesoriaus ir 230V jungties. Ir ne per PE laidininką. Schemos skambinimas parodė, kad išlygintas 230V minusas tiesiogiai prijungtas prie procesoriaus žemės ir automatiškai prie LED indikacijos ir visų mygtukų. Teoriškai, jei pažeisti LED ekraniuką, prakrapštyti bet kurį mygtuką ar jutiklį, visi šitie pažeidimai pavojingi smalsiems pirščiukams! Kodėl?!

Jei yra kažkoks TINY ir transformatorius, tai padaryti maitinimo šaltinį izoliuota yra juokų darbas- trafo apvijos ir viena foto pora atbuliniam ryšiui. Pats “pažadinimas” irgi įdomus (iki galo neišsiaiškinau), bet maitblokis pasileidžia nuo įtampos impulso tiesiai iš tinklo grandinių per mygtuką ir “užsirakina” (latch) per minėtą PNP tranzistorių. Tada jau pasileidžia MCU (beja tai STM32, tik ne F šeimos) ir jis pradeda nagrinėti ir valdyti indaplovę.

Pakeitus tranzistorių, valdymo schema veikia. Ar veikia indaplovė aš nežinau, nes neturiu pačios indaplovės ir nežadėjau jos taisyti. Svarbu pasileidžia elektronika ir net rodo laiką ir klaidos kodą.

Bet minus 230V ant mygtukų ir LED man vistiek nepatinka.

Dar vienas beveik lavonas- topcast

Staiga bac! ir neveikia.
topcast mainboard
Tropinis klimatas Lietuvoje, priverstinis šaldymas ir nelakuota PCB (!). Keli lašai kondensato ir nešvarumai. Ko pasekoje biški neveikia. Nauja kainuoja 1600€ plius siuntimas, tai kaip ir verta nagrinėtis. Juolab, kad technologija antikinė. Svarbiausia, kad procesoriukas (NEC/Renesas H8S/2357) veikia. Veikia ir rodo vėjus, nes analoginėje dalyje atsirado papildomi laidumai.
Continue reading →

Švilpiko dienos radija

Nu gal ne visai, originale tai Panasonic RC-6025, o pas mane Sanyo Sterocast RM5320, tikriausiai 1972 metų gamybos (gali būti ir su kitu brendu, kad ir Siemens alpha). Tikrai japoniška, nes visur tik “made in Japan”, ant garsiakalbio Sanyo ir panašiai.
Sanyo sterocast
Kodėl žinau, kad yra kitu brendų? Ogi todėl, kad pirmoji radija kur pirkau buvo Siemens. Bet ji ne tik su sugadintu motoriuku (plastikinis dantratis be dantų), bet ją man dar ir stiprokai sudaužė- 70-tųjų plastikas labai trapus.
Continue reading →

Senoviškas XRF

Deja sausis buvo visiškai tuščias. Tai krepšt ten, tai krepšt kitur. Biški FPGA eksperimentų su soft procesoriais, biški visokio neįdomaus remonto, biški kompiuterių, biški programavimo. Nieko tokio, kad galėtu sudominti skaitytojus. Gal kiek įdomiau bus šis nebaigtas remontas:

Innov-x alpha a-2000
Yra toks senas prietaisiukas, rankinis rentgeno fluorescencinis spektroskopas. Tai vienas iš seniausių modelių- Innov-X systems inc, alpha-2000A (α-2000). Dar iš tų laikų, kai ši firma egzistavo. Dabar tai Olympuso padalinys.
Prietaisiukas “tada” kainavo siaubingus pinigus, nors tiesą pasakius, nauji XRF irgi kainuoja nemažai. Veikimo principas- silpnas rentgeno spindulys atsispindi nuo tiriamos medžiagos. Tie soft rentgeno spinduliai detektuojami ir matuojama jų energetika. Toliau grynai statistika pagal KeV…
Continue reading →

CO2 lazerio lemputė

Mano CO2 lazeris jau pora metų kaip buvo nenaudojamas. Jo lemputė degradavo ir pradėjo jis silpti. Prieš kokius metus dar buvo galima pjaustyti popierių- daryti kokias nors “aplikacijas”. Šiandien pabandžiau- lempa šviečia, bet “nešildo”- nė biškio nieko nepadegino. Srovė per lempa apie 20mA, viskas gražiai švyti, bet nelazeriuoja.
Išlupau lemputę, pakeičiau kita (ana tai jau kaip žyyypt, bet negalėjau gerai išbandyti- aušinimo sistemos šlangutės sumedėjo). O senąją lemputę atsinešiau namo- bus tema straipsniui. O dar galima ją pakankinti prieš sudaužant. Yra noras paduoti kintamą įtampą į ją…

