Gyvenimas užnešė mane į nykštukinę valstybę- San Mariną. Ten visi turistai turi užlipti į patį kalno viršų ir į tokia stovinčia pilaitę. Ant tos pilaitės vieno bokšto kabo va toks antenų miškelis:
Vienam kambariukyje stovi nemenkas siustuvas- ošia oras kaip reikiant. O maitblokis kogero aušinamas vandeniu. Žodžiu pavaikščiojom ten ir tiek. Bet kai peržiūrėjau filmuotą medžiagą išgirdau čirškimą. Elektromagnetinės bangos prasimušė į kameros elektroniką ir sukėlė garsinius trūgdžius. Bangų dažnis kogero aukštas, nes antenos nėra didelės ir dar priedo trugžiai neina kiaurai žmogų- jei nusisuki nuo antenų, triukšmas nuslobsta. Taip pat, triukšmas nuslobsta jei atsistoji už akmeninės sienos.
Dar kai vaikščiojau, mačiau, kad visi metaliniai turėklai sujungti storais laidais ir įžeminti. Aš galvojau, kad tai padaryta dėl žaibosaugos. Bet kai peržiūrėjau įraša, nešant kamerą prie tūrėklų, triukšmas taip pat sustiprėdavo. Net ir dideliam nuotolyje nuo antenų. Manau, kad įžeminimas dar skirtas ir nuo antenų elektromagnetinės spinduliuotės (radiacijos) indukuotu srovių.
Įdomu, kiek laiko reikia stovėti ant tos pilies, kol ištirptų smegenys.
Gerai jiems, jie nepriklauso europos sąjungai, todėl jiems negalioja EU saugos įstatymai. 🙂
Ekstremalas 😉