CO2 lazerio lempa vamzdis tube
Continue reading →

LM2596* moduliai iš kinijos

Mano naujausiam kolekcijos eksponatui nutariau patobulinti maitinimo šaltinį- iš užturbinto 7805 padaryti kažką tokio kaip LM2596…

Kol dar paštas nesiautėjo, prisipirkau iš keletos tiekėjų pačių pigiausių PCB su padirbtais LM2596ADJ:
LM2596 moduliai is kinijos
(fotkė pasididina, galima pažiūrėti į mikroschemų logotipus)

Kad pratestuoti, visus sujungiau su vienodo apkrova (rodos 33 omai) ir sureguliavau 5V. Įėjimo įtampa 13V.
Kai kurie moduliai dirbo apie 50kHz dažniu- ten greičiausiai silpnesnio čipo (LM2576 ?) analogas. Kiti dirbo tinkamu dažniu- apie 150kHz, nors tiesa, gal kiek daugiau.

Vienas modulis dirbo visai keistai:
LM2596 moduliai is kinijos
Todėl čipą nukėliau ir pajungiau šrotinį (ir gal originalų, National gamybos LM2596S ADJ). Dėl šios mikroschemos nesu tikras, užrašas labai nerimtas, bet PCB buvo surinkta Lietuvoje, naudojama kažkokiam industriniam kompiuteryje). Kartu pakeičiau ir diodą. Norėjau sudėti tikrai originalų čipuką, kur šalia, pirmoje nuotraukoje, bet man reikėjo ADJ.

Visų modulių oscilogramos: LM2596 modulių testas. Dokumente skaičiavimai beveik nieko nereiškia, nes apkrova labai maža. Tačiau, jei tai LM2576, tai induktyvumas šiai mikroschemai kogero per mažas.

NEMA remontas kuris draudžiamas

Kažkur minėjau, kad turiu fotolitografinį (UV kietėjančios dervos) printerį. Bet niekur neminėjau, kad kai tik nusipirkau tą printerį, giminės ir artimieji nusprendė pernešti tą printerį be mano žinios į kitą vietą nes jis jiems labai smirdėjo. O printeris buvo su derva… Ko pasekoje įvyko pilnas piz%@^# ir derva išsiliejo visur ir į printerio vidurius. Po pusės valandos riksmo ir gal kokių trijų valandų valymo naudojant popierių, spiritą ir kažkokią užsienietišką “какой то матери”, printerį pavyko išplauti. Bent jau aš kiek mačiau. Į optiką derva nenutekėjo, korpusas nusivalė, elektronika gavo papildomą izoliacinį sluoksnį. Printeris toliau spausdino kaip ir teisingai, tik jo išvaizda jau nebe tokia kaip turėjo būti. Šiandien įjungiau printerį po gal kokių 5 mėnesių pertraukos ir supratau, kad šakės. Z-motoras visiškai užstrigo. Matyt derva pateko į motoro vidurius ir pagaliau sukietėjo. Taip sukietėjo, kad sukant su replėm iš pradžių skutosi metalinis sraigtas, o tik po to kiek pajudėjo pats motoras.

NEMA motor repair
Čia pats motoras be dangtelių, nes galvojau, kad derva užklijavo guolius. Deja ne. Matosi sraigto darbinė zona, todėl su replėm čiupom už nedarbinės ir ten viską subraižėm.
Continue reading →

Optinė pelė vintažiniams kompiuteriams Amiga (ir gal Atari)

Ištraukiam savo seną kompiuterį Amiga ir kažkaip neberadau pelės. Amiga naudoja specifinio modelio pelę- ten nėra jokio kontrolerio, o visi signalai apie padėtį ir mygtukus siunčiama tiesiogiai į kompiuterį. Tuo pačiu principu veikia ir Atari ST pelė, tik debilai inžinieriai sukeitė vietomis signalus. Todėl Atari pelė neveikia su Amiga ir atvirkščiai.

Pradžiai norėjau kur nors surasti rutulinę pelę ir pajungti tiesiogiai laidus prie fototranzistorių. Bet pasirodo, rutulinės pelės taip jau ir nesimėto. Beja originali Atari ir Amiga pelė tai rutulinė pelė. Tada pradėjau laužyti optines peles, nes senoviškos optinės pelės turi du čipus- vienas interfeiso, kitas- optinis modulis.

Tačiau USB pelė buvo kiek per nauja…
Amiga optical mouse
Continue reading →